Pereiti prie turinio
Tyrimų žinynas
LT

Kokius tyrimus atlikti ilgai vartojant vaistus

Tyrimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju

Kodėl šie tyrimai

Kai kurie vaistai, vartojami ilgą laiką, gali paveikti kepenų ląsteles, inkstų funkciją, elektrolitų pusiausvyrą ar kraujo ląstelių gamybą, todėl gydytojai periodiškai skiria kontrolinius kraujo tyrimus. ALT ir AST parodo, ar kepenų ląstelės nėra pažeistos – jų kiekis kraujyje padidėja, kai vyksta uždegiminis procesas, tačiau nepasako, kokia jo priežastis. GGT padeda įvertinti, ar sutrikęs tulžies nutekėjimas, o bilirubinas rodo, kaip kepenys apdoroja medžiagų apykaitos produktus.

Kreatininas naudojamas patikrinti šalutinį poveikį inkstams – kai kurie vaistai, ilgai vartojami, gali sutrikdyti inkstų gebėjimą filtruoti kraują. Kalis ir kiti elektrolitai svarbūs, nes tam tikri vaistai (pavyzdžiui, diuretikai) gali sutrikdyti jų pusiausvyrą, o tai gali paveikti širdies ritmą. Bendras kraujo tyrimas leidžia stebėti, ar vaistai neveikia kraujo ląstelių gamybos kaulų čiulpuose. Svarbu suprasti, kad normalūs rezultatai negarantuoja, jog vaistai nesukelia jokio poveikio – ankstyvos stadijos pakitimai gali nepasireikšti tyrimuose, todėl tyrimų dažnį ir apimtį visada nustato gydytojas, atsižvelgdamas į konkretų vaistą, vartojimo trukmę ir individualią sveikatos būklę.

Kada nelaukti tyrimų

  • Pastebėjus odos ar akių obuolių pageltimą (geltą)
  • Jaučiant stiprų nuovargį, pykinimą ar skausmą dešinėje viršutinėje pilvo pusėje
  • Pastebėjus neįprastą kojų patinimą, širdies plakimo sutrikimus ar raumenų silpnumą
  • Atsiradus neaiškioms mėlynėms ar padažnėjusiam kraujavimui

Kada kreiptis nedelsiant

Ši svetainė nėra skubios pagalbos tarnyba. Jei staiga atsirado stiprus krūtinės ar galvos skausmas, dusulys, sąmonės ar kalbos sutrikimas, gausus kraujavimas ar kitas ūmus sutrikimas — nelaukite tyrimų ir skambinkite 112.

Dažni klausimai

›Ar šie tyrimai nemokami?

Atskiros VLK programos, skirtos būtent ilgalaikio vaistų vartojimo stebėsenai, nėra – ALT, AST, bilirubinas, kreatininas, kalis ir bendras kraujo tyrimas priklauso šeimos gydytojo nemokamai skiriamų tyrimų sąrašui pagal Šeimos gydytojo medicinos normą, todėl juos, esant medicininei indikacijai, gydytojas gali skirti PSDF lėšomis be atskiro apmokėjimo.

›Pas ką kreiptis?

Verta kreiptis į šeimos gydytoją arba gydytoją, paskyrusį ilgalaikį vaistą – jis nustatys, kuriuos tyrimus ir kaip dažnai reikia atlikti.

›Kaip dažnai reikia tikrintis vartojant vaistus nuolat?

Tyrimų dažnis priklauso nuo konkretaus vaisto – periodiškumą nustato vaistą skyręs gydytojas, atsižvelgdamas į vaistą, dozę ir ankstesnius rezultatus.

›Kokius tyrimus atlikti ilgai vartojant vaistus?

Dažniausiai stebima kepenų funkcija (ALT, AST, GGT, bilirubinas), inkstų rodiklis kreatininas ir elektrolitai, priklausomai nuo vartojamo vaisto.

›Ar normalūs tyrimų rezultatai reiškia, kad vaistas nekenkia?

Ne visada – ankstyvos stadijos pakitimai gali nepasireikšti tyrimuose, todėl rezultatus visada verta aptarti su gydytoju.

›Kepenų tyrimai vartojant vaistus nuolat – kokie svarbiausi?

Svarbiausi yra ALT, AST ir GGT, kurie kartu su bilirubinu padeda įvertinti, ar vaistas nepažeidžia kepenų ląstelių.

Susijusios situacijos

Kaip pasiruošti šiems tyrimams

Pas kurį specialistą siunčiama

Ši svetainė nėra skubios pagalbos tarnyba. Jei staiga atsirado stiprus krūtinės ar galvos skausmas, dusulys, sąmonės ar kalbos sutrikimas, gausus kraujavimas ar kitas ūmus sutrikimas — nelaukite tyrimų ir skambinkite 112.

Informacija nėra diagnozė ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Rodiklių normos priklauso nuo laboratorijos, amžiaus, lyties ir kitų aplinkybių — galutinį vertinimą pateikia gydytojas.