Kokius tyrimus reikia atlikti prieš kolonoskopiją
Tyrimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
Bendras kraujo tyrimas (su trombocitais) atliekamas prieš kolonoskopiją su galimu polipo šalinimu — tyrimas apie kraujavimą po polipektomijos pacientus su trombocitų kiekiu <100×10⁹/l pašalina iš procedūros dėl padidėjusios kraujavimo rizikos.
Šaltinis: Risk Factors for Delayed Post-Polypectomy Bleeding — Intestinal Research
Vartojantiems antikoaguliantus prieš kolonoskopiją su polipektomija gydytojai vertina krešėjimo rodiklius (protrombino laiką/INR), nes tai laikoma dideles kraujavimo rizikos procedūra.
Šaltinis: Periprocedural Anticoagulation Management of Patients Undergoing Colonoscopy with Polypectomy — PMC
Straipsnis apie žarnyno paruošimo sukeliamus inkstų ir elektrolitų sutrikimus nurodo, kad prieš skiriant paruošimo preparatą ir kolonoskopiją tikslinga patikrinti inkstų funkciją (kreatininą) ir elektrolitus, ypač vyresnio amžiaus ar inkstų liga sergantiems žmonėms.
Tas pats straipsnis nurodo, kad žarnyno paruošimo preparatai siejami su elektrolitų (tarp jų kalio) sutrikimais, todėl prieš procedūrą tikslinga patikrinti elektrolitų lygį.
Tas pats straipsnis nurodo, kad žarnyno paruošimo preparatai siejami su elektrolitų (tarp jų natrio) sutrikimais, todėl prieš procedūrą tikslinga patikrinti elektrolitų lygį.
Tyrimas parodė, kad sergantiesiems cukriniu diabetu prieš ir po kolonoskopijos tikslinga matuoti gliukozės kiekį kraujyje, nes badavimas ir paruošimas gali sukelti hipoglikemiją ar hiperglikemiją; nediabetikams toks matavimas pasirodė nereikalingas.
- EKG
Sedacijos gairės nurodo, kad širdies veiklos stebėjimas EKG sedacijos metu rekomenduojamas pacientams su reikšminga širdies ar plaučių liga, aritmija, vyresnio amžiaus žmonėms ar tikintis ilgesnės procedūros — ne visiems be išimties.
Šaltinis: Sedation Guidelines for Gastro Intestinal Endoscopy — PMC
Kodėl šie tyrimai
Kolonoskopijai atlikti žarnynas turi būti visiškai išvalytas — tam vartojami stiprūs vidurius laisvinantys preparatai, kurie per trumpą laiką sukelia gausų skysčių ir elektrolitų netekimą per viduriavimą. Kreatininas parodo, kaip veikia inkstai ir ar organizmas gali saugiai pakelti tokį skysčių netekimą; kalio ir natrio tyrimai atskleidžia, ar elektrolitų pusiausvyra jau pasislinkusi — ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms ar sergantiems inkstų ligomis.
Bendras kraujo tyrimas rodo trombocitų kiekį, kas svarbu, jei procedūros metu bus šalinamas polipas ir gali kilti kraujavimas. Žmonėms, vartojantiems kraują skystinančius vaistus, protrombino laiko (INR) tyrimas padeda įvertinti kraujo krešėjimą prieš intervenciją, nes polipektomija laikoma didesnės kraujavimo rizikos procedūra. Gliukozės tyrimas aktualus sergantiesiems cukriniu diabetu, nes badavimas ir vidurius laisvinantys preparatai gali sukelti hipoglikemiją ar hiperglikemiją; nediabetikams toks matavimas tyrimų duomenimis nėra būtinas.
EKG rekomenduojamas nebūtinai visiems, o pacientams su reikšminga širdies ar plaučių liga, aritmija, vyresnio amžiaus ar tikintis ilgesnės procedūros. Svarbu suprasti: šie tyrimai neįvertina pačios žarnos gleivinės būklės ir nepakeičia kolonoskopijos — jie tik padeda gydytojui ir anesteziologui įvertinti, ar organizmas saugiai pakels paruošimą ir pačią procedūrą. Galutinį tyrimų sąrašą, atsižvelgdamas į amžių, lėtines ligas ir vartojamus vaistus, visada nustato gydytojas.
Kada nelaukti tyrimų
- Jei prieš procedūrą pasireiškia stiprus galvos svaigimas, silpnumas ar apalpimas ruošiantis su vidurius laisvinančiais preparatais — kreiptis nedelsiant, ne laukti planinių tyrimų.
- Jei atsiranda stiprus pilvo skausmas, kraujavimas iš tiesiosios žarnos ar karščiavimas paruošimo metu — kreiptis skubiai.
- Jei vartojate kraują skystinančius vaistus ir nesate tikri, ar juos reikia stabdyti prieš procedūrą — verta aptarti su gydytoju iš anksto, o ne laukti tyrimų dienos.
- Jei sergate diabetu ar inkstų liga ir jaučiatės silpnai paruošimo metu — verta susisiekti su gydytoju nelaukiant kitos dienos.
Kada kreiptis nedelsiant
Ši svetainė nėra skubios pagalbos tarnyba. Jei staiga atsirado stiprus krūtinės ar galvos skausmas, dusulys, sąmonės ar kalbos sutrikimas, gausus kraujavimas ar kitas ūmus sutrikimas — nelaukite tyrimų ir skambinkite 112.
Dažni klausimai
›Kokius tyrimus reikia atlikti prieš kolonoskopiją?
Dažniausiai atliekamas bendras kraujo tyrimas, kreatininas, kalis, natris ir gliukozė, o vartojantiems kraują skystinančius vaistus — protrombino laikas (INR). Tikslų sąrašą nustato gydytojas pagal amžių ir sveikatos būklę.
›Ar šie tyrimai nemokami?
Tai priklauso nuo konkrečios gydymo įstaigos ir siuntimo tvarkos — dėl apmokėjimo sąlygų verta pasitikslinti pas šeimos gydytoją arba įstaigoje, kuri atlieka kolonoskopiją.
›Pas ką kreiptis dėl tyrimų prieš kolonoskopiją?
Verta aptarti su šeimos gydytoju arba gydytoju, kuris skiria kolonoskopiją — jis įvertins, kokie tyrimai reikalingi pagal jūsų amžių, ligas ir vartojamus vaistus.
›Kodėl prieš kolonoskopiją tikrinamas kalis ir natris?
Žarnyno paruošimo preparatai sukelia stiprų viduriavimą, kuris gali sutrikdyti elektrolitų — kalio ir natrio — pusiausvyrą, todėl juos verta patikrinti iš anksto, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
›Ar reikia stabdyti kraują skystinančius vaistus prieš kolonoskopiją?
Tai sprendžia gydytojas, įvertinęs protrombino laiko (INR) rezultatą ir vaisto rūšį — savarankiškai vaistų vartojimo nutraukti nerekomenduojama.
›Ar tyrimai gali pakeisti pačią kolonoskopiją?
Ne. Kraujo tyrimai įvertina, ar organizmas saugiai pakels paruošimą ir procedūrą, tačiau tik pati kolonoskopija leidžia apžiūrėti žarnos gleivinę.
Susijusios situacijos
Kaip pasiruošti šiems tyrimams
Pas kurį specialistą siunčiama
Ši svetainė nėra skubios pagalbos tarnyba. Jei staiga atsirado stiprus krūtinės ar galvos skausmas, dusulys, sąmonės ar kalbos sutrikimas, gausus kraujavimas ar kitas ūmus sutrikimas — nelaukite tyrimų ir skambinkite 112.
Informacija nėra diagnozė ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Rodiklių normos priklauso nuo laboratorijos, amžiaus, lyties ir kitų aplinkybių — galutinį vertinimą pateikia gydytojas.