IgM ir IgG antikūnai: kaip skaityti tyrimą

Kas yra IgM ir IgG antikūnai

Antikūnai — tai baltymai, kuriuos imuninė sistema pagamina kovai su ligas sukeliančiais mikrobais (patogenais), pavyzdžiui, virusais ir bakterijomis. Pagal MedlinePlus, organizmas antikūnų pagamina po to, kai buvo užsikrėtęs, susidūrė su patogenu arba pasiskiepijo, ir tuos antikūnus išsaugo, kad galėtų kovoti su tuo pačiu sukėlėju, jei susidurtų su juo dar kartą.

Kraujo tyrimo atsakyme dažniausiai nurodomos dvi antikūnų klasės — imunoglobulinas M (IgM) ir imunoglobulinas G (IgG). Tai skirtingi to paties imuninio atsako etapai: IgM organizmas pagamina pirmiausia, susidūręs su nauja infekcija, o vėliau imuninė sistema pereina prie IgG gamybos, kuri paprastai išlieka daug ilgiau — kartais visą gyvenimą. Būtent todėl abu rodikliai tiriami kartu: jų derinys padeda spėti, ar susidūrimas su sukėlėju buvo neseniai, ar seniai.

Ką reiškia keturi galimi deriniai

Serologijos atsakyme rezultatai paprastai pateikiami kaip teigiami arba neigiami, kartais nurodant ir antikūnų lygį (titrą). MedlinePlus paaiškina, kad rastas antikūnas gali reikšti tiek persirgtą infekciją, tiek atliktą skiepijimą — testas šių dviejų priežasčių atskirti negali. Praktiškai deriniai skaitomi taip:

• IgM neigiamas, IgG neigiamas — kol kas nerasta antikūnų šiam sukėlėjui. Tai gali reikšti, kad organizmas su juo nesusidūrė, arba kad tyrimas atliktas per anksti — antikūnams susidaryti reikia laiko.
• IgM teigiamas, IgG neigiamas — dažniausiai siejama su neseniai prasidėjusiu imuniniu atsaku, nes IgM organizmas pagamina anksčiausiai.
• IgM teigiamas, IgG teigiamas — abi antikūnų klasės aptinkamos kartu; tokį derinį gydytojas dažniausiai vertina kartu su simptomais ir kitais tyrimais, nes vienareikšmio atsakymo apie infekcijos stadiją savaime jis nepateikia.
• IgM neigiamas, IgG teigiamas — dažniausiai siejama su praeityje persirgta infekcija arba skiepijimu, nes IgG išlieka organizme ilgai.

Šie apibendrinimai — ne diagnostinė taisyklė konkrečiam atvejui: galutinį rezultatų aiškinimą, atsižvelgdamas į konkretų sukėlėją, simptomus ir laboratorijos metodą, pateikia gydytojas.

Kodėl antikūnai atsiranda ne iš karto: lango periodas

MedlinePlus nurodo, kad po užsikrėtimo, sąlyčio su patogenu ar skiepo gali praeiti kelios savaitės, kol organizmas pagamina antikūnų, kuriuos galima aptikti kraujyje. Šis laikotarpis tarp užsikrėtimo ir momento, kai tyrimas jau gali parodyti teigiamą rezultatą, vadinamas lango periodu. Jo metu žmogus jau gali būti užsikrėtęs, o serologijos tyrimas dar rodys neigiamą atsakymą — tiesiog antikūnų dar nespėjo susidaryti pakankamai, kad juos aptiktų testas.

Dėl šios priežasties vienas neigiamas rezultatas iškart po galimo sąlyčio su sukėlėju nebūtinai reiškia, kad infekcijos nėra — ypač jei simptomai išlieka arba sąlytis buvo neseniai.

Kodėl serologija nepasako, ar žmogus užkrečiamas

Tai vienas svarbiausių serologijos tyrimų apribojimų. MedlinePlus tiesiogiai nurodo, kad antikūnų tyrimai nenaudojami tokioms ligoms kaip tymai, kiaulytė, vėjaraupiai, juostinė pūslelinė, hepatitas ar infekcinė mononukleozė diagnozuoti, nes jie parodo tik organizmo atsaką į sukėlėją, o ne patį sukėlėją ar jo aktyvumą organizme šiuo metu.

Tą patį principą MedlinePlus iliustruoja ir citomegaloviruso (CMV) pavyzdžiu: teigiamas CMV antikūnų tyrimo rezultatas parodo, kad žmogus kada nors buvo užsikrėtęs šiuo virusu, tačiau pats testas neparodo, ar infekcija šiuo metu aktyvi, jau persirgta, ar neseniai suaktyvėjusi (reaktyvuota). Kitaip tariant, serologija atsako į klausimą, ar organizmas kada nors susidūrė su šiuo sukėlėju, o ne į klausimą, ar žmogus dabar užkrečiamas. Antrajam klausimui atsakyti gydytojui gali prireikti kitokio tipo tyrimų, kurie ieško paties sukėlėjo (pavyzdžiui, jo genetinės medžiagos), o ne organizmo atsako į jį.

Kada tyrimą reikia kartoti

Kadangi vienas rezultatas dažnai nepasako viso vaizdo, gydytojas gali paskirti tyrimą pakartoti arba papildyti kitais tyrimais. Pagal MedlinePlus CMV tyrimų aprašymą, jei žmogus turi simptomų ir rizikos veiksnių — pavyzdžiui, imuninės sistemos sutrikimą — gydytojas papildomus tyrimus skiria, kad galėtų nustatyti diagnozę ir suplanuoti tolesnius žingsnius. Praktiškai tyrimą kartoti gali prireikti šiais atvejais:

• kai pirmasis tyrimas atliktas netrukus po galimo sąlyčio su sukėlėju ir dar gali tęstis lango periodas;
• kai rezultatas neaiškus arba prieštarauja simptomams;
• kai reikia įvertinti, ar antikūnų lygis (titras) laikui bėgant kyla, kas gali papildyti kliniškinį vaizdą.

Sprendimą, ar ir kada tyrimą kartoti, priima gydytojas, nes tai priklauso nuo konkretaus sukėlėjo, simptomų ir laiko nuo galimo sąlyčio.

TORCH grupė: kodėl toksoplazmozė ir CMV tiriami kartu

Toksoplazmozės ir CMV antikūnų tyrimai nėštumo metu bei naujagimiams dažnai atliekami kaip vadinamosios TORCH grupės dalis — kartu su raudonukės ir herpes simplex viruso tyrimais. MedlinePlus paaiškina, kad šios infekcijos, jei motina jomis suserga nėštumo metu, gali sukelti įgimtus vaisiaus sutrikimus, todėl ankstyva diagnostika ir stebėjimas padeda laiku imtis reikiamų veiksmų. Toksoplazmozės atveju MedlinePlus taip pat nurodo, kad nėščiosioms ir žmonėms su ŽIV/AIDS rekomenduojama patikra, o simptomai, jei jų yra, dažniausiai pasireiškia praėjus maždaug 1–2 savaitėms po sąlyčio su parazitu.

Svarbu: net ir TORCH grupės serologijos rezultatai vertinami taip pat, kaip ir kitų infekcijų — teigiamas antikūnas parodo susidūrimą su sukėlėju, o ne automatiškai patvirtina aktyvią infekciją ar riziką konkrečiam nėštumui. Tai visada aptaria ir aiškina gydytojas.

Kada kreiptis į gydytoją

Bet kokį infekcijų serologijos atsakymą — nesvarbu, ar jis teigiamas, neigiamas, ar neaiškus — verta aptarti su gydytoju, ypač jei tyrimas atliktas dėl konkrečių simptomų, planuojamo nėštumo ar žinomo sąlyčio su sukėlėju. Jei po tyrimo atsiranda naujų ar stiprėjančių simptomų (aukšta temperatūra, stiprus silpnumas, regėjimo pokyčiai, sąmonės sutrikimas), nelaukite planinio vizito — kreipkitės į gydytoją, o esant ūmiems požymiams skambinkite 112.