Atsiųsime naujus kraujo tyrimų paaiškinimus
Kai žinyne atsiras naujų rodiklių ar straipsnių, parašysime trumpai, kas naujo, ir pranešime, kai startuos Proactiva platforma.
Kodėl „kasmet viską“ nėra taisyklė
Idėja kartą per metus atlikti platų kraujo tyrimų rinkinį atrodo patogi — vienas terminas, viena diena, ramybė likusiems metams. Tačiau nei Lietuvoje veikiančios valstybinės prevencijos programos, nei Anglijos nacionalinės sveikatos sistemos (NHS) prevencinio patikrinimo modelis tokios taisyklės netaiko. Abu modeliai remiasi kitokia logika: periodiškumas priklauso nuo to, kas tiriama, kam skirta ir kokia rizika, o ne nuo kalendorinių metų kaip vienintelio kriterijaus.
Tai svarbu suprasti dėl dviejų priežasčių. Pirma, dažnas tam tikrų tyrimų kartojimas be indikacijos nepadidina naudos, bet padidina atsitiktinių, kliniškai nereikšmingų nukrypimų tikimybę — apie tai, ką reiškia rezultatas už normos ribų, plačiau rašoma straipsnyje apie tyrimo atsakymo skaitymą. Antra, kai kurie tyrimai (pavyzdžiui, mamografija ar kolonoskopija) turi savo, gerokai retesnį nei metai, pagrįstą intervalą. Kiti (pavyzdžiui, gliukozė ar lipidograma didelės rizikos grupėje) gali reikėti tirtis dažniau nei kartą per metus — tai sprendžia gydytojas, o ne fiksuota schema.
Kodėl Lietuvos prevencijos programos irgi neremiasi metiniu ciklu
Lietuvoje veikia penkios valstybinės ligų prevencijos programos, kurių išlaidas kompensuoja Valstybinė ligonių kasa (VLK) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, ir nė viena iš jų nekviečia tirtis kasmet. Kiekviena turi savo, tyrimo tipu ir amžiaus grupe pagrįstą intervalą, dažniausiai nuo 2 iki 5 metų. Tai ta pati logika, kuri aprašyta aukščiau ir kuri veikia NHS Health Check modelyje: kuo lėčiau vystosi liga, kurios ieškoma, tuo retesnis gali būti populiacinis patikrinimas, o dažnis didėja tik esant papildomai rizikai ar simptomams.
Konkretūs amžiaus intervalai, periodiškumas kiekvienai iš penkių programų ir jų teisiniai pagrindai išsamiai aprašyti straipsnyje apie nemokamas prevencijos programas Lietuvoje; visų programų sąrašas ir su jomis susiję straipsniai surinkti skiltyje Prevencija. Šiame straipsnyje svarbu ne pačių programų sąrašas, o principas: valstybinis periodiškumas visada susietas su konkrečiu tyrimu ir amžiaus grupe, o už programų ribų (pavyzdžiui, jaunesniems ar vyresniems nei nurodytas amžius, arba norint tirtis dažniau) dažnį sprendžia šeimos gydytojas pagal individualią situaciją.
NHS Health Check: kas 5 metus tarp 40 ir 74 metų
Panašią logiką — ne metinę, o daugiamečio intervalo — taiko ir Anglijos nacionalinė sveikatos sistema. NHS Health Check yra nemokamas širdies ir kraujagyslių sveikatos patikrinimas, skirtas 40–74 metų žmonėms, kuriems nediagnozuota širdies liga, cukrinis diabetas, insultas ar panaši būklė. Pagal NHS, tokie žmonės kviečiami atlikti patikrinimą kas 5 metus — ne kasmet.
Patikrinimo metu vertinami ūgis, svoris, liemens apimtis, kraujospūdis, atliekamas cholesterolio tyrimas ir, jei reikia, kraujo gliukozės tyrimas, taip pat renkama informacija apie šeimos ligų istoriją, rūkymą, alkoholio vartojimą ir fizinį aktyvumą. Tikslas — įvertinti širdies ligų, diabeto, inkstų ligų ir insulto riziką ir laiku pakoreguoti gyvenseną ar tolesnę priežiūrą kartu su gydytoju.
Penkerių metų intervalas čia nėra atsitiktinis: jis atspindi principą, kad sveiko, be simptomų ir žinomos rizikos žmogaus kraujagyslių sveikatos rodikliai retai keičiasi tiek, kad juos reikėtų tikrinti kasmet. Tas pats principas — retesnis intervalas asmenims be papildomos rizikos, dažnesnis stebėjimas esant rizikos veiksniams ar diagnozuotai būklei — atsikartoja ir Lietuvos prevencijos programose.
Kodėl skirtingiems tyrimams reikia skirtingo dažnio
Vieno universalaus intervalo nėra dėl to, kad skirtingi tyrimai atsako į skirtingus klausimus:
- Retai kintantys, populiacinei atrankai skirti tyrimai (mamografija, citologinis tepinėlis, slapto kraujavimo testas) turi ilgesnį, moksliškai pagrįstą intervalą — 2–5 metus, nes liga, kurios ieškoma, vystosi lėtai, o per dažnas tikrinimas daugiau kaštuoja nei duoda naudos.
- Rizikos veiksnių stebėjimas (kraujospūdis, gliukozė, lipidograma) dažniausiai vertinamas periodiškai, bet dažnis priklauso nuo pradinės rizikos. Sveikam, jaunam žmogui be šeiminės apkrovos dažnio gali nereikėti didinti, o esant rizikos veiksniams (antsvoriui, padidėjusiam kraujospūdžiui, šeiminei diabeto ar širdies ligų istorijai) gydytojas gali rekomenduoti tirtis dažniau.
- Simptominis tyrimas — kai atliekamas dėl konkrečio nusiskundimo (nuovargio, svorio pokyčio, skausmo) — neturi periodiškumo apskritai, nes jo tikslas ne stebėjimas, o priežasties paieška; kokie tyrimai tokiu atveju atliekami, aprašyta skiltyje „Kokius tyrimus atlikti“.
Vadinasi, klausimas „kaip dažnai tikrintis kraujo tyrimus“ neturi vieno atsakymo — reikia klausti tiksliau: kaip dažnai tikrinti šį konkretų rodiklį šiam amžiui ir šiai rizikai.
Kam iš viso verta tirtis kasmet be siuntimo
Nors nė viena valstybinė programa nenumato metinio patikrinimo visiems, dalis žmonių savanoriškai renkasi kasmetinį orientacinį tyrimų rinkinį — dažniausiai bendrą kraujo tyrimą, gliukozę, lipidogramą ir kepenų bei inkstų rodiklius. Tai gali būti pagrįsta, jei žmogus priklauso amžiaus grupei tarp valstybinių programų intervalų arba tiesiog nori turėti savo rodiklių dinamiką laike. Ką verta žinoti apie tokį metinį rinkinį ir kaip jį suplanuoti, aptariama straipsnyje „Kasmetinis kraujo tyrimų rinkinys“.
Kitas dažnas atvejis — sulaukus 40 metų, kai vienu metu prasideda kelios amžiumi grįstos rekomendacijos (širdies ir kraujagyslių programa, vėliau — krūties ar storosios žarnos programos). Kokie tyrimai tampa aktualūs peržengus šią ribą, surinkta straipsnyje „Kokius tyrimus tikrintis po 40 metų“.
Abiem atvejais sprendimas dėl konkretaus dažnio — ne fiksuota taisyklė, o pokalbis su šeimos gydytoju, įvertinus asmeninę bei šeiminę ligų istoriją, gyvenseną ir ankstesnius rezultatus.
Kada dažnis turi būti didesnis nei bendra rekomendacija
Aukščiau aprašyti intervalai galioja žmonėms be žinomų rizikos veiksnių ar diagnozuotų būklių. Tiek VLK programų, tiek NHS Health Check aprašymuose tai nurodyta kaip sąlyga (pavyzdžiui, NHS Health Check neskiriamas žmonėms, kuriems jau diagnozuota širdies liga ar diabetas, nes jiems taikoma kitokia, dažnesnė priežiūra). Jei gydytojas jau stebi konkretų rodiklį dėl nustatytos rizikos ar būklės, dažnis nustatomas individualiai ir gali būti gerokai didesnis nei bendrai populiacijai skirtas intervalas. Tokiu atveju vadovautis šio straipsnio bendrais intervalais neverta — svarbesnis yra gydytojo nurodytas grafikas.