Atsiųsime naujus kraujo tyrimų paaiškinimus
Kai žinyne atsiras naujų rodiklių ar straipsnių, parašysime trumpai, kas naujo, ir pranešime, kai startuos Proactiva platforma.
Du būdai patikrinti tą pačią reakciją
Alergija — tai imuninės sistemos reakcija į iš esmės nekenksmingą medžiagą: dulkes, žiedadulkes, gyvūnų pleiskanas, maistą ar vaistus. Pagal MedlinePlus, gydytojai alergijai diagnozuoti naudoja odos ir kraujo tyrimus — abu būdai tikrina tą patį dalyką: ar organizmas imuniškai reaguoja į konkretų alergeną, tik skirtingu būdu. Odos testas stebi reakciją tiesiogiai ant odos, o kraujo tyrimas išmatuoja antikūno IgE kiekį mėginyje. Daugiau apie patį rodiklį — imunoglobulino E puslapyje, o apie tai, ką IgE rezultatas parodo ir ko neparodo, plačiau rašoma atskirame straipsnyje apie IgE kraujo tyrimus.
Kaip atliekamas odos dūrio testas
Dažniausias odos tyrimas — dūrio testas (angl. skin prick test). Pagal MedlinePlus, gydytojas ant odos (dažniausiai dilbio ar nugaros) užlašina mažus lašelius atskirų alergenų ir lengvai perveria odą per kiekvieną lašelį. Jei organizmas alergiškas, per maždaug 15–20 minučių toje vietoje išryškėja niežtintis paburkimas (bala, angl. wheal), panašus į dilgėlinę. Yra ir intraderminis testas, kai alergenas suleidžiamas po oda plonu adatos smaigaliu — juo dažniausiai tikrinama reakcija į vabzdžių įgėlimus ar peniciliną, o reakcija vertinama vėliau, per apie 60–90 minučių. Maisto alergijoms intraderminis testas nenaudojamas, nes reikia daugiau alergeno, o tai didina sunkios reakcijos, tarp jų anafilaksinio šoko, riziką.
Kaip atliekamas kraujo tyrimas
Kraujo tyrimui mėginys imamas iš rankos venos plona adata — procedūra trunka mažiau nei penkias minutes, o specialaus pasiruošimo iš anksto nereikia. Kaip ir prieš odos testą, verta pasakyti gydytojui apie visus vartojamus vaistus, ypač antihistaminus, ir jų savo nuožiūra nenutraukti. Rizika minimali — galimas nedidelis skausmas ar kraujosruva dūrio vietoje, kuri greitai praeina. Tiriama dvejopai: bendras IgE parodo bendrą šio antikūno kiekį kraujyje, o specifinis IgE — kiekvienam įtariamam alergenui atskirai — matuoja reakciją į konkretų alergeną. Apie eozinofilus, kitą su alergine reakcija susijusį kraujo rodiklį, galima paskaityti atskirame puslapyje.
Kada kraujo tyrimas patogesnis nei odos testas
MedlinePlus nurodo konkrečias situacijas, kai gydytojas renkasi kraujo, o ne odos tyrimą:
- Kai odos testo atlikti negalima — dėl odos ligos (pavyzdžiui, plataus išbėrimo), dėl vartojamų vaistų, kurie gali iškreipti odos testo rezultatą, arba dėl didelės tikimybės, kad odos testo metu kils sunki alerginė reakcija.
- Mažiems vaikams — odos testas jiems gali būti per daug nemalonus ar nepatogus, todėl kai kuriais atvejais gydytojas iš karto renkasi kraujo tyrimą.
- Kai reikia derinti abu metodus — priklausomai nuo ligos istorijos ir simptomų, gydytojas gali skirti ir kraujo, ir odos tyrimą arba tik vieną iš jų.
Odos testas turi savo pranašumą — rezultatas matomas tą pačią vizito dieną, per 15–20 minučių, o vienu metu galima patikrinti reakciją į kelias dešimtis alergenų. Kurį metodą rinktis konkrečiu atveju, sprendžia gydytojas, įvertinęs simptomus, amžių, sveikatos būklę ir vartojamus vaistus. Kokie tyrimai paprastai svarstomi įtariant alergiją, apžvelgta skiltyje „Kokius tyrimus atlikti“.
Ką reiškia teigiamas rezultatas be simptomų
Vienas svarbiausių dalykų, kurį pabrėžia MedlinePlus: nei odos, nei kraujo tyrimo teigiamas rezultatas savaime nereiškia, kad alergija tikrai pasireikš ar kokia ji bus sunki. Aukštas bendro IgE rezultatas rodo, kad organizmas gali turėti kažkokią alergiją, bet neparodo, kam konkrečiai. Aukštas specifinio IgE rezultatas rodo, kad organizmas gali būti jautrus tirtam alergenui, tačiau IgE kiekis neprognozuoja, kokie bus simptomai ir kiek jie bus sunkūs. Kitaip tariant, žmogus gali turėti aptinkamą IgE kiekį konkrečiam alergenui ir niekada nepatirti jokių simptomų nuo jo kontakto. Todėl abiejų testų rezultatus visada vertina gydytojas kartu su ligos istorija, o ne pats skaičius ar reakcijos dydis ant odos.
Jei rezultatai iš tiesų rodo galimą alergiją, gydytojas gali nukreipti pas alergologą arba aptarti tolesnius žingsnius — tai priklauso nuo to, kas sukėlė reakciją ir kokie simptomai buvo iki tyrimo.
Klaidingai teigiami ir klaidingai neigiami rezultatai
Nė vienas iš dviejų tyrimo būdų nėra tobulas. Pagal MedlinePlus, alergijos kraujo tyrimas kartais gali parodyti alergiją, kurios iš tikrųjų nėra (klaidingai teigiamas rezultatas) — tai gali nutikti, jei organizmas prieš tyrimą silpnai sureagavo į tam tikrame maiste esančias medžiagas. Aukštesnį IgE kiekį gali dirbtinai kelti ir rūkymas ar parazitinė infekcija. Klaidingai neigiamas rezultatas, kai tyrimas nerodo alergijos, kuri iš tikrųjų yra, pasitaiko rečiau. Priklausomai nuo ligos istorijos ir simptomų, gydytojas gali skirti ir kraujo, ir odos tyrimą kartu — arba tik vieną iš jų, jei to pakanka aiškumui.
Kodėl maisto netoleravimo testai nėra alergijos tyrimai
MedlinePlus alergiją apibrėžia kaip imuninės sistemos reakciją — tokia reakcija nustatoma odos testu (tiesiogine reakcija ant odos) arba kraujo tyrimu, matuojančiu antikūną IgE. Maisto netoleravimas — visai kitokio pobūdžio būklė: tai ne imuninės sistemos, o dažniausiai virškinimo sistemos reakcija į tam tikrą maisto sudedamąją dalį, pavyzdžiui, sunkumas suvirškinti laktozę. Kadangi netoleravimas nėra IgE tipo imuninis atsakas, jo neaptinka nei odos dūrio testas, nei IgE kraujo tyrimas — o tai reiškia, kad rezultatas, kurio pagrindu neišmatuojamas imuninis atsakas į konkretų alergeną, nėra pripažintas alergijos tyrimo metodas, net jei rinkoje toks tyrimas vadinamas „maisto netoleravimo“ ar panašiu pavadinimu. Kilus klausimui, ar simptomus po tam tikro maisto sukėlė alergija, ar netoleravimas, tikslingiausia pirmiausia aptarti simptomus su gydytoju — jis nusprendžia, kokie tyrimai (jei apskritai reikia) tinka konkrečiu atveju.
Ko tyrimas neparodo
Nei odos, nei kraujo tyrimas nepasako, kaip tiksliai reikėtų elgtis su nustatytu alergenu ar kokį gydymą taikyti — tai gydytojo sprendimas, priklausantis nuo simptomų sunkumo ir bendros sveikatos būklės. Abu tyrimai taip pat neparodo, ar alergija laikui bėgant sustiprės, susilpnės ar išnyks — tai nustatoma tik pakartotinai stebint simptomus laike, dažnai kartu su gydytoju ar alergologu.
Kada kreiptis į gydytoją
Alergijos simptomų atveju — užgulta ar varvanti nosis, čiaudulys, niežtinčios akys, dilgėlinė, viduriavimas ar vėmimas po tam tikro maisto, dusulys ar švokštimas — verta pasitarti su šeimos gydytoju, kuris nusprendžia, ar reikia tyrimo ir kokio. Jei po kontakto su galimu alergenu atsiranda staigus stiprus dusulys, gerklės ar veido patinimas, galvos svaigimas ar sąmonės netekimas — tai gali būti anafilaksinio šoko, gyvybei pavojingos būklės, požymiai, ir tokiu atveju reikia nedelsiant skambinti 112.