Kokius tyrimus skiria apsinuodijus maistu
Tyrimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Išmatų pasėlis
Nustato, ar viduriavimą sukėlė bakterinė infekcija ir kokios rūšies bakterijos, kai simptomai trunka ilgiau ar yra sunkesni.
Šaltinis: MedlinePlus — Bacteria Culture Test
Vertinamas kartu su kalio rodikliu, kai dėl vėmimo ar viduriavimo įtariamas skysčių ir druskų netekimas organizme.
Šaltinis: MedlinePlus — Electrolyte Panel
Ilgesnis vėmimas ar viduriavimas gali sumažinti kalio kiekį kraujyje, todėl tyrimas padeda įvertinti elektrolitų pusiausvyrą.
Šaltinis: MedlinePlus — Electrolyte Panel
Padeda įvertinti, ar dėl skysčių netekimo nepablogėjo inkstų funkcija, kai vėmimas ar viduriavimas trunka ilgiau.
Šaltinis: MedlinePlus — Creatinine Test
Leukocitų kiekis padeda įvertinti, ar organizme vyksta infekcija, kai simptomai užsitęsia ar yra sunkesni.
Šaltinis: MedlinePlus — Complete Blood Count (CBC)
Kodėl šie tyrimai
Trumpalaikis apsinuodijimas maistu (kelios dienos vėmimo ar viduriavimo po sugedusio maisto) paprastai nereikalauja jokių tyrimų — organizmas pats atsistato, o svarbiausia priemonė yra pakankamas skysčių gėrimas. Tyrimai tampa aktualūs, kai simptomai neatitinka įprastos eigos: trunka ilgiau nei kelias dienas, kartojasi, yra kraujo ar gleivių išmatose, aukšta temperatūra, arba žmogus priklauso didesnės rizikos grupei (maži vaikai, vyresni žmonės, nėščiosios, žmonės su lėtinėmis ligomis).
Tokiais atvejais šeimos gydytojas gali skirti išmatų pasėlį, kad nustatytų, ar infekciją sukėlė bakterijos ir kokios, elektrolitų bei kreatinino tyrimus, kad įvertintų, ar organizmas nepraranda skysčių ir druskų, ir uždegimo rodiklius, kad įvertintų infekcijos mastą. Šie tyrimai padeda atskirti, ar reikalingas gydymas nuo bakterinės infekcijos, ar būklė praeis savaime, tačiau jie neparodo, kiek laiko simptomai truks, ir ne visada nustato konkretų sukėlėją — dalis atvejų lieka be patvirtintos priežasties net atlikus pasėlį. Sprendimą, kuriuos tyrimus ir kada skirti, priima gydytojas pagal simptomų trukmę, sunkumą ir žmogaus būklę.
Kada nelaukti tyrimų
- Jei per kelias dienas nemažėja vėmimas ar viduriavimas, arba atsiranda požymių, kad organizmas netenka skysčių (sausa burna, retas šlapinimasis, silpnumas)
- Jei išmatose yra kraujo ar gleivių, arba pilvo skausmas stiprus ir nepraeinantis
- Jei temperatūra pakyla aukštai ir ilgai neslūgsta
- Jei apsinuodijimo požymiai atsiranda mažam vaikui, vyresniam žmogui, nėščiajai ar žmogui su lėtine liga — verta kreiptis anksčiau, nelaukiant tyrimų
Kada kreiptis nedelsiant
Ši svetainė nėra skubios pagalbos tarnyba. Jei staiga atsirado stiprus krūtinės ar galvos skausmas, dusulys, sąmonės ar kalbos sutrikimas, gausus kraujavimas ar kitas ūmus sutrikimas — nelaukite tyrimų ir skambinkite 112.
Dažni klausimai
›Kokius tyrimus skiria apsinuodijus maistu?
Dažniausiai trumpalaikis apsinuodijimas tyrimų nereikalauja. Kai simptomai užsitęsia ar yra sunkesni, gydytojas gali skirti išmatų pasėlį, elektrolitų ir kreatinino tyrimus, kartais bendrą kraujo tyrimą.
›Kada daromas išmatų pasėlis?
Išmatų pasėlis dažniausiai skiriamas, kai viduriavimas trunka ilgiau nei kelias dienas, kartojasi arba yra kraujo išmatose — jis padeda nustatyti, ar infekciją sukėlė bakterijos.
›Ar šie tyrimai nemokami?
Šeimos gydytojo siuntimu atliekami tyrimai gali būti apmokami pagal bendrą PSDF tvarką — konkrečias sąlygas ir apmokėjimą tikslina šeimos gydytojas ar laboratorija.
›Pas ką kreiptis įtarus apsinuodijimą maistu?
Pirmiausia verta kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins simptomus ir nuspręs, ar reikalingi tyrimai. Sunkesniais atvejais — į skubios pagalbos skyrių.
›Ar reikia visų šių tyrimų iš karto?
Ne, tyrimų apimtį parenka gydytojas pagal simptomų trukmę ir sunkumą — dažnai užtenka stebėti būklę ir gerti pakankamai skysčių be jokių tyrimų.
›Ką parodo elektrolitų tyrimas apsinuodijus maistu?
Elektrolitų tyrimas parodo, ar dėl vėmimo ar viduriavimo organizmas neteko per daug druskų, tokių kaip natris ir kalis — tai svarbu vertinant skysčių pusiausvyrą.
Susijusios situacijos
Kaip pasiruošti šiems tyrimams
Ši svetainė nėra skubios pagalbos tarnyba. Jei staiga atsirado stiprus krūtinės ar galvos skausmas, dusulys, sąmonės ar kalbos sutrikimas, gausus kraujavimas ar kitas ūmus sutrikimas — nelaukite tyrimų ir skambinkite 112.
Informacija nėra diagnozė ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Rodiklių normos priklauso nuo laboratorijos, amžiaus, lyties ir kitų aplinkybių — galutinį vertinimą pateikia gydytojas.