Alergijos kraujo tyrimai: ką IgE rezultatas parodo, o ko — ne

Ką iš tikrųjų matuoja IgE tyrimas

IgE — tai antikūnas, kurį imuninė sistema gamina reaguodama į alergenus. Nedidelis IgE kiekis kraujyje yra normalus visiems žmonėms; jam pakilus virš įprasto lygio, tai rodo, kad vyksta alerginio tipo reakcija. Pagal MedlinePlus, kraujo mėginys tyrimui imamas iš rankos venos ir procedūra trunka mažiau nei penkias minutes — jokio specialaus pasiruošimo iš anksto nereikia.

Praktiškai atliekami du skirtingi tyrimai:

• Bendras IgE — parodo bendrą antikūnų kiekį kraujyje. Padidėjęs rezultatas leidžia manyti, kad žmogus gali turėti kažkokią alergiją, tačiau neparodo, prie ko konkrečiai organizmas reaguoja.
• Specifinis IgE — matuoja antikūnų kiekį, nukreiptą į vieną konkretų alergeną (pavyzdžiui, žiedadulkes, dulkių erkes, gyvūnų plaukus ar konkretų maisto produktą). Kiekvienam įtariamam alergenui reikalingas atskiras tyrimas.

Daugiau apie patį rodiklį, jo normas ir kada jis tiriamas kartu su kitais — imunoglobulino E puslapyje.

Kodėl „teigiamas“ nereiškia „alergiškas“

Tai svarbiausias dalykas, kurį MedlinePlus pabrėžia atskirai abiem tyrimo tipams. Padidėjęs bendras IgE reiškia tik tai, kad žmogus gali turėti kažkokią alergiją — jis neparodo, kokia ji ir kokia sunki. Padidėjęs specifinis IgE reiškia, kad žmogus gali būti alergiškas testuotam alergenui, bet išmatuotas IgE kiekis nenuspėja, kokia bus alerginės reakcijos eiga ar sunkumas. Kitaip tariant, didesnis skaičius nebūtinai reiškia stipresnę alergiją, o mažesnis — silpnesnę.

Be to, MedlinePlus nurodo, kad rezultatai gali būti klaidingai teigiami — tyrimas parodo alergiją, kurios iš tikrųjų nėra. Tokį rezultatą gali sukelti neseniai valgytas maistas, rūkymas ar parazitinė infekcija. Klaidingai neigiami rezultatai (kai tyrimas alergijos neparodo, nors ji yra) pasitaiko rečiau.

Praktinė išvada: specifinio IgE rezultatas rodo tik jautrumo (sensibilizacijos) buvimą, o ne tai, ar tas alergenas realiai sukelia simptomus. Dalis žmonių turi padidėjusį specifinį IgE konkrečiam maistui ar augalui, tačiau niekada nepajunta jokios reakcijos jį valgydami ar su juo susidūrę — toks rezultatas gydytojui yra tik viena dalis vaizdo, ne diagnozė.

Alergija ir netoleravimas — ne tas pats

IgE kraujo tyrimas tiria vieną konkretų imuninės sistemos mechanizmą — tipo I alerginę reakciją, kurioje dalyvauja IgE antikūnai. Maisto netoleravimas (pavyzdžiui, laktozės netoleravimas) veikia visiškai kitu mechanizmu — dažniausiai tai fermento trūkumas ar virškinimo sistemos reakcija, kuri IgE nesukelia ir nesusijusi su imunine sistema šia prasme. Todėl IgE tyrimas netoleravimo nei patvirtina, nei paneigia — juo tiriama tik alerginė, o ne bet kokia nepageidaujama reakcija į maistą ar aplinkos veiksnį.

Šis skirtumas paaiškina, kodėl IgE rezultatas kartais nesutampa su tuo, ką žmogus pastebi kasdien: viduriavimas ar pilvo pūtimas po tam tikro maisto gali kilti dėl netoleravimo, o ne alergijos, ir tokiu atveju IgE testas liks normos ribose, nors simptomai realūs.

Kokie simptomai apskritai būdingi alergijai

Pagal NHS, alerginės reakcijos simptomai gali pasireikšti per kelias minutes arba per kelias valandas po sąlyčio su alergenu. Dažniausi:

• sloga arba čiaudulys;
• kosulys, švokštimas ar dusulys;
• paraudusios ar ašarojančios akys;
• iškilęs bėrimas (dilgėlinė) arba niežtinti, paraudusi oda;
• viduriavimas, pilvo skausmas ar pūtimas;
• veido skausmas, pykinimas, veido patinimas.

NHS pataria kreiptis į šeimos gydytoją, jei įtariama, kad pačiam ar vaikui gali būti alergija. Gydytojas gali skirti odos dūrio testą, kraujo tyrimą arba, tam tikrais atvejais, kontroliuojamą eliminacinę dietą, kai maisto produktas laipsniškai vėl įtraukiamas į racioną prižiūrint specialistui.

Kada laukti negalima ir reikia skambinti pagalbos numeriu: jei staiga ištinsta lūpos, burna, gerklė ar liežuvis, atsiranda stiprus pasunkėjęs kvėpavimas ar oda pamėlynuoja ar pablykšta. Taip pat skubi pagalba reikalinga, jei sutrinka sąmonė arba greitai plinta bėrimas kartu su kvėpavimo ar rijimo sunkumais. Tai galimi anafilaksijos — sunkios, gyvybei pavojingos alerginės reakcijos — požymiai.

Kraujo tyrimas ar odos testas

NHS nurodo, kad gydytojas alergijai diagnozuoti gali naudoti odos dūrio testą, kraujo tyrimą arba eliminacinę dietą — priklausomai nuo situacijos. MedlinePlus paaiškina, kad kraujo tyrimas dažniausiai renkamasi tada, kai odos testo atlikti negalima: kai yra tam tikra odos liga arba vartojami vaistai, galintys iškreipti odos reakciją. Kraujo tyrimas taip pat renkamasi, kai anksčiau buvo sunki alerginė reakcija ir kartoti sąlytį su alergenu per odos testą būtų rizikinga.

Kuris tyrimų derinys tinka konkrečiu atveju — bendras IgE, specifinis IgE, odos testas ar eozinofilų skaičius kraujyje — sprendžia gydytojas pagal simptomus. Šis pasirinkimas ir kiekvieno tyrimo vaidmuo išsamiau aprašytas skiltyje „Kokius tyrimus atlikti“ esant įtariamai alergijai.

Kaip praktiškai skaityti rezultatą

Prieš aptariant rezultatą su gydytoju, verta atskirti tris situacijas:

• Padidėjęs specifinis IgE + aiškūs simptomai po sąlyčio su tuo alergenu — informatyviausia kombinacija, nes rezultatas patvirtina kliniškai jau matomą ryšį.
• Padidėjęs specifinis IgE be jokių simptomų — reiškia tik jautrumą (sensibilizaciją), ne alergiją kaip ligą; gydytojas dažnai tokį rezultatą vertina atsargiai ir nebūtinai rekomenduoja ką nors keisti vien dėl skaičiaus.
• Normalus IgE, bet simptomai išlieka — nebūtinai reiškia, kad alergijos nėra: dalis reakcijų (pavyzdžiui, kai kurios maisto netoleravimo formos) IgE nesukelia, todėl gydytojas gali svarstyti kitus tyrimus ar eliminacinę dietą.

Kaip apskritai skaityti bet kurio kraujo tyrimo atsakymo lapą — referencinius intervalus, žymes H/L, vienetus — aprašyta straipsnyje „Kaip skaityti kraujo tyrimų atsakymą“. IgE rodiklio normos, matavimo vienetai ir tai, su kokiais kitais rodikliais jis dažnai vertinamas kartu, surinkti rodiklių skiltyje.

Kodėl vienas skaičius nepakeičia alergologo vertinimo

IgE rezultatas nei nustato alergeno sunkumo, nei atskiria sensibilizaciją nuo kliniškai reikšmingos alergijos, nei patvirtina maisto netoleravimo. Todėl galutinę diagnozę visada formuoja gydytojas, sudėjęs kartu: simptomų pobūdį ir laiką po sąlyčio su įtariamu alergenu, ligos istoriją, tyrimo rezultatą ir, kai reikia, papildomus tyrimus ar kontroliuojamą provokacijos testą. Maisto alergijos atveju toks kontroliuojamas provokacijos testas, atliekamas prižiūrint specialistui, lieka vieninteliu būdu diagnozę patvirtinti — kraujo ir odos testai tik parodo galimą jautrumą.

Praktinė rekomendacija paprasta: gavus IgE rezultatą, jį verta aptarti su šeimos gydytoju ar alergologu kartu su simptomų dienoraščiu — kada, po ko ir kaip stipriai jie pasireiškia — o ne vertinti skaičių atskirai nuo konteksto.