Pereiti prie turinio
Tyrimų žinynas
LT

Kokius tyrimus reguliariai atlikti sergant cukriniu diabetu

Tyrimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju

  • Glikozilintas hemoglobinasHbA1cNemokamai — esant indikacijų

    Rodo vidutinį gliukozės kiekį kraujyje per pastaruosius 2–3 mėnesius, todėl padeda įvertinti, kaip sekasi valdyti ligą ilgesniu laikotarpiu, o ne vienos dienos matavimą.

    Šaltinis: MedlinePlus – A1C Test

  • GliukozėGLUŠeimos gydytojas gali skirti nemokamai

    Parodo gliukozės kiekį kraujyje konkrečiu momentu (dažniausiai nevalgius) – naudojama kartu su HbA1c gydymo eigai stebėti.

    Šaltinis: MedlinePlus – Blood Glucose Test

  • LipidogramaŠeimos gydytojas gali skirti nemokamai

    Cholesterolio ir trigliceridų profilis atspindi kraujagyslių būklę, kuri diabetu sergantiems žmonėms rekomenduojama tikrinti dažniau nei bendrai populiacijai.

    Šaltinis: MedlinePlus – Cholesterol Levels

  • KreatininasCREAŠeimos gydytojas gali skirti nemokamai

    Kreatininas naudojamas apskaičiuoti inkstų filtracijos greitį (eGFR) – diabetu sergantiems žmonėms rekomenduojama tikrinti bent kartą per metus, nes lėtinė inkstų liga ankstyvoje stadijoje simptomų dažnai nesukelia.

    Šaltinis: MedlinePlus – Creatinine Test

  • Albumino ir kreatinino santykis šlapimeACRŠeimos gydytojas gali skirti nemokamai

    Šlapimo tyrimas, padedantis pastebėti ankstyvus inkstų pažeidimo požymius, kol kreatininas kraujyje dar gali būti normos ribose – rekomenduojamas kartą per metus.

    Šaltinis: MedlinePlus – Microalbumin Creatinine Ratio

  • Kraujospūdžio matavimas

    Kraujospūdis diabetu sergantiems žmonėms tikrinamas bent kartą per metus – padidėjęs kraujospūdis kartu su diabetu didina apkrovą kraujagyslėms ir inkstams.

    Šaltinis: NHS – Type 2 diabetes: food and keeping active

  • Akių dugno tyrimas

    Diabetas ilgainiui gali pažeisti tinklainės kraujagysles be jokių pastebimų simptomų, todėl rekomenduojama reguliari akių dugno patikra pas oftalmologą.

    Šaltinis: NHS – Type 2 diabetes: food and keeping active

  • Pėdų patikra

    Diabetas gali pažeisti pėdų nervus ir kraujotaką, todėl reguliari pėdų apžiūra padeda pastebėti pažeidimus anksti, kol jie dar nesukelia žaizdų.

    Šaltinis: NHS – Type 2 diabetes: food and keeping active

Kodėl šie tyrimai

Cukrinis diabetas ilgainiui gali pažeisti kraujagysles, nervus, inkstus ir akis – dažnai be jokių pastebimų simptomų. Reguliarūs tyrimai leidžia stebėti, kaip sekasi valdyti ligą, ir pastebėti galimus pokyčius anksčiau, nei jie taptų problema. HbA1c parodo vidutinį gliukozės kiekį per pastaruosius 2–3 mėnesius – tai leidžia įvertinti bendrą tendenciją, o ne vienos dienos rezultatą. Gliukozės matavimas atspindi konkrečios akimirkos būklę.

Kreatininas ir juo skaičiuojamas inkstų filtracijos greitis (eGFR), taip pat albumino ir kreatinino santykis šlapime, padeda pastebėti ankstyvus inkstų pokyčius, kol jie dar negrįžtami. Cholesterolio profilis susijęs su kraujagyslių būkle, kuri diabetu sergantiems žmonėms yra ypač aktuali. Akių dugno tyrimas ir pėdų patikra skirti pastebėti kraujagyslių ar nervų pažeidimams, kurie diabeto atveju progresuoja pamažu. Nė vienas iš šių tyrimų neparodo, kaip organizmas jausis konkrečią dieną ar savaitę – jie atspindi bendrą būklę per tam tikrą laikotarpį, todėl rezultatus visada verta aptarti su gydytoju, kuris žino gydymo eigą ir kitus sveikatos duomenis.

Kada nelaukti tyrimų

  • Jei jaučiate stiprų troškulį, dažną šlapinimąsi ar netikėtą svorio kritimą – nelaukite planinio vizito.
  • Jei atsiranda regėjimo pokyčių, tirpimas ar deginimas pėdose, žaizda, kuri ilgai negyja.

Kada kreiptis nedelsiant

Šie požymiai nėra planinio vizito atvejis: nelaukite tyrimų ir kreipkitės nedelsdami, o staiga pablogėjus būklei skambinkite 112.

  • Jei glikemija namuose rodo neįprastai aukštas ar žemas reikšmes, kartu su silpnumu, pykinimu ar sąmonės sutrikimu – kreipkitės skubiai.
  • Jei jaučiate krūtinės skausmą, dusulį ar stiprų galvos svaigimą.

Ši svetainė nėra skubios pagalbos tarnyba. Jei staiga atsirado stiprus krūtinės ar galvos skausmas, dusulys, sąmonės ar kalbos sutrikimas, gausus kraujavimas ar kitas ūmus sutrikimas — nelaukite tyrimų ir skambinkite 112.

Šaltiniai: NHS – Diabetic ketoacidosis (žiūrėta 2026-09-27), MedlinePlus – Hypoglycemia (Low Blood Glucose) (žiūrėta 2026-09-07), NHS – Heart attack (kada skambinti nedelsiant) (žiūrėta 2026-09-24)

Dažni klausimai

›Kokius tyrimus atlikti sergant diabetu?

Reguliariai stebimas HbA1c ir gliukozės kiekis kraujyje, kartą per metus – cholesterolio profilis, inkstų funkcija (kreatininas, albumino ir kreatinino santykis šlapime) bei kraujospūdis, taip pat periodiškai akių dugno ir pėdų patikra.

›HbA1c kaip dažnai tirti?

Diabetu sergantiems žmonėms HbA1c dažniausiai rekomenduojama tikrinti bent du kartus per metus, o esant gydymo koregavimui – kas 3 mėnesius; galutinį dažnumą nustato gydytojas.

›Kodėl reikia tikrinti inkstų funkciją, jei problemų nejaučiu?

Lėtinė inkstų liga ankstyvoje stadijoje dažnai nesukelia jokių simptomų, o diabetas yra viena dažniausių jos priežasčių, todėl kreatininas ir šlapimo albumino tyrimas atliekami net nesant nusiskundimų.

›Ar šie tyrimai nemokami?

Diagnozuoto diabeto stebėjimo tyrimus, tokius kaip HbA1c ar kreatininas, šeimos gydytojas gali skirti pagal indikacijas – dėl konkrečios apmokėjimo tvarkos verta pasiteirauti savo gydymo įstaigoje.

›Pas ką kreiptis dėl reguliarios diabeto priežiūros?

Reguliarią stebėseną paprastai koordinuoja šeimos gydytojas arba endokrinologas, kuris pagal rezultatus siunčia pas oftalmologą akių patikrai ar kitus specialistus, jei to reikia.

›Ką parodo HbA1c, o ko neparodo?

HbA1c parodo vidutinį gliukozės kiekį per pastaruosius 2–3 mėnesius, tačiau neatspindi dienos svyravimų ir gali būti netikslus sergant anemija ar kai kuriomis kraujo ligomis.

Susijusios situacijos

Kaip pasiruošti šiems tyrimams

Pas kurį specialistą siunčiama

Ši svetainė nėra skubios pagalbos tarnyba. Jei staiga atsirado stiprus krūtinės ar galvos skausmas, dusulys, sąmonės ar kalbos sutrikimas, gausus kraujavimas ar kitas ūmus sutrikimas — nelaukite tyrimų ir skambinkite 112.

Informacija nėra diagnozė ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Rodiklių normos priklauso nuo laboratorijos, amžiaus, lyties ir kitų aplinkybių — galutinį vertinimą pateikia gydytojas.