Pereiti prie turinio
Tyrimų žinynas
LT

Spirometrija: kaip tiriama plaučių funkcija

Atsiųsime naujus kraujo tyrimų paaiškinimus

Kai žinyne atsiras naujų rodiklių ar straipsnių, parašysime trumpai, kas naujo, ir pranešime, kai startuos Proactiva platforma.

Ne dažniau kaip kartą per mėnesį. Laiškuose — tik bendra informacija, ne patarimai apie jūsų sveikatą. Atsisakyti galite bet kada. Privatumo politika.

Šiame straipsnyje paprastais žodžiais paaiškiname, kas yra spirometrija, kaip vyksta tyrimas, kaip jam pasiruošti, kam jis netinka ir kaip veikia siuntimas. Apie tyrimą rašome remdamiesi JAV nacionalinės medicinos bibliotekos svetaine MedlinePlus — straipsniu apie plaučių funkcijos tyrimus, peržiūrėtu 2025-10-14. Apie siuntimą rašome pagal Valstybinės ligonių kasos (VLK) informaciją. Šaltinius peržiūrėjome 2026-10-03, nuorodos į juos pateiktos straipsnio pabaigoje.

Kas yra spirometrija

Spirometrija — tai vienas iš plaučių funkcijos tyrimų. Kasdienėje kalboje jis dar vadinamas kvėpavimo tyrimu arba plaučių tyrimu. Siuntime ar registruojantis galite matyti bet kurį iš šių pavadinimų — jei abejojate, ar tai tas pats tyrimas, paklauskite jį skyrusio gydytojo.

MedlinePlus nurodo, kad spirometrija matuoja, kiek oro ir kaip greitai žmogus iškvepia. Šie tyrimai naudojami daugeliui plaučių ligų įvertinti.

Kitaip tariant, spirometrija matuoja jūsų iškvėpimą: kiek oro iškvepiate ir kaip greitai.

Kaip vyksta spirometrija

MedlinePlus tyrimą aprašo taip: kvėpuojate į kandiklį, kuris prijungtas prie prietaiso, vadinamo spirometru.

Jei tyrimo metu specialistas duoda nurodymų, kaip kvėpuoti, tiksliai jų laikykitės — tyrimas matuoja būtent jūsų iškvėpimą. Jei kas nors neaišku, paklauskite prieš pradedant. Kiek laiko užtruks visas vizitas, pasitikslinkite registruodamiesi.

Kaip pasiruošti spirometrijai

MedlinePlus nurodo tris pasiruošimo dalykus:

  • prieš tyrimą venkite sočiai pavalgyti;
  • 4–6 valandas prieš tyrimą nerūkykite;
  • gydytojas gali nurodyti laikinai nevartoti bronchus plečiančių vaistų.

Paskutinis punktas svarbus: bronchus plečiančių vaistų vartojimo savo nuožiūra nenutraukite. Ar jų nevartoti prieš tyrimą ir kiek laiko, nurodo gydytojas — jei tokio nurodymo negavote, paklauskite iš anksto.

Jei rūkote, suplanuokite tyrimo dieną taip, kad 4–6 valandas prieš jį nereikėtų rūkyti — pavyzdžiui, jei tyrimas ryte, tai lengviau padaryti. Jei prieš tyrimą valgote, rinkitės nesotų maistą.

Kokia rizika ir kam tyrimas netinka

MedlinePlus nurodo, kad sergant kai kuriomis plaučių ligomis yra nedidelė plaučio subliuškimo rizika.

Be to, pagal tą patį šaltinį, tyrimas neatliekamas žmonėms, neseniai patyrusiems širdies infarktą arba sergantiems tam tikromis širdies ligomis.

Todėl prieš tyrimą būtina pasakyti gydytojui apie plaučių ir širdies ligas, ypač jei neseniai patyrėte širdies infarktą. Ar tyrimas tinka jūsų atveju, nusprendžia gydytojas. Jei abejojate, ar kuri nors liga svarbi, geriau pasakyti nei nutylėti.

Ką pasakyti gydytojui prieš tyrimą

Kadangi MedlinePlus nurodo, kam tyrimas netinka ir kada yra rizika, svarbiausia informacija prieš spirometriją — apie jūsų sveikatą. Ją geriausia susirašyti iš anksto ir pasakyti gydytojui, kai tyrimas skiriamas:

  • ar neseniai patyrėte širdies infarktą;
  • ar sergate širdies ligomis;
  • kokiomis plaučių ligomis sergate ar sirgote;
  • kokius vaistus vartojate, ypač bronchus plečiančius.

Jei kurio nors punkto nesate tikri, pasakykite ir tai — gydytojas įvertins, ar tyrimas tinka, ir pasakys, kaip pasiruošti.

Tyrimo dieną

Atvykite neskubėdami, kad prieš tyrimą spėtumėte nurimti ir atsikvėpti. Pasiimkite vartojamų vaistų sąrašą, siuntimą, jei jo reikia, ir ankstesnių tyrimų atsakymus, jei jų turite. Rinkitės patogius drabužius, kurie nevaržo kvėpuoti. Jei tyrimo metu jaučiatės nekomfortiškai ar kyla klausimų, iš karto pasakykite tyrimą atliekančiam specialistui.

Siuntimas

Pagal VLK, siuntimą privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamoms paslaugoms išrašo šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas. Šeimos gydytojo siuntimas pas gydytoją specialistą galioja iki 180 dienų.

Ar spirometrijai reikia siuntimo konkrečioje įstaigoje ir kaip vyksta registracija, pasitikslinkite toje įstaigoje.

Ką paklausti registruojantis

  • Ar tyrimui reikia siuntimo?
  • Ar prieš tyrimą nevartoti bronchus plečiančių vaistų, ir kiek laiko?
  • Kiek laiko skirti visam vizitui?
  • Ar reikia atsinešti ankstesnių tyrimų atsakymus?
  • Kada ir kaip gausite tyrimo atsakymą?

Trumpas planas tyrimo dienai

  • Prieš tyrimą venkite sočiai pavalgyti.
  • 4–6 valandas prieš tyrimą nerūkykite.
  • Bronchus plečiančių vaistų vartokite taip, kaip nurodė gydytojas, — savo nuožiūra jų nenutraukite.
  • Pasakykite apie plaučių ir širdies ligas, ypač jei neseniai patyrėte širdies infarktą.
  • Tyrimo metu tiksliai laikykitės specialisto nurodymų, kaip kvėpuoti.

Žodžiai, kuriuos galite išgirsti ar perskaityti

  • Spirometrija, plaučių funkcijos tyrimas — šiame straipsnyje kalbama apie spirometriją, vieną iš plaučių funkcijos tyrimų.
  • Spirometras — prietaisas, prie kurio prijungtas kandiklis.
  • Kandiklis — dalis, į kurią kvėpuojate tyrimo metu.
  • Bronchus plečiantys vaistai — vaistai, kurių gydytojas, pasak MedlinePlus, gali nurodyti prieš tyrimą nevartoti.

Po tyrimo: atsakymas ir klausimai gydytojui

Tyrimo atsakymą su jumis aptaria gydytojas — jis žino, kodėl tyrimas buvo skirtas, ir mato kitus jūsų tyrimus. Pokalbiui verta užsirašyti klausimus: ką parodė tyrimas, ar reikia ką nors daryti toliau ir ar tyrimą reikės kartoti. Jei atsakymo lape yra nesuprantamų žodžių ar sutrumpinimų, paprašykite gydytojo juos paaiškinti paprastai — tai visai įprastas prašymas.

Jei tyrimas jau buvo atliktas anksčiau, ankstesnius atsakymus verta pasiimti: gydytojas galės palyginti, ar kas nors pasikeitė.

Naudinga turėti ir trumpą užrašą, ką jaučiate, kada tai prasidėjo ir kas palengvina ar pablogina savijautą. Tokį užrašą patogu parodyti gydytojui — tada nereikės visko prisiminti vizito metu, o pokalbis bus trumpesnis ir aiškesnis abiem.

Ką dar paskaityti

Kokie tyrimai aptariami įtariant astmą, surinkta atskirame puslapyje. Ką rodo deguonies kiekio kraujyje matavimas, aprašome straipsnyje apie saturaciją. Apie tuberkuliozės odos mėginį rašome straipsnyje „Mantu tyrimas: kaip atliekamas ir ką reiškia rezultatas“.

Ar spirometrija reikalinga jūsų atveju ir kada ją atlikti, sprendžia gydytojas.

Šaltiniai

  1. MedlinePlus (JAV nacionalinė medicinos biblioteka) — Pulmonary function tests (peržiūrėta 2025-10-14) — žiūrėta 2026-10-03
  2. Valstybinė ligonių kasa — Gydytojų specialistų paslaugos (atnaujinta 2025-07-04) — žiūrėta 2026-09-28

Dažni klausimai

›Kas yra spirometrija?

Tai plaučių funkcijos tyrimas. Pagal MedlinePlus, jis matuoja, kiek oro ir kaip greitai iškvepiate, ir naudojamas daugeliui plaučių ligų įvertinti.

›Kaip vyksta spirometrijos tyrimas?

MedlinePlus nurodo, kad kvėpuojama į kandiklį, prijungtą prie prietaiso, vadinamo spirometru. Tyrimo metu svarbu laikytis specialisto nurodymų, kaip kvėpuoti.

›Kaip pasiruošti spirometrijai?

Pagal MedlinePlus, prieš tyrimą venkite sočiai pavalgyti ir 4–6 valandas nerūkykite. Gydytojas gali nurodyti laikinai nevartoti bronchus plečiančių vaistų — savo nuožiūra jų nenutraukite.

›Ar prieš spirometriją galima rūkyti?

MedlinePlus nurodo 4–6 valandas prieš tyrimą nerūkyti.

›Ar spirometrija rizikinga?

MedlinePlus nurodo, kad sergant kai kuriomis plaučių ligomis yra nedidelė plaučio subliuškimo rizika. Tyrimas neatliekamas neseniai patyrusiems širdies infarktą ar sergantiems tam tikromis širdies ligomis.

›Ar spirometrijai reikia siuntimo?

Pagal VLK, siuntimą PSDF lėšomis apmokamoms paslaugoms išrašo šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas, o šeimos gydytojo siuntimas pas specialistą galioja iki 180 dienų. Ar siuntimo reikia konkrečioje įstaigoje, pasitikslinkite registruodamiesi.

Skaitykite toliau

Ši svetainė nėra skubios pagalbos tarnyba. Jei staiga atsirado stiprus krūtinės ar galvos skausmas, dusulys, sąmonės ar kalbos sutrikimas, gausus kraujavimas ar kitas ūmus sutrikimas — nelaukite tyrimų ir skambinkite 112.

Informacija nėra diagnozė ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Rodiklių normos priklauso nuo laboratorijos, amžiaus, lyties ir kitų aplinkybių — galutinį vertinimą pateikia gydytojas.