Atsiųsime naujus kraujo tyrimų paaiškinimus
Kai žinyne atsiras naujų rodiklių ar straipsnių, parašysime trumpai, kas naujo, ir pranešime, kai startuos Proactiva platforma.
Kas yra baltymų frakcijos ir kaip jos gaunamos
Kraujo plazmoje yra šimtai skirtingų baltymų, tačiau laboratorijoje jų atskirai netiria — vietoj to naudojamas metodas, kuris juos suskirsto į grupes pagal fizikines savybes. Pagal JAV nacionalinės medicinos bibliotekos MedlinePlus paaiškinimą, mėginys dedamas į elektros lauką, o baltymai jame juda skirtingu greičiu priklausomai nuo dydžio, formos ir elektros krūvio — šis procesas vadinamas elektroforeze. Rezultatas — penkios juostos (frakcijos), kurių plotis parodo, kiek kiekvienos grupės baltymo yra mėginyje:
- albuminas — didžiausia frakcija, sudaranti didžiąją dalį viso kraujo baltymo;
- alfa-1 globulinas;
- alfa-2 globulinas;
- beta globulinas;
- gama globulinas — čia priskiriami imunoglobulinai (antikūnai).
Kitaip tariant, baltymų frakcijų tyrimas yra ne vienas skaičius, o baltymo sudėties „nuotrauka“, kuri detalizuoja tai, ką bendresnis rodiklis — bendras baltymas — parodo tik kaip sumą.
Kodėl skiriamas šis tyrimas
MedlinePlus nurodo, kad elektroforezė dažniausiai skiriama, kai reikia patikrinti arba stebėti būkles, keičiančias baltymų kiekį kraujyje. Dažniausios priežastys:
- mielominė liga (plazminių ląstelių vėžys) — pati dažniausia elektroforezės skyrimo priežastis;
- kitos vėžio formos, veikiančios kraują ar limfinę sistemą — limfoma, leukemija;
- inkstų ir kepenų ligos;
- autoimuninės ir uždegiminės ligos, tarp jų reumatoidinis artritas ir Krono liga;
- tam tikros neurologinės ligos, įskaitant išsėtinę sklerozę;
- netinkama mityba ar blogas maisto medžiagų įsisavinimas (malabsorbcija);
- neaiškios kilmės padidėjęs tam tikrų baltymų kiekis be aiškios priežasties (MGUS — neaiškios reikšmės monokloninė gamapatija).
Gydytojas tyrimą taip pat gali skirti, kai ankstesni tyrimai jau buvo nenormalūs — pavyzdžiui, pakitęs albumino lygis, bendras baltymas, padidėjęs kalcio kiekis ar sumažėjęs baltųjų ar raudonųjų kraujo ląstelių skaičius.
Neaiškus kaulų skausmas — viena iš indikacijų
MedlinePlus atskirai išvardija mielominės ligos simptomus, dėl kurių gydytojas gali skirti elektroforezę:
- susilpnėję kaulai;
- kaulų skausmas (ypač nugaroje ar šonkauliuose);
- kaulų pažeidimai;
- lengviau lūžtantys kaulai;
- nuovargis;
- mažakraujystė;
- karščiavimas be aiškios priežasties ar dažnos infekcijos;
- lengvai atsirandančios mėlynės ar kraujavimas;
- dusulys;
- padidėjęs kalcio kiekis kraujyje.
Pats savaime kaulų skausmas turi daug galimų priežasčių, nesusijusių su baltymų sutrikimais — kokie tyrimai paprastai atliekami, kai kaulų skausmo priežastis neaiški ir įtariama mielominė liga, aprašyta skiltyje „Kokius tyrimus atlikti“.
Ką reiškia padidėjusi ar sumažėjusi frakcija
Kiekviena frakcija gali kilti arba kristi dėl skirtingų priežasčių — MedlinePlus pateikia orientacinę lentelę:
| Frakcija | Padidėjęs kiekis | Sumažėjęs kiekis |
|---|---|---|
| Albuminas | dehidratacija | netinkama mityba ir malabsorbcija, kepenų liga, inkstų liga, baltymus prarandanti enteropatija, sunkūs nudegimai, uždegiminės būklės |
| Alfa-1 | uždegiminės ligos, nėštumas | alfa-1 antitripsino trūkumas, kepenų liga |
| Alfa-2 | uždegiminės ligos, inkstų liga, hipertireozė, tam tikrų vaistų (pvz., hormoninės kontracepcijos, steroidų) vartojimas | netinkama mityba, raudonųjų kraujo ląstelių irimas, kepenų liga |
| Beta | padidėjęs cholesterolis, geležies stokos mažakraujystė, limfoma | netinkama mityba, autoimuniniai sutrikimai |
| Gama | mielominė liga, MGUS | įvairūs genetiniai imuninės sistemos sutrikimai |
Svarbu: pati lentelė rodo, kad ta pati frakcija gali kilti dėl labai skirtingų priežasčių — nuo nėštumo iki uždegimo ar kepenų ligos — todėl vieno rezultato interpretuoti izoliuotai neverta. Rezultatą kartu su simptomais, amžiumi, ligos istorija ir kitais tyrimais vertina gydytojas.
Kas yra monokloninė juosta
Įprastai gama globulino frakcija elektroforezės grafike atrodo kaip plati, palaipsniui kylanti ir krentanti banga — tai atspindi tai, kad imuninė sistema tuo pat metu gamina daugybę skirtingų antikūnų (poliklonalų vaizdą). Kai vienas plazminių ląstelių klonas dauginasi nekontroliuojamai ir gamina vieno tipo baltymą didžiuliais kiekiais, grafike vietoj plačios bangos matoma siaura, aukšta juosta — monokloninis baltymas (M baltymas). MedlinePlus tokį reiškinį sieja su dviem pagrindinėmis būklėmis: mielomine liga ir neaiškios reikšmės monokloniniu gamapatija (MGUS) — būkle, kuri sukelia padidėjusį tam tikrų baltymų kiekį be aiškios priežasties. Vien elektroforezės rezultatas šių dviejų būklių atskirti negali — tam reikalingi papildomi tyrimai, kuriuos parenka gydytojas.
Ryšys su imunoglobulinų tyrimu
Elektroforezės gama frakcija apima imunoglobulinus (antikūnus) kaip visumą, bet neparodo, kurio konkretaus tipo — IgG, IgA ar IgM — yra per daug ar per mažai. Būtent tam skiriamas atskiras imunoglobulinų tyrimas. Pagal MedlinePlus, imunoglobulinų tyrimas matuoja tris pagrindinius antikūnų tipus:
- IgM — pirmieji antikūnai, kuriuos organizmas pagamina po sąlyčio su patogenu; teikia trumpalaikę apsaugą;
- IgG — dažniausi ir labiausiai specializuoti antikūnai, suteikiantys ilgalaikį imunologinį atmintį;
- IgA — saugo kvėpavimo ir virškinimo takus, randami kraujyje, seilėse, ašarose ir motinos piene.
MedlinePlus nurodo, kad tam tikri vėžiai — mielominė liga, lėtinė limfocitinė leukemija, limfoma ir Waldenströmo makroglobulinemija — dažnai sukelia labai padidėjusį vieno imunoglobulino tipo kiekį kartu su sumažėjusiais kitų tipų kiekiais. Tai iš dalies paaiškina, kodėl elektroforezės ir imunoglobulinų tyrimai dažnai skiriami kartu arba vienas po kito: elektroforezė parodo, ar gama frakcijoje yra neįprasta juosta, o imunoglobulinų tyrimas patikslina, kuris antikūnų tipas konkrečiai pakitęs. Be to, MedlinePlus imunoglobulinų tyrimo apraše serumo (kraujo) ir šlapimo baltymų elektroforezę tiesiogiai mini kaip papildomą tyrimą, padedantį patikrinti ir stebėti su neįprasta imunoglobulinų gamyba susijusias būkles.
Svarbu ir tai, kad aukštas imunoglobulinų kiekis savaime nereiškia geresnio imuniteto: MedlinePlus pažymi, jog kai kurios autoimuninės ligos ir vėžiai gamina daug antikūnų, tačiau tie antikūnai neveikia tinkamai — todėl žmogus vis tiek gali sirgti dažnomis infekcijomis, nepaisant aukšto bendro imunoglobulinų kiekio.
Kaip atliekamas tyrimas ir ar reikia ruoštis
Abu tyrimai — baltymų elektroforezė ir imunoglobulinų nustatymas — atliekami iš to paties tipo mėginio. Sveikatos priežiūros specialistas paima kraujo mėginį iš rankos venos plona adata; procedūra paprastai trunka mažiau nei penkias minutes. Pagal MedlinePlus, jokio specialaus pasiruošimo (pavyzdžiui, nevalgymo) elektroforezei ar imunoglobulinų tyrimui nereikia, tačiau apie vartojamus vaistus verta pasakyti gydytojui, nes kai kurie iš jų gali paveikti rezultatą. Rizika minimali — galimas trumpalaikis skausmas ar mėlynė dūrio vietoje.
Kada kartu tikrinamas šlapimas
Kai kraujo elektroforezės ar imunoglobulinų rezultatai nenormalūs, gydytojas gali papildomai skirti to paties tipo tyrimą iš šlapimo. MedlinePlus paaiškina, kad šlapimo imunofiksacijos tyrimas dažniausiai atliekamas tada, kai kraujo tyrimo rezultatai buvo pakitę — tai padeda patikrinti, ar neįprastas baltymas (pavyzdžiui, monokloninis baltymas) patenka ir į šlapimą, kas taip pat svarbu vertinant plazminių ląstelių ligas.
Kaip skaityti rezultatą praktiškai
Baltymų frakcijų ir imunoglobulinų atsakymo lape, kaip ir bet kuriame kitame kraujo tyrime, kiekviena frakcija lyginama su tos konkrečios laboratorijos referenciniu intervalu, o ne su bendrai internete rastomis normomis — apie tai plačiau parašyta straipsnyje „Kaip skaityti kraujo tyrimų atsakymą“. Vienas nukrypęs skaičius retai ką nors pats savaime įrodo: gydytojas visada vertina rezultatą kartu su kitais tyrimais, simptomais ir ligos istorija, o esant neaiškiam vaizdui gali skirti pakartotinį tyrimą arba papildomus tyrimus, tokius kaip laisvųjų lengvųjų grandinių ar kaulų čiulpų tyrimą.
Kada kreiptis į gydytoją
Baltymų frakcijų ar imunoglobulinų tyrimo rezultatas, pažymėtas kaip nenormalus, savaime nėra pagrindas nerimauti — tokių nukrypimų priežasčių yra daug ir dauguma jų nesusijusios su onkologinėmis ligomis. Tačiau jei tyrimą lydi simptomai, kuriuos MedlinePlus sieja su mielomine liga — ilgalaikis, aiškios priežasties neturintis kaulų skausmas, lengvai lūžtantys kaulai, nepraeinantis nuovargis, dažnos infekcijos ar neaiškus karščiavimas — rezultatą verta aptarti su gydytoju nelaukiant kito planinio vizito.