Atsiųsime naujus kraujo tyrimų paaiškinimus
Kai žinyne atsiras naujų rodiklių ar straipsnių, parašysime trumpai, kas naujo, ir pranešime, kai startuos Proactiva platforma.
Kodėl vienas augimo hormono matavimas dažnai neinformatyvus
Augimo hormoną (somatotropiną, GH) gamina hipofizė — smegenų pagrinde esanti liauka. Pagal MedlinePlus, GH kiekis kraujyje kinta per visą parą, priklausomai nuo mitybos ir fizinio aktyvumo, todėl standartinis kraujo tyrimas paprastai neduoda naudingos informacijos apie GH lygį. Hormonas išsiskiria trumpais pliūpsniais, o ne pastoviu srautu, todėl vienas kraujo mėginys gali pataikyti tiek į pikinę, tiek į beveik nulinę koncentraciją — ir abi reikšmės tą akimirką bus teisingos, tačiau nė viena nesuteiks pilno vaizdo apie liaukos veiklą. Dėl šios priežasties dažniausiai naudojami du kitokie metodai: kelių valandų trukmės mėginiai, kurių metu kraujas imamas kartotinai, arba stabilesnio rodiklio — IGF-1 — matavimas. Plačiau, kodėl hipofizės hormonai apskritai retai vertinami pavieniui, aprašyta straipsnyje apie hipofizės hormonus.
Kas yra stimuliacijos mėginys
Stimuliacijos mėginys naudojamas patikrinti, ar hipofizė sugeba pakankamai pagaminti augimo hormono, todėl juo tiriama įtariama GH stoka. Pagal MedlinePlus, tyrimo metu iš venos paimamas pirmas kraujo mėginys, tada per veną suleidžiamas vaistas, skatinantis hipofizę gaminti GH, o tolesni mėginiai imami kelis kartus per artimiausias dvi valandas. Kiekvienas mėginys tikrinamas, ar GH kiekis pakilo. Jei GH lygis nepasiekia tam tikros ribos, tai gali reikšti augimo hormono stoką. Konkrečią ribą ir vaistą parenka tyrimą atliekanti gydymo įstaiga — tai gydytojo, o ne paciento sprendimas.
Kas yra slopinimo mėginys
Slopinimo mėginys naudojamas priešingai situacijai — kai įtariamas GH perteklius. Pagal MedlinePlus, žmogus išgeria gliukozės (cukraus) tirpalą, o kraujo mėginiai imami kas 30 minučių dvi valandas po jo išgėrimo. Tikrinama, ar GH kiekis sumažėja — sveikam žmogui gliukozė turėtų nuslopinti hormono gamybą. Jei GH lygis pakankamai nesumažėja, tai gali rodyti GH perteklių: vaikams tokia būklė vadinama gigantizmu, suaugusiesiems — akromegalija. Abiejų mėginių metu — kaip ir įprasto kraujo tyrimo atveju — rizika minimali: galimas nedidelis skausmas ar mėlynė dūrio vietoje, gliukozės tirpalo gėrimas papildomos rizikos nekelia.
Kodėl dažniau tiriamas IGF-1
Kadangi pavienis GH matavimas dažnai neinformatyvus, o stimuliacijos ir slopinimo mėginiai trunka kelias valandas ir reikalauja kelių kraujo ėmimų, praktikoje dažniau naudojamas IGF-1 tyrimas. Pagal MedlinePlus, IGF-1 yra hormonas, kuris padeda perduoti GH poveikį organizmui, tačiau, priešingai nei GH, jo kiekis kraujyje per parą išlieka daug stabilesnis. Todėl patikimesnis būdas įvertinti GH veiklą organizme yra išmatuoti IGF-1 kiekį kraujyje. Vienas IGF-1 mėginys, paimtas bet kuriuo paros metu, gali pakeisti poreikį iš karto atlikti ilgesnį stimuliacijos ar slopinimo tyrimą — pastarieji dažniausiai skiriami jau kaip patvirtinantis, o ne pirmasis žingsnis. Papildomai gydytojas gali skirti ir IGFBP-3 tyrimą — baltymą, kuris yra pagrindinis IGF-1 nešiklis kraujyje ir taip pat padeda diagnozuoti GH sutrikimus.
Kada tyrimai skiriami vaikams
Vaikams GH ir IGF-1 tyrimai dažniausiai skiriami, kai kyla klausimų dėl augimo tempo. Pagal MedlinePlus, GH stokos simptomai vaikams apima sulėtėjusį augimo greitį, palyginti su tos pačios lyties ir amžiaus vaikais, mažesnį ūgį, rankų ir kojų ilgį bei svorį nei bendraamžių, mažus lytinius organus berniukams ir vėluojantį lytinį brendimą. Priešingas atvejis — GH perteklius, dėl kurio vaikystėje išsivysto gigantizmas: tokiems vaikams būdingas neįprastai spartus augimas, palyginti su bendraamžiais, neproporcingai didelė galva, didesnės nei įprasta rankos ir pėdos bei lengvas ar vidutinis nutukimas. Kai vaiko augimas atsilieka arba sparčiai lenkia bendraamžius, gydytojas sprendžia, kokius tyrimus skirti konkrečiu atveju — plačiau apie tai, kokie tyrimai paprastai atliekami esant vaiko augimo sutrikimui, rasite skiltyje „Kokius tyrimus atlikti“.
Kada tyrimai skiriami suaugusiesiems
Suaugusiesiems GH testavimas atliekamas rečiau nei vaikams. Pagal MedlinePlus, suaugusiesiems su GH stoka gali pasireikšti nuovargis, sumažėjęs kaulų tankis ir sumažėjusi raumenų masė, tačiau GH tyrimas suaugusiesiems nėra dažnas, nes šiuos simptomus daug dažniau sukelia kiti, labiau paplitę sutrikimai. Dažnesnis suaugusiųjų atvejis, kai GH tyrimas turi aiškią prasmę, yra įtariama akromegalija — būklė, kai hipofizė ilgą laiką gamina per daug augimo hormono. Pagal MedlinePlus enciklopedijos straipsnį apie akromegaliją, šiai būklei būdingi požymiai apima sustorėjusį balsą, padidėjusius veido bruožus (didelį žandikaulį, liežuvį, tarpus tarp dantų), didesnes nei įprasta rankas ir pėdas, sustorėjusią bei riebią odą, sąnarių skausmą, karpalinio kanalo sindromą, miego apnėją ir lėtinį nuovargį. Diagnozei patvirtinti, be GH ir IGF-1, gali būti tikrinama gliukozė ir prolaktinas kraujyje, atliekama hipofizės MRT, echokardiograma, o kartais ir kolonoskopija bei miego tyrimas, nes akromegalija gali būti susijusi su gaubtinės žarnos polipais bei širdies pokyčiais. Dažniausiai naudojamas būtent GH slopinimo mėginys su gliukozės tirpalu, kai kraujas imamas keturis ar penkis kartus per dvi valandas prieš ir po tirpalo išgėrimo.
Kaip vertinami rezultatai
Nei vienas GH ar IGF-1 rezultatas savaime nėra diagnozė. Gydytojas rezultatą vertina kartu su simptomais, amžiumi, augimo grafiku (vaikams) ir kitais tyrimais — pavyzdžiui, hipofizės vaizdiniu tyrimu, jei įtariamas navikas. Jei stimuliacijos mėginio metu GH kiekis nepasiekia tam tikros ribos, tai gali reikšti GH stoką; jei slopinimo mėginio metu GH kiekis pakankamai nesumažėja, tai gali reikšti GH perteklių. Abiem atvejais gigantizmą ir akromegaliją dažniausiai sukelia hipofizės navikas, todėl, patvirtinus GH sutrikimą, dažnai skiriamas ir smegenų MRT. Tolesnius žingsnius — ar reikia papildomų tyrimų, kokia galima priežastis ir kaip stebėti būklę toliau — visada aptaria gydytojas, o ne pats rezultatas.
Kada kreiptis į gydytoją
Verta kreiptis į šeimos gydytoją ar pediatrą, jei vaiko augimo tempas akivaizdžiai atsilieka nuo bendraamžių arba, priešingai, yra neįprastai spartus, jei vaikui vėluoja lytinis brendimas, arba jei suaugusiajam pastebimi akromegalijai būdingi požymiai — pasikeitę veido bruožai, padidėjęs pirštinių ar batų dydis, lėtinis galvos skausmas ar sąnarių skausmas. Gydytojas įvertins simptomus ir nuspręs, ar reikalingas GH, IGF-1 tyrimas, ar iš karto stimuliacijos arba slopinimo mėginys. Savarankiškai interpretuoti vienkartinį GH rezultatą neverta — kaip ir kitų kraujo tyrimų atveju, jį reikia lyginti su atsakymo lape nurodytu intervalu ir aptarti su gydytoju.