Atsiųsime naujus kraujo tyrimų paaiškinimus
Kai žinyne atsiras naujų rodiklių ar straipsnių, parašysime trumpai, kas naujo, ir pranešime, kai startuos Proactiva platforma.
Ką matuoja maisto netoleravimo testas
Tokiu testu vienu metu tikrinama daug maisto produktų: kiekvienam iš jų išmatuojamas prieš jį nukreiptų IgG klasės antikūnų kiekis, todėl atsakymas būna produktų sąrašas su skaičiumi prie kiekvieno. Vieni testai matuoja visus IgG antikūnus prieš maistą, kiti — tik vieną jų poklasį, IgG4.
Pats IgG — gausiausia antikūnų klasė kraujyje, susijusi su ilgalaike imunine atmintimi (plačiau — imunoglobulino G rodiklio puslapyje). Tačiau maisto testas matuoja ne bendrą IgG kiekį. Bendro imunoglobulino G tyrimas parodo visų IgG antikūnų sumą kraujyje, nepriklausomai nuo to, prieš ką jie nukreipti, ir padeda įvertinti, ar organizmas tinkamai gamina antikūnus. Maisto testas matuoja tik tą antikūnų dalį, kuri nukreipta prieš konkrečius maisto produktus. Kuo skiriasi bendras antikūnų kiekis ir specifinis antikūnas, aiškinama straipsnyje „Imunoglobulinų panelė: kaip IgA, IgG ir IgM vertinami kartu“.
Taigi svarbiausias klausimas yra ne tai, kiek antikūnų prieš vieną ar kitą produktą rasta, o tai, ką toks radinys iš tikrųjų reiškia. Būtent tai ir vertino alergologų draugijos.
Ką apie IgG maisto testus sako alergologų draugijos
2008 m. Europos alergologijos ir klinikinės imunologijos akademijos (EAACI) darbo grupė paskelbė ataskaitą, kurios pavadinimas jau pasako išvadą: IgG4 antikūnų prieš maistą tyrimas nerekomenduojamas kaip diagnostikos priemonė. Ataskaitoje paaiškinta, ką reiškia IgG4 prieš maistą:
- jis atspindi pakartotinį susidūrimą su tuo maistu — kitaip tariant, rodo, kad tas maistas buvo valgomas;
- jis gali rodyti toleranciją, t. y. kad imuninė sistema tą maistą priima be žalingos reakcijos;
- jis nerodo nei maisto alergijos, nei maisto netoleravimo;
- todėl IgG4 tyrimas laikomas nereikšmingu laboratoriniam maisto alergijos ar netoleravimo ištyrimui.
2010 m. Amerikos alergijos, astmos ir imunologijos akademija (AAAAI) paskelbė, kad pritaria šiai EAACI pozicijai. Kanados alergologijos ir klinikinės imunologijos draugija (CSACI) 2012 m. paskelbė atskirą pozicijos pareiškimą dėl maisto IgG tyrimų ir jame taip pat pataria šių tyrimų nenaudoti nustatant maisto netoleravimą ar sudarant dietą, kurioje atsisakoma tam tikrų produktų.
Taigi Europos, JAV ir Kanados alergologų draugijų išvados sutampa: IgG ar IgG4 prieš maistą rezultatas nėra būdas nustatyti maisto netoleravimą, ir juo nerekomenduojama remtis sprendžiant, kurių produktų atsisakyti. Tai nereiškia, kad simptomai po valgio yra išgalvoti. Tai reiškia tik tiek, kad šis tyrimas jų priežasties neparodo, o ją verta aiškintis kartu su gydytoju.
Alergija, netoleravimas ir teigiamas IgG — trys skirtingi dalykai
Kasdienėje kalboje šios sąvokos dažnai maišomos, tačiau jos reiškia skirtingus dalykus.
Maisto alergija. Tai imuninė reakcija, kurioje dalyvauja kitos klasės antikūnai — IgE. Maisto alergija vertinama odos dūrio testais ir specifinio IgE kraujo tyrimais, visada kartu su ligos istorija: kas, kada ir po kokio maisto nutiko. Ką IgE rezultatas parodo ir ko ne, išsamiai aprašyta straipsnyje „Alergijos kraujo tyrimai: ką IgE rezultatas parodo, o ko — ne“, o kada renkamasi odos, o kada kraujo tyrimas, — straipsnyje „Alergijos tyrimas: kraujo mėginys ar odos testas?“. Ten pat paaiškinta, kad maisto netoleravimas dažniausiai yra ne imuninė, o virškinimo sistemos reakcija į tam tikrą maisto sudedamąją dalį.
Laktozės netoleravimas. Jam nustatyti naudojami atskiri tyrimai, kurie IgG nematuoja. Kaip jie atliekami ir kaip jiems pasiruošti, aprašyta straipsnyje „Laktozės netoleravimo tyrimai: kaip jie atliekami“.
Teigiamas IgG ar IgG4. Pagal EAACI, IgG4 prieš maistą rodo, kad maistas valgytas ne kartą, ir gali rodyti toleranciją, bet nerodo nei alergijos, nei netoleravimo. Todėl toks rezultatas nepakeičia nei alergijos, nei laktozės netoleravimo tyrimų. Tai galioja abiem kryptimis: nei aukštas, nei žemas rezultatas neatsako į klausimą, ar yra maisto alergija. Jei alergija žinoma ar įtariama, kaip elgtis su tuo maistu, sprendžiama kartu su gydytoju.
Ką daryti, jei IgG testo rezultatai jau gauti
Jei testas jau atliktas, tai suprantamas žingsnis: norisi suprasti, kodėl po valgio jaučiamasi prastai, o toks testas atrodo kaip greitas būdas rasti atsakymą. Rezultatų lapą galima pasiimti pas gydytoją, tačiau vizito metu svarbiausia papasakoti apie pačius simptomus. Keli praktiniai žingsniai:
- Neskubėti atsisakyti produktų vien pagal sąrašą. CSACI pataria IgG tyrimų nenaudoti sudarant dietą, kurioje atsisakoma tam tikrų produktų. Bet kokį mitybos pokytį pirmiausia verta aptarti su gydytoju.
- Vesti simptomų dienoraštį. Pokalbiui su šeimos gydytoju ar alergologu labiausiai pravers užrašai: kada, po ko ir kaip stipriai simptomai pasireiškia.
- Pasakyti gydytojui, jei kai kurių produktų jau atsisakyta. Verta nurodyti, kurių ir nuo kada, nes mitybos pokyčiai gali turėti įtakos tolesniems tyrimams.
- Neatsisakyti glitimo prieš celiakijos tyrimus. Jei tarp įtariamų produktų yra kviečiai, rugiai ar miežiai ir gydytojas svarsto celiakiją, prieš jos kraujo tyrimus glitimo turinčio maisto reikia valgyti toliau: nustojus jį valgyti anksčiau, tyrimas gali klaidingai parodyti, kad celiakijos nėra. Plačiau — straipsnyje „Celiakijos kraujo tyrimai: kodėl prieš juos negalima nustoti valgyti glitimo“.
Jei gydytojas, įvertinęs simptomus, įtars konkretų produktą, jis gali pasiūlyti kontroliuojamą eliminacinę dietą: produktas laikinai pašalinamas iš raciono, o vėliau, prižiūrint specialistui, vėl į jį grąžinamas. Toks sprendimas remiasi simptomais ir ligos istorija, o ne IgG sąrašu. Daugiau apie tai, kaip aptarti tyrimų rezultatus su gydytoju, — straipsnyje „Pokalbis su gydytoju apie tyrimų rezultatus“.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei simptomai po valgio kartojasi, užsitęsia ar riboja kasdienę veiklą, pirmiausia verta kreiptis į šeimos gydytoją. Jis įvertins simptomus, prireikus paskirs tyrimus arba nukreips pas alergologą ar gastroenterologą. Kokie tyrimai paprastai svarstomi, aprašyta tyrimų apžvalgoje įtariant alergiją ir žarnyno nusiskundimų tyrimų apžvalgoje.
Vizito verta neatidėlioti, jei:
- viduriavimas tęsiasi ilgiau nei kelias savaites arba žadina naktį;
- tuštinimosi įprotis pasikeitė ir kelias savaites negrįžta į įprastą;
- svoris krenta be aiškios priežasties arba karščiuojama.
Kai kuriais atvejais planinio vizito laukti nereikėtų. Jei išmatos juodos, degutinės ar jose matyti kraujo, taip pat jei vemiama krauju, reikia kreiptis nedelsiant, nelaukiant tyrimų, o staiga pablogėjus būklei — skambinti 112. Jei po valgio staiga ištinsta lūpos, burna, liežuvis ar gerklė arba pasidaro sunku kvėpuoti, reikia nedelsiant skambinti 112: tai galimi sunkios alerginės reakcijos požymiai.