Kokius tyrimus atlikti prieš pradedant mesti svorį
Tyrimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
Gliukozės tyrimas naudojamas prediabeto ir diabeto patikrai, o antsvoris yra vienas rizikos veiksnių, dėl kurių šis tyrimas atliekamas dažniau – todėl žinoti reikšmę prieš keičiant mitybos įpročius naudinga, nors tai nėra specialiai skirtas „prieš dietą“ tyrimas.
Šaltinis: MedlinePlus – Blood Glucose Test
HbA1c parodo vidutinį cukraus kiekį kraujyje per pastaruosius 2–3 mėnesius, todėl padeda įvertinti angliavandenių apykaitą prieš pradedant dietą, ne tik vienos dienos rezultatą.
Skydliaukės hormonai reguliuoja, kaip organizmas naudoja energiją, todėl per didelis ar per mažas TSH gali paveikti svorio pokyčius, kol dieta ar sportas dar nepradėti.
Šaltinis: MedlinePlus – TSH (Thyroid-Stimulating Hormone) Test
Bendras cholesterolis dažniau tikrinamas turintiems antsvorio ar riebų maistą valgantiems žmonėms – pradinė reikšmė leidžia vėliau palyginti pokytį po mitybos keitimo.
Šaltinis: MedlinePlus – Cholesterol Levels
Trigliceridai yra dalis lipidogramos, kuri dažniau tikrinama esant antsvoriui – jų kiekis siejamas su mityba ir gali keistis pakeitus valgymo įpročius.
Šaltinis: MedlinePlus – Cholesterol Levels
Kepenų fermentų, tarp jų ALT, tyrimai naudojami kepenų ligos rizikai įvertinti žmonėms, turintiems rizikos veiksnių – vienas jų yra antsvoris ar nutukimas – todėl gydytojas gali juos įtraukti vertindamas būklę prieš rekomenduodamas griežtesnius mitybos pokyčius.
Šaltinis: MedlinePlus – Liver Function Tests
Kodėl šie tyrimai
Prieš keičiant mitybą ar pradedant intensyvesnę fizinę veiklą naudinga žinoti, ar organizme jau yra veiksnių, galinčių paveikti svorio kritimo eigą. Skydliaukės sutrikimai (per didelis ar per mažas TSH) keičia medžiagų apykaitos greitį ir gali apsunkinti arba, priešingai, paspartinti svorio kritimą – apie tai verta žinoti iš anksto, o ne aiškintis, kodėl dieta „neveikia“. Gliukozės tyrimas parodo cukraus kiekį kraujyje konkrečiu momentu, o HbA1c – vidutinį cukraus kiekį per pastaruosius 2–3 mėnesius; kartu jie padeda įvertinti, ar mityba turėtų būti derinama atsižvelgiant į angliavandenių apykaitą.
Lipidograma (cholesterolis, trigliceridai) rodo pradinę širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių būklę – šiuos rodiklius vėliau galima palyginti po pasikeitusios mitybos. Kepenų fermentas ALT tikrinamas todėl, kad antsvoris yra vienas rizikos veiksnių, dėl kurių gydytojas gali norėti įvertinti kepenų būklę prieš rekomenduojant griežtesnius mitybos pokyčius. Šie tyrimai neparodo, kiek kilogramų reikia numesti, kokia dieta tinkamiausia, ir nenustato diagnozės – jie tik atskleidžia, ar yra rodiklių, kuriuos gydytojas turėtų įvertinti prieš pradedant. Galutinį sprendimą, kuriuos tyrimus atlikti ir kaip interpretuoti rezultatus, priima šeimos gydytojas, atsižvelgdamas į amžių, sveikatos istoriją ir kitus veiksnius.
Kada nelaukti tyrimų
- Svoris krenta greitai ir be pastangų, nesikeičiant mitybai ar fiziniam aktyvumui – tai verta aptarti su gydytoju iš karto, neatidedant iki suplanuotų tyrimų.
- Kartu jaučiamas nuolatinis troškulys, dažnas šlapinimasis ar neįprastas nuovargis.
- Pastebimi skydliaukės sutrikimo požymiai – greitas širdies plakimas, drebulys, šalčio ar karščio netoleravimas.
- Planuojama labai griežta ar mažai kalorijų turinti dieta, ypač turint lėtinių ligų ar vartojant nuolatinius vaistus – prieš tai verta pasitarti su gydytoju.
Kada kreiptis nedelsiant
Ši svetainė nėra skubios pagalbos tarnyba. Jei staiga atsirado stiprus krūtinės ar galvos skausmas, dusulys, sąmonės ar kalbos sutrikimas, gausus kraujavimas ar kitas ūmus sutrikimas — nelaukite tyrimų ir skambinkite 112.
Dažni klausimai
›Ar šie tyrimai nemokami?
Priklauso nuo tyrimo ir amžiaus. 40–60 metų (imtinai) asmenims gliukozės, bendro cholesterolio ir trigliceridų tyrimai atliekami nemokamai pagal VLK širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą. Kitais atvejais, taip pat HbA1c, TSH ir ALT tyrimams, šeimos gydytojas gali skirti kompensavimą pagal PSDF, jei tam yra atskiras medicininis pagrindas – bendra savarankiška patikra prieš dietą be indikacijų dažniausiai apmokama pačiam.
›Kokius kraujo tyrimus atlikti prieš pradedant dietą?
Dažniausiai aptariami gliukozės, HbA1c, skydliaukės TSH, cholesterolio bei trigliceridų ir kepenų fermento ALT tyrimai – jie parodo pradinę būklę, su kuria vėliau galima palyginti pokyčius.
›Pas ką kreiptis dėl tyrimų prieš metant svorį?
Pirmiausia verta kreiptis į šeimos gydytoją – jis įvertins sveikatos istoriją ir nuspręs, kurie tyrimai konkrečiu atveju yra prasmingi.
›Ar būtina tirtis kiekvieną kartą prieš pradedant naują dietą?
Ne visada. Jei panašūs tyrimai jau atlikti neseniai ir sveikatos būklė nepasikeitė, gydytojas gali nuspręsti, kad pakartotinai tirtis nebūtina.
›Ką reiškia, jei tyrimų rezultatai padidėję?
Vieno rodiklio nukrypimas nuo intervalo savaime nėra diagnozė – jį reikia aptarti su gydytoju kartu su kitais rezultatais ir sveikatos istorija.
›Kada geriausia atlikti šiuos tyrimus?
Gliukozės ir lipidogramos tyrimams paprastai reikia nevalgyti prieš kraujo paėmimą – dėl tikslaus laiko ir paruošimo verta pasitikslinti laboratorijoje ar pas gydytoją.
Susijusios situacijos
Kaip pasiruošti šiems tyrimams
Pas kurį specialistą siunčiama
Ši svetainė nėra skubios pagalbos tarnyba. Jei staiga atsirado stiprus krūtinės ar galvos skausmas, dusulys, sąmonės ar kalbos sutrikimas, gausus kraujavimas ar kitas ūmus sutrikimas — nelaukite tyrimų ir skambinkite 112.
Informacija nėra diagnozė ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Rodiklių normos priklauso nuo laboratorijos, amžiaus, lyties ir kitų aplinkybių — galutinį vertinimą pateikia gydytojas.