Žemas apatinis kraujospūdis: ką reiškia 60, 50 ar 47

Kraujospūdis (kasdienėje kalboje dažnai sakoma „kraujo spaudimas“) užrašomas dviem skaičiais, pavyzdžiui, 110/60 mm Hg. Antrasis, apatinis, skaičius vadinamas diastoliniu kraujospūdžiu. Šiame straipsnyje aiškiname, ką reiškia apatinis skaičius 60, 50 ar 47, kodėl vien jo nepakanka išvadoms ir kada dėl žemo kraujospūdžio verta kreiptis į gydytoją. Remiamės Jungtinės Karalystės nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) puslapiu apie žemą kraujospūdį ir JAV nacionalinės medicinos bibliotekos svetainėje MedlinePlus pateikiamomis ACC/AHA 2017 kraujospūdžio kategorijomis — tomis pačiomis svetainėmis, kuriomis remiasi ir mūsų kraujospūdžio skaičiuoklė. Abu šaltinius peržiūrėjome 2026-09-28.

Kaip NHS apibrėžia žemą kraujospūdį

NHS nurodo, kad žemas kraujospūdis — tai rodmuo, mažesnis nei 90/60 mm Hg. Kaip ir kitos kraujospūdžio ribos, ši nurodyta abiem skaičiais: viršutiniam (sistoliniam) skaičiui riba yra 90, apatiniam (diastoliniam) — 60.

Žodis „mažesnis“ čia svarbus. Jei žiūrime tik į apatinį skaičių:

• 60 yra lygiai ties riba — jis nėra mažesnis nei 60;
• 50 ir 47 yra žemiau ribos apatinio skaičiaus.

Vis dėlto kraujospūdžio rodmenį sudaro du skaičiai, o NHS, kalbėdama apie žemą kraujospūdį, pabrėžia ir simptomus. Apie abu dalykus — viršutinį skaičių ir simptomus — rašome toliau.

Kur patenka 60, 50 ir 47

MedlinePlus kraujospūdžio kategorijas (ACC/AHA 2017) pateikia puslapyje apie aukštą kraujospūdį. Šiose kategorijose žemo kraujospūdžio pakopos nėra: normaliu laikomas kraujospūdis, kuris didžiąją laiko dalį yra žemesnis nei 120/80 mm Hg. Kai apatinis skaičius žemesnis nei 80, kategoriją lemia viršutinis skaičius: jei jis žemesnis nei 120, rodmuo patenka į normalaus kraujospūdžio kategoriją, jei 120–129 — į padidėjusio, jei 130–139 — į 1 stadijos hipertenzijos, o jei 140 ir daugiau — į 2 stadijos hipertenzijos kategoriją (taip šias kategorijas vadina ACC/AHA).

Lentelėje — kur apatinis skaičius 60, 50 ir 47 patenka pagal NHS ir MedlinePlus.

Taigi du šaltiniai į tą patį skaičių žiūri skirtingai. Pavyzdžiui, rodmuo 110/50 yra žemesnis nei 120/80, todėl MedlinePlus kategorijose jis patenka į normalaus kraujospūdžio kategoriją, o NHS apibrėžime jo apatinis skaičius yra žemiau ribos (60). MedlinePlus kategorijose apatinės ribos nėra, o NHS apibrėžia, kas laikoma žemu kraujospūdžiu, ir pabrėžia, kad svarbu, ar yra simptomų.

Kodėl svarbus ir viršutinis skaičius

Tas pats apatinis skaičius kartu su skirtingais viršutiniais skaičiais sudaro skirtingus rodmenis. Pavyzdžiui, 90/60, 100/60 ir 110/60 turi tą patį apatinį skaičių, bet viršutinis juos skiria: 90/60 yra lygiai ties NHS žemo kraujospūdžio riba, o rodmenų 100/60 ir 110/60 viršutinis skaičius yra aukščiau 90. Apie šiuos tris rodmenis plačiau rašome straipsnyje „Kraujospūdis 90/60, 100/60, 110/60: ar tai normalu“.

Todėl, jei matuoklis rodo žemą apatinį skaičių, verta pažiūrėti ir į viršutinį, o kraujospūdžio skaičiuoklėje įvesti abu. Skaičiuoklė parodys, į kurią MedlinePlus kategoriją patenka visas rodmuo.

Kada žemas apatinis skaičius svarbus: simptomai

NHS nurodo, kad žemas kraujospūdis ne visada sukelia simptomus. Jei simptomų atsiranda, gali prireikti gydymo.

Simptomai, kuriuos NHS sieja su žemu kraujospūdžiu:

• galvos svaigimas ar apsvaigimo jausmas;
• pykinimas;
• neryškus matymas;
• silpnumas;
• sumišimas;
• alpimas.

Į gydytoją NHS pataria kreiptis, jei tokie simptomai, pavyzdžiui, galvos svaigimas ar alpimas, kartojasi. Taigi tas pats apatinis skaičius — 60, 50 ar 47 — be simptomų ir su pasikartojančiu svaigimu reiškia skirtingas situacijas: pagal NHS, būtent simptomai lemia, ar reikia kreiptis į gydytoją.

Apie tyrimus esant žemam kraujospūdžiui, galvos svaigimui ar po alpimo rašome puslapiuose „Kokius tyrimus atlikti esant žemam kraujospūdžiui“, „Kokius tyrimus atlikti esant galvos svaigimui“ ir „Kokius tyrimus atlikti po alpimo“.

Kaip matuoti pakartotinai ir ką užsirašyti

Mūsų šaltiniuose kartotiniai matavimai aprašyti kalbant apie aukštą kraujospūdį: MedlinePlus nurodo, kad prieš nustatydamas aukšto kraujospūdžio diagnozę gydytojas kraujospūdį pamatuoja kelis kartus ir gali paprašyti pasimatuoti namuose, vaistinėje ar kitoje vietoje, ne gydytojo kabinete. Žemo kraujospūdžio atveju NHS pabrėžia simptomus. Todėl, jei apatinis skaičius žemas, pravartu užsirašyti ne tik skaičius, bet ir savijautą:

• abu skaičius — viršutinį ir apatinį;
• datą, laiką ir vietą — namuose, vaistinėje ar gydymo įstaigoje;
• ar tuo metu jautėte galvos svaigimą, silpnumą, pykinimą ar kitus NHS minimus simptomus.

Tokie užrašai padės aptarti rodmenis su gydytoju: jis matys ne vieną skaičių, o kelis matavimus ir tai, kaip tuo metu jautėtės.

Trumpai: kaip skaityti žemą apatinį skaičių

• Žiūrėkite į abu skaičius. NHS žemo kraujospūdžio riba — mažiau nei 90/60 mm Hg — nurodyta abiem skaičiais, o MedlinePlus kategoriją, kai apatinis skaičius žemesnis nei 80, lemia viršutinis skaičius.
• 60 — ties riba, 50 ir 47 — žemiau jos. Apatinis skaičius 60 nėra mažesnis nei ribos apatinis skaičius, o 50 ir 47 yra už jį mažesni.
• „Normalus“ ir „žemas“ nėra prieštaravimas. MedlinePlus kategorijose apatinės ribos nėra, todėl rodmuo, žemesnis nei 120/80, jose patenka į normalaus kraujospūdžio kategoriją, o žemą kraujospūdį apibrėžia NHS.
• Svarbiausia — simptomai. Pagal NHS, žemas kraujospūdis ne visada juos sukelia; jei kartojasi galvos svaigimas, alpimas ar kiti simptomai, kreipkitės į gydytoją.
• Užsirašykite kelis matavimus. Abu skaičius, datą, laiką, vietą ir savijautą — tai padės aptarti rodmenis su gydytoju.

Kiti straipsniai apie kraujospūdžio reikšmes

Jei apatinis skaičius, priešingai, aukštas — 90, 100 ar 110, — skaitykite straipsnį „Diastolinis kraujospūdis 90, 100 ar 110: ką reiškia“. Jame aiškiname, kodėl toks apatinis skaičius patenka į grupę „140/90 ir daugiau“. O rodmenis 90/60, 100/60 ir 110/60 aptariame atskirame straipsnyje.

Kraujospūdžio kategoriją pagal abu skaičius parodys kraujospūdžio skaičiuoklė.