Kokius tyrimus atlikti esant žemam kraujospūdžiui
Tyrimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
Žemas natrio kiekis kraujyje (hiponatremija) gali pasireikšti kaip vienas iš simptomų būtent žemu kraujospūdžiu, todėl natrio tyrimas padeda patikrinti šią priežastį.
Šaltinis: National Kidney Foundation – Hyponatremia (low sodium level in the blood)
Cukrinis diabetas nurodomas kaip viena iš žemo kraujospūdžio priežasčių, todėl tikrinamas gliukozės kiekis kraujyje.
Šaltinis: NHS – Low blood pressure (hypotension)
Sunkiam skydliaukės hormonų trūkumui progresuojant gali sumažėti širdies susitraukimų dažnis ir sistolinis kraujospūdis, todėl tikrinamas TSH.
Šaltinis: MedlinePlus – Hypothyroidism
Daugeliui žmonių, sergančių Adisono liga (antinksčių žievės nepakankamumu), pasireiškia žemas kraujospūdis dėl trūkstamų antinksčių hormonų, todėl tikrinamas kortizolio kiekis.
- Kraujospūdžio matavimas sėdint ir atsistojus
Padeda nustatyti, ar kraujospūdis staiga krenta pakeitus kūno padėtį – dažna svaigimo ir alpimo priežastis atsistojus.
Šaltinis: MedlinePlus – Measuring Blood Pressure
- EKG (elektrokardiograma)
Širdies ritmo sutrikimas (aritmija) gali sukelti svaigimą ir alpimą, panašius į žemo kraujospūdžio simptomus, o EKG yra dažniausias tyrimas aritmijai nustatyti.
Šaltinis: MedlinePlus – Arrhythmia
Kodėl šie tyrimai
Žemas kraujospūdis (žemiau 90/60 mmHg) pats savaime nėra liga – daliai žmonių tai natūrali būklė be jokių simptomų. Tyrimai reikalingi tada, kai žemą kraujospūdį lydi svaigimas, silpnumas, alpimas ar kiti nemalonūs pojūčiai, nes tokiu atveju svarbu patikrinti dažniausias koreguojamas priežastis: elektrolitų disbalansą, kuris gali pasireikšti žemu kraujospūdžiu (natrio tyrimas), cukrinį diabetą, nurodomą kaip vieną iš žemo kraujospūdžio priežasčių (gliukozė), sunkų skydliaukės hormonų trūkumą, galintį sumažinti sistolinį kraujospūdį (TSH), ir, rečiau, antinksčių žievės nepakankamumą, kai trūkstami antinksčių hormonai dažnai sukelia žemą kraujospūdį (kortizolio tyrimas).
Kraujospūdžio matavimas sėdint ir po atsistojimo padeda nustatyti, ar spaudimas krenta pasikeitus kūno padėčiai (ortostatinė hipotenzija), o EKG patikrina, ar panašius į hipotenziją simptomus – svaigimą ir alpimą – nesukelia širdies ritmo sutrikimas (aritmija). Šie tyrimai gali parodyti dažniausias organines priežastis, tačiau negali atskleisti, pavyzdžiui, vaistų sukelto šalutinio poveikio, nervų sistemos reguliacijos sutrikimų ar trumpalaikių dehidratacijos epizodų, kurie neužfiksuojami vieno vizito metu.
Todėl rezultatus, ypač jei simptomai kartojasi, visada verta aptarti su gydytoju kartu su tiksliu simptomų ir jų atsiradimo aplinkybių aprašymu. Ką reiškia konkretūs skaičiai, rašome straipsniuose „Žemas apatinis kraujospūdis: ką reiškia 60, 50 ar 47“ ir „Kraujospūdis 90/60, 100/60, 110/60: ar tai normalu“.
Kada nelaukti tyrimų
- Jei prarandate sąmonę arba dažnai alpstate.
- Jei žemas kraujospūdis kartu su svaigimu, silpnumu ar pykinimu kartojasi dažnai arba trukdo kasdienei veiklai – verta neatidėliojant apsilankyti pas gydytoją.
Kada kreiptis nedelsiant
Šie požymiai nėra planinio vizito atvejis: nelaukite tyrimų ir kreipkitės nedelsdami, o staiga pablogėjus būklei skambinkite 112.
- Jei kartu su žemu kraujospūdžiu jaučiate krūtinės skausmą, stiprų dusulį ar neįprastą, nereguliarų pulsą – kreiptis skubiai, nelaukiant tyrimų.
- Jei atsiranda staigus, stiprus galvos skausmas, kalbos sutrikimas, nutirpimas ar silpnumas vienoje kūno pusėje.
Ši svetainė nėra skubios pagalbos tarnyba. Jei staiga atsirado stiprus krūtinės ar galvos skausmas, dusulys, sąmonės ar kalbos sutrikimas, gausus kraujavimas ar kitas ūmus sutrikimas — nelaukite tyrimų ir skambinkite 112.
Šaltiniai: NHS – Heart attack (kada skambinti nedelsiant) (žiūrėta 2026-09-24), NHS – Stroke: symptoms (žiūrėta 2026-09-24)
Dažni klausimai
›Kokius tyrimus atlikti, kai žemas kraujospūdis?
Dažniausiai tikrinamas natrio ir gliukozės kiekis, skydliaukės hormonas TSH, kartais – kortizolis, kraujospūdžio matavimas sėdint ir atsistojus bei EKG. Konkretų sąrašą parenka gydytojas pagal simptomus.
›Ar žemas kraujospūdis visada reiškia ligą?
Ne – daliai žmonių natūraliai žemesnis kraujospūdis nesukelia jokių simptomų ir nereikalauja gydymo. Tyrimai svarbūs tada, kai kartu atsiranda svaigimas, silpnumas ar alpimas.
›Ar šie tyrimai nemokami?
Pagal Valstybinės ligonių kasos nurodytą tvarką, šeimos gydytojas, esant medicininėms indikacijoms, gali skirti natrio, gliukozės kiekio kraujyje, skydliaukės funkcijos (TTH) bei EKG tyrimus nemokamai – jie apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Kortizolio tyrimo apmokėjimo sąlygas verta patikslinti su gydytoju ar poliklinika.
›Pas ką kreiptis, jei nuolat žemas kraujospūdis?
Pirmiausia verta kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins simptomus, atliktus tyrimus ir prireikus nukreips pas kardiologą ar endokrinologą.
›Kodėl atsistojus svaigsta galva ir krenta kraujospūdis?
Tai vadinama ortostatine hipotenzija – kraujospūdžiui staiga sumažėjus pakeitus kūno padėtį iš gulimos ar sėdimos į stačią. Tai patikrinama matuojant kraujospūdį sėdint ir iškart atsistojus.
›Ar kraujo tyrimai parodys tikslią žemo kraujospūdžio priežastį?
Jie gali parodyti dažnas priežastis, tokias kaip elektrolitų disbalansas, skydliaukės ar antinksčių sutrikimas, tačiau vaistų sukeltą ar nervų sistemos reguliacijos sutrikimą kraujo tyrimai tiesiogiai neatskleidžia – tam reikalingas gydytojo įvertinimas.
Susijusios situacijos
Kaip pasiruošti šiems tyrimams
Pas kurį specialistą siunčiama
Ši svetainė nėra skubios pagalbos tarnyba. Jei staiga atsirado stiprus krūtinės ar galvos skausmas, dusulys, sąmonės ar kalbos sutrikimas, gausus kraujavimas ar kitas ūmus sutrikimas — nelaukite tyrimų ir skambinkite 112.
Informacija nėra diagnozė ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Rodiklių normos priklauso nuo laboratorijos, amžiaus, lyties ir kitų aplinkybių — galutinį vertinimą pateikia gydytojas.