Kokius tyrimus skiria įtariant juosiančiąją pūslelinę
Tyrimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- PCR (molekulinis) tyrimas iš pūslelių mėginio
MedlinePlus nurodo, kad PCR tyrimas, kuris ieško viruso genetinės medžiagos mėginyje, yra naudingiausias ir jautriausias tyrimas VZV infekcijai patvirtinti.
- Viruso kultūros tyrimas iš tepinėlio
Pagal MedlinePlus, ląstelės iš pūslelių tepinėlio auginamos laboratorijoje virusui aptikti, tačiau šis metodas mažiau tikslus nei PCR.
- Tiesioginis fluorescencinių antikūnų (DFA) tyrimas
MedlinePlus nurodo, kad šis tyrimas naudoja fluorescencinius dažus ir mikroskopą greitam viruso aptikimui, tačiau jo tikslumas mažesnis nei PCR.
- VZV antikūnų kraujo tyrimas (IgM)
MedlinePlus nurodo, kad IgM antikūnai kraujyje paprastai rodo neseniai vykusią ar dabartinę infekciją.
- VZV antikūnų kraujo tyrimas (IgG)
Pagal MedlinePlus, IgG antikūnai rodo, kad organizmas su virusu jau susidūrė anksčiau – naudinga, kai reikia įvertinti ankstesnę ekspoziciją ar imuninę būklę, o ne ūminį protrūkį.
Kodėl šie tyrimai
Juosiančiąją pūslelinę sukelia tas pats vėjaraupių virusas (varicella-zoster virusas, VZV), kuris žmogaus organizme lieka neaktyvus po persirgtų vėjaraupių ir vėliau, susilpnėjus imunitetui ar dėl kitų priežasčių, gali suaktyvėti. Kaip nurodo MedlinePlus, gydytojas diagnozę dažniausiai nustato apžiūros metu pagal būdingą vaizdą – skausmingas pūsleles, išsidėsčiusias juostele vienoje kūno ar veido pusėje, kurioms dažnai iš anksto būdingas skausmas, niežulys ar dilgčiojimas.
Tyrimai atliekami tuomet, kai vaizdas nėra tipiškas arba diagnozę reikia patvirtinti laboratoriškai – ypač žmonėms, priklausantiems didesnės komplikacijų rizikos grupėms (nėščiosioms, imunitetą susilpninusiems ar neaiškios imuninės būklės žmonėms). Jautriausias tyrimas – PCR (molekulinis) tyrimas iš pūslelių skysčio ar tepinėlio, kuris tiesiogiai aptinka viruso genetinę medžiagą. Rečiau naudojami viruso kultūros metodas ir tiesioginis fluorescencinių antikūnų (DFA) tyrimas – jie greitesni, bet mažiau tikslūs už PCR.
Kraujo tyrimas antikūnams (IgM rodo neseniai vykusią ar dabartinę infekciją, IgG – ankstesnį susidūrimą su virusu) padeda įvertinti imuninę būklę, tačiau savaime nediagnozuoja ūminio protrūkio taip tiksliai kaip PCR. Nė vienas tyrimas nenusako, ar išsivystys komplikacijų (pvz., ilgai trunkantis postherpetinis skausmas ar akies pažeidimas, kai bėrimas atsiranda veide arti akies) – tai vertina gydytojas pagal simptomų vietą ir eigą.
Kada nelaukti tyrimų
- Jei bėrimas atsiranda veide, arti akies ar ant nosies galiuko – gali būti pažeista akis, reikia kreiptis į gydytoją nedelsiant, nes tai skubi situacija.
- Jei imunitetas susilpnėjęs (pvz., dėl ligos ar gydymo) ir atsiranda bėrimo požymių – verta kreiptis kuo greičiau, nes gydymas veiksmingiausias pradėtas ankstyvai.
- Jei atsiranda stiprus galvos skausmas, sprando rigidiškumas, sąmonės sutrikimas ar bėrimas plinta į abi kūno puses – tai netipiškas vaizdas, reikia skubios medicininės pagalbos.
- Jei skausmas toje pačioje vietoje tęsiasi ilgai po to, kai bėrimas išnyko – verta pasakyti gydytojui, nes tai gali reikšti ilgai trunkantį (postherpetinį) skausmą.
Kada kreiptis nedelsiant
Ši svetainė nėra skubios pagalbos tarnyba. Jei staiga atsirado stiprus krūtinės ar galvos skausmas, dusulys, sąmonės ar kalbos sutrikimas, gausus kraujavimas ar kitas ūmus sutrikimas — nelaukite tyrimų ir skambinkite 112.
Dažni klausimai
›Ar visada reikia tyrimo, kad būtų patvirtinta juosiančioji pūslelinė?
Ne – MedlinePlus nurodo, kad gydytojas diagnozę dažniausiai nustato apžiūros metu pagal būdingą bėrimo vaizdą, o tyrimai skiriami, kai vaizdas neaiškus ar diagnozę reikia patvirtinti laboratoriškai.
›Ar šie tyrimai nemokami?
Konkrečios apmokėjimo tvarkos ir to, ar tyrimas priklauso nemokamai pagal šeimos gydytojo siuntimą, verta pasiteirauti gydymo įstaigoje.
›Pas ką kreiptis įtariant juosiančiąją pūslelinę?
Pirmiausia verta kreiptis į šeimos gydytoją, apibūdinant bėrimo vietą ir simptomus – jis nusprendžia, ar reikia tyrimų, ar pakanka apžiūros.
›Koks skirtumas tarp PCR ir antikūnų tyrimo?
PCR tyrimas tiesiogiai aptinka viruso genetinę medžiagą mėginyje iš pūslelių ir yra jautriausias ūminei infekcijai patvirtinti, o antikūnų kraujo tyrimas (IgM/IgG) rodo organizmo imuninį atsaką – abu interpretuoja gydytojas.
›Ar tyrimas parodo, ar bus komplikacijų?
Ne – nei PCR, nei antikūnų tyrimas nenuspėja, ar išsivystys komplikacijų, pvz., ilgai trunkančio skausmo ar akies pažeidimo; tai vertinama pagal bėrimo vietą ir simptomų eigą su gydytoju.
›Ar galima susirgti juosiančiąja pūsleline pakartotinai?
Galima, nors dažniausiai ji pasireiškia tik kartą – apie pakartotinio protrūkio riziką ir prevencijos galimybes verta pasiteirauti gydytojo.
Susijusios situacijos
Ši svetainė nėra skubios pagalbos tarnyba. Jei staiga atsirado stiprus krūtinės ar galvos skausmas, dusulys, sąmonės ar kalbos sutrikimas, gausus kraujavimas ar kitas ūmus sutrikimas — nelaukite tyrimų ir skambinkite 112.
Informacija nėra diagnozė ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Rodiklių normos priklauso nuo laboratorijos, amžiaus, lyties ir kitų aplinkybių — galutinį vertinimą pateikia gydytojas.