Kokius tyrimus atlikti radus kraujo šlapime
Tyrimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
Pirmas žingsnis nustatant, ar šlapime tikrai yra kraujo, ir ar kartu yra baltymo, gliukozės ar infekcijos požymių.
Šaltinis: MedlinePlus – Blood in Urine Test
Mikroskopija po teigiamo šlapimo tyrimo parodo eritrocitų kiekį, jų formą bei kitus elementus (kristalus, ląsteles), padedančius atskirti galimą priežastį.
Šaltinis: MedlinePlus – Blood in Urine Test
Kraujo kreatininas atspindi bendrą inkstų filtracijos funkciją, kuri gali sutrikti dėl priežasčių, sukeliančių kraują šlapime.
Šaltinis: MedlinePlus – Creatinine Test
Įvertina, ar nėra požymių, rodančių infekciją ar reikšmingesnį kraujo netekimą per šlapimo taką.
Šaltinis: NHS – Blood in Urine
- PSA (prostatos specifinis antigenas)
Vyrams virš 50 m. padidėjusi prostata yra viena dažnesnių kraujo šlapime priežasčių, todėl gydytojas gali pasiūlyti PSA tyrimą.
Šaltinis: NHS – Blood in Urine
Kodėl šie tyrimai
Kraujas šlapime (hematurija) gali būti matomas plika akimi arba aptinkamas tik tyrimu. NHS nurodo, kad tai visada verta pasitikrinti, nes priežastys svyruoja nuo nekenksmingų (intensyvus fizinis krūvis, tam tikri maisto produktai ar vaistai, mėnesinės) iki šlapimo takų infekcijos, inkstų ar šlapimo pūslės akmenų, padidėjusios prostatos arba, rečiau, navikinių procesų. Bendras šlapimo tyrimas su nuosėdų mikroskopija parodo, ar eritrocitų iš tiesų yra, ar kraujavimas kilęs iš viršutinių (inkstų), ar apatinių (pūslės, šlapimo takų) šlapimo sistemos dalių, ir ar kartu yra požymių, rodančių infekciją (leukocitai, nitritai) ar baltymo nutekėjimą.
Kraujo kreatininas ir bendras kraujo tyrimas padeda įvertinti bendrą inkstų funkciją ir kraujo netekimo mastą, tačiau nei vienas tyrimas atskirai nenustato tikslios kraujavimo priežasties — tam prireikia tolesnių tyrimų ar specialisto konsultacijos. Tyrimų rezultatus visada verta aptarti su gydytoju, kuris įvertins juos kartu su simptomais ir anamneze.
Kada nelaukti tyrimų
- Pastebėjus kraują šlapime bet kokiu kiekiu — verta kreiptis į gydytoją net ir be kitų simptomų.
- Jei kartu yra stiprus, staigus skausmas šone ar nugaroje — tai gali rodyti inkstų akmenį.
- Jei kartu su krauju atsiranda karščiavimas, deginimas šlapinantis ar dažnas šlapinimasis — galima infekcija, reikalingas skubesnis įvertinimas.
- Jei kraujavimas kartojasi arba tęsiasi ilgiau nei kelias dienas — nelaukti, o kreiptis pakartotinai.
Kada kreiptis nedelsiant
Ši svetainė nėra skubios pagalbos tarnyba. Jei staiga atsirado stiprus krūtinės ar galvos skausmas, dusulys, sąmonės ar kalbos sutrikimas, gausus kraujavimas ar kitas ūmus sutrikimas — nelaukite tyrimų ir skambinkite 112.
Dažni klausimai
›Ar šie tyrimai nemokami?
Kai šeimos gydytojas dėl simptomų (kraujo šlapime) skiria tyrimus siuntimu, VLK apdraustiems asmenims jie atliekami nemokamai; be siuntimo savarankiškai privačioje laboratorijoje atlikti tyrimai yra mokami.
›Pas ką kreiptis pastebėjus kraują šlapime?
Pirmiausia verta kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins simptomus ir prireikus siųs pas urologą ar nefrologą.
›Ar kraujas šlapime visada reiškia rimtą ligą?
Ne, priežastis gali būti nekenksminga — intensyvus fizinis krūvis, tam tikras maistas ar vaistai — tačiau to negalima nustatyti be tyrimo, todėl verta pasitikrinti.
›Kokių tyrimų atlikti kai šlapime kraujas ir skauda nugarą?
Kartu su bendru šlapimo tyrimu verta kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes stiprus skausmas šone kartu su hematurija būdingas inkstų akmenims ir gali reikėti skubesnio įvertinimo.
›Ar reikia atlikti tyrimus, jei kraujo šlapime buvo pastebėta tik vieną kartą?
Taip, net vienkartinis matomas kraujas šlapime yra pagrindas kreiptis į gydytoją ir atlikti bendrą šlapimo tyrimą.
›Kuo skiriasi matomas ir nematomas kraujas šlapime?
Matomas kraujas keičia šlapimo spalvą, o nematomas (mikroskopinis) nustatomas tik laboratoriniu tyrimu — abu atvejus verta aptarti su gydytoju.
Susijusios situacijos
Kaip pasiruošti šiems tyrimams
Pas kurį specialistą siunčiama
Ši svetainė nėra skubios pagalbos tarnyba. Jei staiga atsirado stiprus krūtinės ar galvos skausmas, dusulys, sąmonės ar kalbos sutrikimas, gausus kraujavimas ar kitas ūmus sutrikimas — nelaukite tyrimų ir skambinkite 112.
Informacija nėra diagnozė ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Rodiklių normos priklauso nuo laboratorijos, amžiaus, lyties ir kitų aplinkybių — galutinį vertinimą pateikia gydytojas.