Kokius tyrimus atlikti, kai lengvai atsiranda mėlynės ar kraujuoja dantenos
Tyrimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- TrombocitaiPLT
Trombocitų tyrimas rodo, ar kraujyje pakanka ląstelių, atsakingų už kraujavimo sustabdymą; sumažėjęs kiekis siejamas su lengvu mėlynių atsiradimu, nosies kraujavimu ir smulkiais odos taškeliais (petechijomis).
Šaltinis: MedlinePlus – Platelet Tests
Protrombino laikas (SPA) – vienas pagrindinių krešėjimo tyrimų, atspindintis bendrą krešėjimo sistemos būklę ir naudojamas aiškinantis neįprastą kraujavimą ar mėlynių atsiradimą.
Šaltinis: MedlinePlus – Prothrombin Time Test and INR (PT/INR)
- Aktyvintas dalinis tromboplastino laikas (APTL)
APTL įvertina kitą krešėjimo sistemos dalį nei protrombino laikas; sulėtėjęs kraujo krešėjimas šiame tyrime gali būti siejamas su vitamino K trūkumu, kepenų liga ar paveldimais krešėjimo sutrikimais.
Šaltinis: MedlinePlus – Partial Thromboplastin Time (PTT) Test
Fibrinogenas – krešėjime dalyvaujantis baltymas; jo koncentracijos nustatymas padeda spręsti, kokie tolesni krešėjimo tyrimai gali būti reikalingi.
Šaltinis: MedlinePlus – Fibrinogen Blood Test
Bendras kraujo tyrimas kartu su trombocitų kiekiu leidžia įvertinti eritrocitų ir hemoglobino rodiklius, kurie gali paaiškinti kartu pasireiškiantį nuovargį ar blyškumą.
Šaltinis: MedlinePlus – Complete Blood Count (CBC)
Kepenų fermentai (ALT, AST) padeda įvertinti, ar kepenys, kurios gamina daugumą krešėjimo baltymų, veikia tinkamai – kepenų sutrikimai siejami su padidėjusiu kraujavimu.
Šaltinis: MedlinePlus – Liver Function Tests
- GeležisFe
Geležies rodikliai verti aptarimo, kai mėlynės atsiranda kartu su nuovargiu ar blyškumu — jie parodo, ar geležies nėra per mažai, o, MedlinePlus duomenimis, geležies trūkumas yra dažniausia anemijos priežastis.
Šaltinis: MedlinePlus – Iron Tests
Vitaminas K reikalingas kelių krešėjimo baltymų gamybai; jo trūkumas gali paaiškinti sulėtėjusį kraujo krešėjimą ir kraujuojančias dantenas.
Šaltinis: MedlinePlus – Coagulation Factor Tests
Kodėl šie tyrimai
Lengvai atsirandančios mėlynės ir kraujuojančios dantenos gali reikšti nieko rimto – ploną odą, silpnesnius kraujagyslių sieneles ar laikiną vitamino trūkumą – tačiau taip pat gali signalizuoti apie krešėjimo sistemos sutrikimą. Krešėjimo tyrimai (trombocitai, protrombino laikas, APTL, fibrinogenas) parodo, ar kraujas krešėja per lėtai ar per greitai, ir ar trūksta trombocitų arba krešėjimo baltymų. Šie tyrimai neįvardija konkrečios priežasties savaime – jie tik rodo, kurioje krešėjimo grandinės dalyje yra nukrypimas nuo įprastų verčių, o tolesnę priežastį (kepenų liga, vitamino K trūkumas, paveldimas sutrikimas, vaistų poveikis) nustato gydytojas įvertinęs visą klinikinį vaizdą.
Bendras kraujo tyrimas padeda įvertinti trombocitų kiekį ir kraujo ląstelių būklę, kepenų fermentai – ar kepenys, gaminančios daugumą krešėjimo baltymų, veikia tinkamai, o geležies rodikliai – ar mėlynės ir nuovargis nesusiję su geležies trūkumo anemija. Vienas tyrimas retai duoda galutinį atsakymą – dažniausiai vertinama kelių rodiklių visuma kartu su simptomų istorija.
Kada nelaukti tyrimų
- Jei mėlynės atsiranda be jokios traumos, greitai plinta arba yra neįprastai didelės.
- Jei kartu yra kraujavimas iš nosies, kraujas šlapime ar išmatose, arba neįprastai gausios mėnesinės.
- Jei ant odos atsiranda smulkūs raudoni ar rudi taškeliai (petechijos).
- Jei kraujavimas iš žaizdos ar po procedūros trunka neįprastai ilgai.
Kada kreiptis nedelsiant
Ši svetainė nėra skubios pagalbos tarnyba. Jei staiga atsirado stiprus krūtinės ar galvos skausmas, dusulys, sąmonės ar kalbos sutrikimas, gausus kraujavimas ar kitas ūmus sutrikimas — nelaukite tyrimų ir skambinkite 112.
Dažni klausimai
›Ar šie tyrimai nemokami?
Pagal Valstybinės ligonių kasos paskelbtą sąrašą, bendrą kraujo tyrimą ir biocheminius tyrimus (tarp jų ALT, AST) šeimos gydytojas gali skirti nemokamai visais atvejais, o krešėjimo tyrimus (protrombino laiką, tarptautinį normalizuotą santykį, APTL) bei geležies rodiklius – tik esant konkrečioms medicininėms indikacijoms. Privačiose laboratorijose tyrimus galima atlikti ir savo lėšomis be siuntimo.
›Pas ką kreiptis dėl kraujo krešėjimo tyrimų?
Pirmiausia verta aptarti simptomus su šeimos gydytoju – jis įvertins simptomus, gali skirti pirminius tyrimus arba nukreipti pas hematologą tolesniam vertinimui.
›Kodėl mėlynės atsiranda lengviau su amžiumi?
Senstant oda ir kraujagyslių sienelės tampa plonesnės, todėl mėlynės gali atsirasti net po nedidelio smūgio; tai dažnas, bet ne vienintelis mėlynių atsiradimo paaiškinimas, todėl staigų pokytį verta aptarti su gydytoju.
›Ar kraujuojančios dantenos visada susijusios su krešėjimu?
Ne visada – dažniausia priežastis yra dantenų uždegimas (gingivitas), tačiau jei kraujavimas dažnas, gausus ar kartu su mėlynėmis, verta aptarti su gydytoju krešėjimo tyrimų poreikį.
›Ką rodo padidėjęs, o ką – sumažėjęs trombocitų kiekis?
Sumažėjęs trombocitų kiekis gali paaiškinti lengvą kraujavimą ir mėlynes, o padidėjęs – siejamas su kitais sveikatos pokyčiais; abiem atvejais rezultatą aiškina gydytojas kartu su kitais tyrimais.
›Ar reikia nevalgius atlikti šiuos tyrimus?
Krešėjimo tyrimams (protrombino laikas, APTL, fibrinogenas, trombocitai) paprastai nereikalaujama nevalgius atvykti, tačiau konkrečius reikalavimus verta patikslinti laboratorijoje prieš tyrimą.
Susijusios situacijos
Kaip pasiruošti šiems tyrimams
Pas kurį specialistą siunčiama
Ši svetainė nėra skubios pagalbos tarnyba. Jei staiga atsirado stiprus krūtinės ar galvos skausmas, dusulys, sąmonės ar kalbos sutrikimas, gausus kraujavimas ar kitas ūmus sutrikimas — nelaukite tyrimų ir skambinkite 112.
Informacija nėra diagnozė ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Rodiklių normos priklauso nuo laboratorijos, amžiaus, lyties ir kitų aplinkybių — galutinį vertinimą pateikia gydytojas.