Kiti hormonai
Kortizolis, DHEA-S, augimo hormonas, parathormonas. Kiekvienam rodikliui — kas tai, norma su šaltiniu, kada tiriama ir ką reiškia nukrypimas.
- KortizolisKortizolio norma suaugusiesiems (kraujo mėginys 8 val. ryto): 138–690 nmol/l (5–25 mcg/dl) (MedlinePlus). Kortizolis — antinksčių gaminamas…
- Adrenokortikotropinis hormonasAKTHAKTH (adrenokortikotropinis hormonas) — hipofizės hormonas, skatinantis antinksčius gaminti kortizolį. Pagal MedlinePlus, ryte imant kraują…
- ParathormonasPTHParathormonas (PTH) — prieskydinių liaukų hormonas, reguliuojantis kalcio kiekį kraujyje. Pagal MedlinePlus, norma suaugusiesiems — 10–65 pg…
- Augimo hormonasGHAugimo hormonas (somatotropinas, STH) — hipofizės gaminamas hormonas, reguliuojantis augimą ir medžiagų apykaitą. Pagal MedlinePlus, suaugus…
- Insulino tipo augimo faktorius 1IGF-1IGF-1 (insulino tipo augimo faktorius 1) — hormonas, kuris perduoda augimo hormono poveikį kaulams ir audiniams. Pagal MedlinePlus, tyrimas…
- Kortizolis seilėseKortizolis seilėse — neinvazinis būdas įvertinti antinksčių gaminamo streso hormono kiekį. Tyrimas dažnai imamas kelis kartus per dieną, nes…
- Katecholaminai šlapimeKatecholaminai (adrenalinas, noradrenalinas, dopaminas) — antinksčių ir nervų sistemos hormonai, tiriami 24 valandų šlapime. Pagal MedlinePl…
Dažni klausimai
›Kokie tyrimai priklauso kategorijai „Kiti hormonai“?
Šiai kategorijai priskiriami kortizolis (kraujyje ir seilėse), AKTH, parathormonas, augimo hormonas, IGF-1 ir katecholaminai šlapime. Jie atspindi hipofizės, antinksčių ir prieskydinių liaukų veiklą ir dažnai tiriami kartu, nes vienas hormonas reguliuoja kito gamybą.
›Ar prieš šiuos hormonų tyrimus reikia nevalgyti?
Priklauso nuo konkretaus tyrimo: kortizolio ir AKTH tyrimams gydytojas gali paprašyti kelias valandas nevalgyti ir negerti, parathormono bei IGF-1 tyrimams dažniausiai specialaus pasiruošimo nereikia. Tikslius nurodymus visada pateikia tyrimą skiriantis gydytojas.
›Kodėl kortizolio ir AKTH kraują reikia imti ryte?
Kortizolio ir AKTH kiekis kraujyje turi paros ritmą — didžiausias būna netrukus po pabudimo ir mažiausias vėlai vakare. Ryto mėginys leidžia rezultatą palyginti su nustatytomis normomis; kartais tyrimas kartojamas ir vakare, siekiant įvertinti paros ritmo pokytį.
›Kuo skiriasi augimo hormono ir IGF-1 tyrimai?
Augimo hormonas kraujyje kinta staigiai, trumpais impulsais per parą, todėl vienkartinis matavimas gali būti neinformatyvus. IGF-1 koncentracija išlieka pastovesnė ir geriau atspindi vidutinį augimo hormono aktyvumą per ilgesnį laikotarpį, todėl dažnai tiriamas kartu arba vietoj vienkartinio augimo hormono mėginio. IGF-1 norma priklauso nuo amžiaus ir lyties, todėl konkretų intervalą nurodo laboratorija, o ne bendra lentelė.
›Kodėl parathormonas visada vertinamas kartu su kalciu?
Parathormono gamyba tiesiogiai priklauso nuo kalcio kiekio kraujyje — hormonas kyla, kai kalcio trūksta, ir mažėja, kai jo pakanka. Vertinant abu rodiklius kartu galima nustatyti, ar prieskydinių liaukų veikla sutrikusi pirminiu būdu, ar tai atsakas į kitą priežastį, pavyzdžiui, vitamino D stoką.
Šaltiniai
- MedlinePlus (JAV nacionalinė medicinos biblioteka): Cortisol Blood Test — žiūrėta 2026-09-07
- MedlinePlus (JAV nacionalinė medicinos biblioteka): ACTH Blood Test — žiūrėta 2026-09-07
- MedlinePlus (JAV nacionalinė medicinos biblioteka): PTH Blood Test — žiūrėta 2026-09-07
- MedlinePlus (JAV nacionalinė medicinos biblioteka): Growth Hormone Test — žiūrėta 2026-09-07
Kitos kategorijos
- Bendras kraujo tyrimas
- Lipidai ir cholesterolis
- Gliukozė ir diabetas
- Kepenų rodikliai
- Inkstų rodikliai
- Elektrolitai ir mineralai
- Vitaminai
- Geležis ir anemija
- Skydliaukė
- Lytiniai hormonai
- Uždegimas ir imunitetas
- Širdies rodikliai
- Kraujo krešėjimas
- Vėžio žymenys
- Autoimuniniai ir alergija
- Kaulų apykaita
- Šlapimo tyrimai
- Infekcijos
Ši svetainė nėra skubios pagalbos tarnyba. Jei staiga atsirado stiprus krūtinės ar galvos skausmas, dusulys, sąmonės ar kalbos sutrikimas, gausus kraujavimas ar kitas ūmus sutrikimas — nelaukite tyrimų ir skambinkite 112.
Informacija nėra diagnozė ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Rodiklių normos priklauso nuo laboratorijos, amžiaus, lyties ir kitų aplinkybių — galutinį vertinimą pateikia gydytojas.