Diastolinis kraujospūdis 90, 100 ar 110: ką reiškia

Kraujospūdis (kasdienėje kalboje dažnai sakoma „kraujo spaudimas“) užrašomas dviem skaičiais, pavyzdžiui, 120/80 mm Hg. Šiame straipsnyje aiškiname, ką reiškia apatinis skaičius 90, 100 ar 110, į kokią grupę jis patenka pagal du šaltinius ir kodėl vieno skaičiaus nepakanka išvadoms. Remiamės JAV nacionalinės medicinos bibliotekos svetaine MedlinePlus, kurioje pateikiamos ACC/AHA 2017 kraujospūdžio kategorijos, ir Jungtinės Karalystės nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) svetaine — tomis pačiomis svetainėmis, kuriomis remiasi ir mūsų kraujospūdžio skaičiuoklė. Abu šaltinius peržiūrėjome 2026-09-28.

Viršutinis ir apatinis skaičius

Kraujospūdžio rodmenį visada sudaro du skaičiai. Viršutinis, arba pirmasis, vadinamas sistoliniu kraujospūdžiu, o apatinis, arba antrasis, — diastoliniu. Kai matuoklio ekrane matote, pavyzdžiui, 135/100, sistolinis kraujospūdis yra 135 mm Hg, o diastolinis — 100 mm Hg. Taigi „diastolinis kraujospūdis 100“ ir „apatinis kraujo spaudimas 100“ reiškia tą patį — antrąjį rodmens skaičių.

Abu šaltiniai kraujospūdžio ribas nurodo abiem skaičiais kartu. Pagal MedlinePlus kategorijas apatinis skaičius vienas pats kategoriją nulemia tik tada, kai jis yra 90 ar daugiau; kitais atvejais ją lemia ir viršutinis skaičius. Todėl šiame straipsnyje aptariami skaičiai — 90, 100 ir 110 — yra tas atvejis, kai jau iš apatinio skaičiaus aišku, į kurią grupę patenka rodmuo.

Keturios MedlinePlus kategorijos ir NHS ribos

MedlinePlus pateikia keturias suaugusiųjų kraujospūdžio kategorijas (ACC/AHA 2017):

• Normalus — kraujospūdis didžiąją laiko dalį žemesnis nei 120/80 mm Hg.
• Padidėjęs — viršutinis skaičius 120–129, o apatinis žemesnis nei 80.
• 1 stadijos hipertenzija — 130/80 ir daugiau, bet žemiau 140/90.
• 2 stadijos hipertenzija — 140/90 ir daugiau.

NHS nurodo, nuo kokių skaičių kraujospūdis laikomas aukštu, ir skiria dvi matavimo vietas. Kai kraujospūdį pamatuoja sveikatos priežiūros specialistas, aukštu laikomas 140/90 ir daugiau, o kai matuojamasi namuose, — 135/85 ir daugiau.

Taigi šiose ribose apatinis skaičius minimas trimis reikšmėmis: 80, 85 ir 90. Skaičius 90 — riba, nuo kurios apatinis skaičius patenka ir į MedlinePlus 2 stadijos hipertenzijos kategoriją, ir į NHS aukšto kraujospūdžio grupę, nesvarbu, ar matuota namuose, ar pas specialistą.

Kur patenka 90, 100 ir 110

Lentelėje — kur apatinis skaičius 90, 100 ir 110 patenka pagal MedlinePlus ir NHS.

Visi trys skaičiai patenka į tą pačią grupę. Šiose kategorijose atskiros ribos ties 100 ar 110 nėra, todėl pagal jas 110 nepatenka į kitą kategoriją nei 90. Kategorija pati nepasako, kuo 110 skiriasi nuo 90, — tai verta aptarti su gydytoju, kuris vertins visą rodmenį ir kelis matavimus.

Lentelėje nurodyta tik tai, kur patenka apatinis skaičius. Visą rodmenį sudaro du skaičiai, todėl kraujospūdžio skaičiuoklėje verta įvesti abu.

O jei apatinis skaičius 80–89?

Tada vieno apatinio skaičiaus nepakanka: kategoriją lemia ir viršutinis skaičius. Pagal MedlinePlus, apatinis skaičius 80–89 kartu su viršutiniu, žemesniu nei 140, patenka į 1 stadijos hipertenzijos kategoriją (130/80 ir daugiau, bet žemiau 140/90), o kartu su viršutiniu 140 ir daugiau — į 2 stadijos.

NHS ribos priklauso nuo matavimo vietos. Kai kraujospūdį pamatuoja specialistas, apatinio skaičiaus riba yra 90, todėl apatinis skaičius 80–89 jos vienas pats nesiekia. Kai matuojamasi namuose, riba yra 85, todėl apatinis skaičius 85–89 ją jau siekia.

Kodėl vertinami abu skaičiai ir keli matavimai

Kai apatinis skaičius yra 90 ar daugiau, rodmuo patenka į grupę „140/90 ir daugiau“, nesvarbu, koks viršutinis skaičius. Tačiau kategorija nėra diagnozė. Kraujospūdžio ribos apibrėžtos abiem skaičiais, todėl gydytojas vertina visą rodmenį, o ne vieną jo dalį.

Svarbu ir tai, kiek kartų kraujospūdis buvo matuotas. MedlinePlus nurodo, kad prieš nustatydamas aukšto kraujospūdžio diagnozę gydytojas kraujospūdį pamatuoja kelis kartus. Jis taip pat gali paprašyti kraujospūdį pasimatuoti namuose, vaistinėje ar kitoje vietoje, ne gydytojo kabinete. Todėl vieno rodmens, net ir su apatiniu skaičiumi 100 ar 110, diagnozei nepakanka.

Kaip matuoti pakartotinai

Jei matuoklis parodė apatinį skaičių 90, 100 ar 110, gydytojui naudinga matyti daugiau nei vieną rodmenį. Štai kaip tam pasiruošti remiantis tuo, ką nurodo šaltiniai:

• Matuokitės ne vieną kartą. MedlinePlus nurodo, kad prieš nustatydamas diagnozę gydytojas kraujospūdį pamatuoja kelis kartus ir gali paprašyti matavimų namuose ar vaistinėje.
• Užsirašykite abu skaičius. Ribos apibrėžtos abiem skaičiais, todėl užrašuose turi būti ir viršutinis, ir apatinis skaičius, o šalia — data ir laikas.
• Pažymėkite, kur matavote. NHS aukšto kraujospūdžio riba matuojant namuose (135/85) žemesnė nei tada, kai matuoja specialistas (140/90), todėl svarbu žinoti, kur rodmuo gautas.
• Parodykite užrašus gydytojui. Taip jis galės įvertinti kelis matavimus, o ne vieną.

Kada skambinti 112

NHS nurodo nedelsiant kviesti greitąją pagalbą, jei:

• staiga atsirado krūtinės skausmas ar diskomfortas, kuris nepraeina;
• skausmas plinta į ranką, kaklą, žandikaulį, pilvą ar nugarą;
• krūtinės skausmą lydi prakaitavimas, pykinimas, galvos svaigimas ar dusulys.

Lietuvoje — skambinkite 112. Tokiu atveju nelaukite kito kraujospūdžio matavimo ar planinio vizito pas gydytoją.

Skaičiuoklė ir kiti straipsniai apie kraujospūdžio reikšmes

Jei žinote abu skaičius, įveskite juos į kraujospūdžio skaičiuoklę: ji parodys, į kurią MedlinePlus kategoriją patenka rodmuo ir ar jis siekia NHS aukšto kraujospūdžio ribą, atsižvelgiant į tai, kur matavote.

Jei apatinis skaičius, priešingai, žemas — 60, 50 ar 47, — skaitykite straipsnį „Žemas apatinis kraujospūdis: ką reiškia 60, 50 ar 47“. Ką reiškia rodmenys 90/60, 100/60 ir 110/60, aiškiname straipsnyje „Kraujospūdis 90/60, 100/60, 110/60: ar tai normalu“.

Taip pat žr. puslapį „Kokius tyrimus atlikti esant padidėjusiam kraujospūdžiui“.