Pereiti prie turinio
Tyrimų žinynas
LT

Moterims · 50–59 m.

Prevenciniai tyrimai moterims 50–59 metų

Šis puslapis kitomis kalbomis: English Русский Polski

Keturios VLK prevencinės programos, aktualios 50–59 m. moterims

Kam
Moterims 50–59 metų vienu metu galioja širdies ir kraujagyslių ligų (40–60 m.), krūties vėžio (45–74 m.), gimdos kaklelio vėžio (25–59 m.) ir storosios žarnos vėžio (50–74 m.) prevencinės programos.
Kaip dažnai
Širdies programa – periodiškumą nustato šeimos gydytojas; mamografija – kas 2 metus; gimdos kaklelio ŽPV tyrimas 35–59 m. grupei – kas 5 metus; slapto kraujavimo testas – kas 2 metus.

Kas įeina nemokamai

  • Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių vertinimas: gliukozė, cholesterolis, trigliceridai, EKG
  • Mamografinis krūties tyrimas
  • Gimdos kaklelio AR ŽPV tyrimas (ir citologinis tepinėlis, jei ŽPV teigiamas)
  • Slapto kraujavimo išmatose testas

Kaip gauti

  1. Kreiptis į šeimos gydytoją – jis įvertina sveikatos būklę ir prireikus išduoda siuntimą
  2. Dalyvavimas nemokamas PSDF apdraustiems asmenims įstaigoje, sudariusioje sutartį su ligonių kasa
  3. Dėl mamografijos galima iš anksto užsiregistruoti įstaigoje su mamografijos įrenginiu, gavus siuntimą

Šaltinis: VLK – Ligų prevencijos programos (2026-09-06)

Tyrimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju

  • MamografijaPSDF apdraustoms moterims pagal VLK krūties vėžio prevencinę programą, gavus šeimos gydytojo siuntimą

    VLK krūties vėžio prevencinė programa numato mamografinį tyrimą kas 2 metus moterims nuo 45 iki 74 metų – tai pagrindinis atrankinis metodas šiam amžiui.

    Šaltinis: VLK – Krūties vėžio prevencija

  • Gimdos kaklelio aukštos rizikos ŽPV tyrimasPSDF apdraustoms moterims pagal VLK gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą

    35–59 m. moterims VLK programa numato AR ŽPV tyrimą kas 5 metus, o teigiamo atsakymo atveju – citologinį tepinėlį skystoje terpėje.

    Šaltinis: VLK – Gimdos kaklelio vėžio prevencija

  • Slapto kraujavimo išmatose testasPSDF apdraustiems pagal VLK storosios žarnos vėžio prevencinę programą

    Nuo 50 metų VLK programa numato šį testą kas 2 metus – neigiamas atsakymas nekelia įtarimo, teigiamas atveda pas gydytoją specialistą ir prireikus kolonoskopijai.

    Šaltinis: VLK – Storosios žarnos vėžio prevencija

  • GliukozėGLUPSDF apdraustiems pagal VLK širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą

    VLK širdies ir kraujagyslių programa (iki 60 m.) numato gliukozės tyrimą rizikos veiksniams įvertinti; MedlinePlus nurodo, kad tyrimas rekomenduojamas suaugusiems nuo 35 metų diabeto ir prediabeto atrankai.

    Šaltinis: MedlinePlus – Blood Glucose Test

  • Bendras cholesterolisCHOLPSDF apdraustiems pagal VLK širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą

    MedlinePlus nurodo, kad moterims 55–65 metų rekomenduojama tikrintis cholesterolį kas 1–2 metus; VLK širdies programa šį tyrimą taip pat įtraukia į rizikos veiksnių vertinimą.

    Šaltinis: MedlinePlus – Cholesterol Levels

  • TrigliceridaiTGPSDF apdraustiems pagal VLK širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą

    Trigliceridų kiekis vertinamas kartu su cholesterolio profiliu širdies ir kraujagyslių ligų rizikai nustatyti, pagal MedlinePlus tai standartinė lipidų tyrimo dalis.

    Šaltinis: MedlinePlus – Cholesterol Levels

  • EKG (elektrokardiograma)PSDF apdraustiems pagal VLK širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą

    VLK širdies ir kraujagyslių ligų programa nurodo, kad EKG yra vienas iš tyrimų, padedančių gydytojui įvertinti, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.

    Šaltinis: VLK – Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija

  • MedlinePlus nurodo, kad hipotirozė vystosi lėtai, o jos simptomai (nuovargis, svorio pokyčiai, nuotaikos svyravimai) dažnai sutampa su menopauzės požymiais – TSH padeda tai atskirti, jei simptomų yra.

    Šaltinis: MedlinePlus – TSH (Thyroid-stimulating hormone) Test

Kodėl būtent šie tyrimai

Po 50 metų moterims kelios rizikos sutampa vienu metu: mažėjantis estrogenų kiekis keičia lipidų apykaitą ir didina širdies bei kraujagyslių ligų tikimybę, todėl VLK širdies programa (40–60 m.) skiria gydytojui tikrinti rizikos veiksnius iki gliukozės ir cholesterolio imtinai. Krūties ir gimdos kaklelio vėžio dažnis taip pat auga su amžiumi, todėl abi šios ligos turi atskiras, mokslu pagrįstas atrankines programas – mamografija kas 2 metus ir ŽPV tyrimas kas 5 metus.

Storosios žarnos vėžio rizika reikšmingai kyla po 50 metų, todėl nuo šio amžiaus prasideda slapto kraujavimo testo programa. Tyrimai gali parodyti padidėjusią riziką ar ankstyvus pokyčius, tačiau nė vienas tyrimas savaime nepatvirtina diagnozės – teigiamas ar ribinis rezultatas reiškia platesnį ištyrimą (pvz., kolonoskopiją, biopsiją) pas šeimos gydytoją ar specialistą. Normalus rezultatas taip pat negarantuoja, kad problemos nėra – tyrimai vertina tam tikru momentu esančią būklę, o simptomai tarp patikrinimų nusipelno atskiro kreipimosi. Tirotropino (TSH) tyrimas dažnai aptariamas šiame amžiuje, nes menopauzės ir skydliaukės sutrikimų simptomai (nuovargis, svorio pokyčiai, nuotaikos svyravimai) sutampa, o hipotirozė progresuoja lėtai ir ilgai lieka nepastebėta.

Kada nelaukti profilaktinio patikrinimo

  • Jei atsiranda naujas gumbelis krūtyje, odos ar spenelio pokytis – nelaukti planinės mamografijos, kreiptis iš karto.
  • Jei atsiranda kraujavimas iš makšties tarp menstruacijų, po lytinių santykių ar po menopauzės – kreiptis nedelsiant, nepriklausomai nuo ŽPV tyrimo grafiko.
  • Jei pastebimas kraujavimas iš tiesiosios žarnos, ilgalaikis vidurių sutrikimas ar nepaaiškinamas svorio kritimas – kreiptis pas gydytoją, neatidedant iki kito slapto kraujavimo testo.

Kada kreiptis nedelsiant

Šie požymiai nėra planinio vizito atvejis: nelaukite tyrimų ir kreipkitės nedelsdami, o staiga pablogėjus būklei skambinkite 112.

  • Jei jaučiamas spaudimas ar skausmas krūtinėje, dusulys ar stiprus nuovargis fizinio krūvio metu – tai skubaus kreipimosi požymis, ne planinio patikrinimo klausimas.

Ši svetainė nėra skubios pagalbos tarnyba. Jei staiga atsirado stiprus krūtinės ar galvos skausmas, dusulys, sąmonės ar kalbos sutrikimas, gausus kraujavimas ar kitas ūmus sutrikimas — nelaukite tyrimų ir skambinkite 112.

Šaltiniai: NHS – Heart attack (kada skambinti nedelsiant) (žiūrėta 2026-09-24)

Dažni klausimai

›Ar šie tyrimai nemokami?

Mamografija, gimdos kaklelio ŽPV tyrimas, slapto kraujavimo testas bei širdies rizikos vertinimo tyrimai (gliukozė, cholesterolis, EKG) yra nemokami PSDF apdraustoms moterims pagal atitinkamas VLK prevencines programas, gavus šeimos gydytojo siuntimą.

›Pas ką kreiptis dėl šių tyrimų?

Pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją – jis įvertina sveikatos būklę, paskiria reikiamus tyrimus ir prireikus išduoda siuntimą pas gydytoją specialistą ar tyrimams atlikti.

›Kodėl tyrimai kartojami kas kelerius metus, o ne kasmet?

Periodiškumas nustatytas pagal ligos vystymosi greitį – pavyzdžiui, gimdos kaklelio pokyčiai vystosi lėtai, todėl ŽPV tyrimo kas 5 metus pakanka ankstyvam pastebėjimui, o dažnesnis tyrimas nesuteiktų reikšmingos papildomos naudos.

›Ar reikia tikrintis, jei jaučiuosi gerai?

Taip, nes daugelis šiame amžiuje aktualių būklių – padidėjęs cholesterolis, ankstyvi krūties ar gimdos kaklelio pokyčiai – ilgai nesukelia jokių simptomų, todėl prevenciniai tyrimai skirti būtent besimptomiam periodui.

›Ar TSH tyrimas įtrauktas į VLK programas?

Ne, TSH tyrimas nėra VLK prevencinės programos dalis, tačiau verta jį aptarti su šeimos gydytoju, jei jaučiami nuovargio, svorio ar nuotaikos pokyčiai, nes jie gali sutapti tiek su menopauzės, tiek su skydliaukės sutrikimo požymiais.

›Ką daryti, jei slapto kraujavimo testas teigiamas?

Teigiamas rezultatas savaime nereiškia vėžio diagnozės – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą, kuris įvertins, ar reikalinga kolonoskopija tolesniam ištyrimui.

Susiję

Ši svetainė nėra skubios pagalbos tarnyba. Jei staiga atsirado stiprus krūtinės ar galvos skausmas, dusulys, sąmonės ar kalbos sutrikimas, gausus kraujavimas ar kitas ūmus sutrikimas — nelaukite tyrimų ir skambinkite 112.

Informacija nėra diagnozė ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Rodiklių normos priklauso nuo laboratorijos, amžiaus, lyties ir kitų aplinkybių — galutinį vertinimą pateikia gydytojas.