Atsiųsime naujus kraujo tyrimų paaiškinimus
Kai žinyne atsiras naujų rodiklių ar straipsnių, parašysime trumpai, kas naujo, ir pranešime, kai startuos Proactiva platforma.
Kas yra infekcinė mononukleozė ir kodėl skiriamas tyrimas
Infekcinę mononukleozę dažniausiai sukelia Epstein-Barr virusas (EBV) — pagal MedlinePlus, tai pagrindinė ir dažniausia priežastis, nors panašius simptomus retkarčiais gali sukelti ir citomegalovirusas, toksoplazmozė, ŽIV, raudonukė ar hepatito virusai. EBV priklauso herpeso virusų šeimai ir yra labai paplitęs: dauguma žmonių juo užsikrečia dar vaikystėje, dažnai be jokių simptomų arba su į peršalimą panašiais požymiais. Paaugliai ir jauni suaugusieji EBV infekcija serga sunkiau — MedlinePlus duomenimis, bent vienam iš keturių šios amžiaus grupės žmonių, užsikrėtusių EBV, išsivysto būtent mononukleozė.
Virusas plinta per seiles — todėl liga vadinama „bučinio liga“ — bet užsikrėsti galima ir dalijantis šaukštu, stikline, dantų šepetėliu ar lūpų balzamu. Rečiau virusas perduodamas per kraują, spermą, kraujo perpylimą ar organų transplantaciją.
Pagal NHS, tipiški simptomai — aukšta temperatūra, patinę limfmazgiai (dažniausiai kakle, bet gali būti ir pažastyse, alkūnėse ar kirkšnyse), gerklės skausmas, bėrimas, galvos skausmas ir nuovargis; liga dažniausiai pasireiškia 15–24 metų amžiaus žmonėms. Kadangi patinę limfmazgiai ir užsitęsęs nuovargis yra vieni dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės apskritai kreipiasi dėl kraujo tyrimų, platesnį šių simptomų vertinimo kontekstą rasite skyriuose „Padidėję limfmazgiai“ ir „Nuovargis“.
MedlinePlus pažymi, kad mononukleozė paprastai diagnozuojama pagal simptomus, o specialūs laboratoriniai tyrimai reikalingi tik dalyje atvejų — pavyzdžiui, kai liga sunki ar galimai pavojinga gyvybei, arba kai reikia atskirti mononukleozę nuo kitų panašiai pasireiškiančių būklių.
Du skirtingi tyrimų tipai
Kraujo tyrimai, naudojami mononukleozei nustatyti, pagal MedlinePlus skirstomi į dvi grupes:
- Heterofilinių antikūnų testas (dar vadinamas monospot, heterofilinės agliutinacijos testu, Paul-Bunnell arba Forssman antikūnų testu) — ieško specifinių antikūnų, kurie atsiranda kraujyje sergant ar persirgus tam tikromis infekcijomis, tarp jų ir mononukleoze.
- EBV antikūnų testas — ieško būtent EBV antikūnų, kurių yra kelių skirtingų tipų. Pagal MedlinePlus, jei randami vieno tipo antikūnai, tai gali reikšti neseniai persirgtą infekciją, o kiti antikūnų tipai rodo, kad buvo užsikrėsta praeityje. Laboratorijų atsakymuose šie antikūnų tipai dažnai žymimi santrumpomis (pavyzdžiui, VCA IgM, VCA IgG ar EBNA) — tikslų kiekvieno derinio aiškinimą konkrečiam atsakymui pateikia gydytojas.
Heterofilinių antikūnų testas patrauklus tuo, kad rezultatą duoda greitai — dažniausiai per valandą. Tačiau MedlinePlus perspėja, kad šis testas turi didelį klaidingai neigiamų rezultatų dažnį: tai reiškia, kad testas gali parodyti, jog mononukleozės nėra, nors iš tikrųjų žmogus serga. Todėl, jei monospot rezultatas neigiamas, bet simptomai išlieka, gydytojas dažniausiai skiria EBV antikūnų tyrimą.
Ką reiškia rezultatų deriniai
Pagal MedlinePlus, rezultatus galima interpretuoti taip:
- Monospot teigiamas — tai gali reikšti, kad žmogus (ar vaikas) serga mononukleoze.
- Monospot neigiamas, bet simptomai išlieka — gydytojas greičiausiai skirs EBV antikūnų testą, nes ankstyvoje ligos stadijoje monospot rezultatas gali būti klaidingai neigiamas.
- EBV testas neigiamas — tai reiškia, kad šiuo metu EBV infekcijos nėra ir žmogus niekada nebuvo ja užsikrėtęs; tokiu atveju simptomus greičiausiai sukelia kita priežastis.
- EBV testas teigiamas — kraujyje rasta EBV antikūnų. Kokie konkrečiai antikūnų tipai rasti, parodo, ar infekcija persirgta neseniai, ar praeityje.
Šie tyrimai naudojami kartu su kitais tyrimais, kurie padeda atskirti mononukleozę nuo panašiai pasireiškiančių būklių. Tai bendras kraujo tyrimas ar kraujo tepinėlis (tikrinama, ar padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių kiekis — infekcijos požymis) ir gerklės pasėlis, kuriuo atmetama streptokokinė gerklės infekcija. Pastaroji gydoma antibiotikais, kurie mononukleozei, kaip virusinei ligai, nepadeda.
Kodėl svarbus tyrimo laikas
Heterofilinių antikūnų kiekis kraujyje kinta laikui bėgant, ir tai tiesiogiai veikia testo patikimumą. Pagal MedlinePlus medicinos enciklopediją, jei tyrimas atliekamas per 1–2 savaites nuo simptomų pradžios, rezultatas gali būti klaidingai neigiamas — tokiu atveju gydytojas gali rekomenduoti tyrimą pakartoti. Didžiausias antikūnų kiekis pasiekiamas praėjus 2–5 savaitėms nuo užsikrėtimo pradžios, o kraujyje jie gali išlikti aptinkami iki metų.
Reta, bet svarbu žinoti: klaidingai teigiamas heterofilinių antikūnų rezultatas gali pasitaikyti sergant hepatitu, leukemija, limfoma, raudonuke, vilklige ar toksoplazmoze. Todėl vieno tyrimo rezultatas visada vertinamas kartu su simptomais ir, jei reikia, papildomais tyrimais — savarankiškai jo interpretuoti neverta.
Kraujo tyrimas ir kraujo tepinėlis: kodėl jų prireikia kartu su antikūnų testu
Kai įtariama mononukleozė, gydytojas dažnai kartu su antikūnų testais skiria ir bendrą kraujo tyrimą arba kraujo tepinėlį. Pagal MedlinePlus, jais tikrinama, ar nepadidėjęs baltųjų kraujo kūnelių kiekis — tai bendras infekcijos požymis, bet ne specifinis vien mononukleozei. Baltuosius kraujo kūnelius sudaro kelios ląstelių rūšys, tarp jų — limfocitai; ką reiškia jų kiekis kraujyje ir kaip jis skaitomas atsakymo lape, paaiškinta puslapyje apie limfocitus.
Kiek trunka mononukleozė ir kada ji sukelia komplikacijų
MedlinePlus nurodo, kad dauguma žmonių pasveiksta per dvi–keturias savaites, tačiau kai kuriems nuovargis gali tęstis dar kelias savaites, o retkarčiais simptomai užtrunka šešis mėnesius ar ilgiau. NHS duomenimis, žmogus gali būti užkrečiamas iki septynių savaičių prieš atsirandant simptomams ir dar kelis mėnesius po to, kai pasijunta geriau.
Retesnės, bet rimtos komplikacijos, apie kurias rašo NHS: kepenų uždegimas (hepatitas), širdies problemos, inkstų sutrikimai, kraujo ląstelių pokyčiai (pavyzdžiui, sumažėjęs trombocitų kiekis) arba sepsis, neurologinės būklės (Guillain-Barré sindromas, veido nervo pažeidimas) ir padidėjusios blužnies plyšimas. Būtent dėl blužnies plyšimo rizikos MedlinePlus pataria vengti intensyvaus fizinio krūvio ir kontaktinio sporto maždaug mėnesį po ligos, kol blužnis sumažėja.
Kadangi mononukleozę sukelia virusas, antibiotikai jos negydo. NHS pataria ilsėtis, gerti daug skysčių ir vartoti nereceptinius vaistus skausmui bei karščiavimui malšinti (vaikams ir paaugliams iki 16 metų nerekomenduojama duoti aspirino dėl Reye sindromo rizikos). Tačiau konkrečių vaistų pasirinkimą ir dozavimą aptaria gydytojas.
Kada kreiptis į gydytoją nelaukiant
NHS nurodo kreiptis į šeimos gydytoją, jei yra labai aukšta temperatūra ar šaltkrėtis, stiprus gerklės skausmas, patinimas abipus kaklo arba stiprus, negęstantis nuovargis. Skambinti NHS 111 (Lietuvoje atitinkamai skubi konsultacija ar šeimos gydytojas) rekomenduojama, jei atsiranda kvėpavimo sunkumų arba skausmingas rijimas. Jei visiškai negalima nuryti seilių arba atsiranda sunkus kvėpavimo sutrikimas ar stiprus pilvo skausmas, NHS nurodo kviesti skubią pagalbą nedelsiant — Lietuvoje tokiu atveju skambinama 112.