Atsiųsime naujus kraujo tyrimų paaiškinimus
Kai žinyne atsiras naujų rodiklių ar straipsnių, parašysime trumpai, kas naujo, ir pranešime, kai startuos Proactiva platforma.
Ką reiškia „tirštas kraujas“ medicinos kalba
Sąvokos „tirštas kraujas“ ir „skystas kraujas“ dažnai vartojamos kasdienėje kalboje, tačiau tyrimų atsakymuose ir diagnozėse jų nėra. Arčiausiai „tiršto kraujo“ yra būklė, kurią NHS (Jungtinės Karalystės nacionalinė sveikatos tarnyba) vadina eritrocitoze, arba policitemija: tai didelė raudonųjų kraujo kūnelių koncentracija kraujyje. Pasak NHS, dėl jos kraujas tampa tirštesnis ir sunkiau juda kraujagyslėmis bei organais.
NHS skiria kelias šios būklės rūšis. Tikroji policitemija (lot. polycythaemia vera) — liga, kai kaulų čiulpai gamina per daug raudonųjų kraujo kūnelių; NHS nurodo, kad ją dažniausiai lemia JAK2 geno pokytis, o vidutinis amžius, kai ji nustatoma, — 60 metų. Antrinė eritrocitozė atsiranda dėl kitos ligos, pavyzdžiui, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos ar inkstų ligos, kai organizmas gamina daugiau hormono eritropoetino. Tariamąją eritrocitozę NHS dažnai sieja su antsvoriu, rūkymu, per dideliu alkoholio vartojimu ir kai kuriais vaistais, pavyzdžiui, šlapimą varančiais. Panaši į ją santykinė policitemija, pasak NHS, gali atsirasti dėl skysčių trūkumo (dehidratacijos).
Kokie tyrimai iš tiesų parodo „tirštumą“
NHS nurodo, kad eritrocitozė nustatoma kraujo tyrimu: tikrinama, kiek kraujyje yra raudonųjų kraujo kūnelių ir kiek vietos jie užima kraujyje — pastarasis rodiklis vadinamas hematokritu. Abu rodikliai įeina į bendrą kraujo tyrimą: pagal MedlinePlus (JAV nacionalinė medicinos biblioteka), jis matuoja eritrocitus, leukocitus, trombocitus, hemoglobiną, hematokritą ir vidutinį eritrocito tūrį.
Taigi tai, ką žmonės vadina tirštu krauju, pirmiausia vertinama pagal hematokritą, eritrocitus ir hemoglobiną. Kuo šie rodikliai skiriasi, aprašyta straipsnyje „Hemoglobinas ar hematokritas“, o ką gali reikšti padidėjęs hematokritas — atskirame puslapyje. Skysčių trūkumas taip pat keičia kraujo rodiklius; kaip tai atsispindi tyrimuose, aprašyta straipsnyje „Kai skysčių trūksta“.
Atskiras plazmos klampumo tyrimas egzistuoja, tačiau įprastame bendrame ar biocheminiame kraujo tyrime jo nėra. Pavyzdžiui, NICE gairėse dėl įtariamo vėžio atpažinimo plazmos klampumas minimas kaip alternatyva eritrocitų nusėdimo greičiui (ENG), kai vertinama galima mielominė liga. Kitaip tariant, „kraujo tirštumo“ vieno skaičiaus įprastame atsakymo lape nėra — gydytojas daro išvadas iš kelių rodiklių kartu.
Kokie skaičiai laikomi įprastais
Orientacinės ribos padeda suprasti, apie kokius skaičius kalbama. MedlinePlus bendro kraujo tyrimo aprašyme hematokrito norma vyrams nurodoma nuo 40 iki 55 %, moterims — nuo 36 iki 48 %. Trombocitų paprastai būna nuo 150 iki 400 × 10⁹/l; pagal MedlinePlus, per mažas trombocitų kiekis vadinamas trombocitopenija, o per didelis — trombocitoze.
MedlinePlus pabrėžia, kad normų intervalai tarp laboratorijų gali šiek tiek skirtis, todėl pirmiausia reikia žiūrėti į savo laboratorijos atsakymo lape nurodytas ribas. Vienas nedidelis nukrypimas dar nereiškia, kad kraujas „per tirštas“ ar „per skystas“: gydytojas vertina kelis rodiklius kartu, jų pokytį laikui bėgant, simptomus ir vartojamus vaistus. Normos pagal lytį ir amžių su šaltiniais pateikiamos hematokrito ir trombocitų puslapiuose.
Kodėl „per tirštas“ kraujas svarbus
NHS nurodo, kad eritrocitozė gali sukelti galvos skausmą, neryškų matymą, veido paraudimą, nuovargį, aukštą kraujospūdį, galvos svaigimą, pilvo diskomfortą, sumišimą, kraujavimą iš nosies, podagrą ir odos niežėjimą. Rimčiausios jos komplikacijos, pasak NHS, susijusios su kraujo krešuliais: tai giliųjų venų trombozė, plaučių arterijos embolija, infarktas ir insultas. Todėl padidėjusį hematokritą ar eritrocitų kiekį verta aptarti su gydytoju, kuris nusprendžia, ar reikia papildomų tyrimų.
Krešulių tikimybė priklauso ne tik nuo eritrocitų. NHS tarp laikotarpių, kai giliųjų venų trombozės tikimybė didesnė, nurodo nėštumą ir 6 savaites po gimdymo — todėl žmonės kartais sako, kad nėštumo metu kraujas „tirštėja“. Kurių tyrimų tuo metu reikia, sprendžia nėštumą prižiūrintis gydytojas. Kaip vertinami krešėjimo žymenys, aprašyta straipsniuose „D-dimerai ar fibrinogenas“ ir „Baltymas C ir S“.
Ką žmonės vadina „skystu krauju“
„Skystu krauju“ paprastai vadinami polinkis lengvai kraujuoti ir lengvai atsirandančios mėlynės. MedlinePlus kraujavimo sutrikimus apibūdina taip: trūksta trombocitų ar krešėjimo faktorių arba jie neveikia taip, kaip turėtų. Tokius sutrikimus gali lemti kitos ligos, pavyzdžiui, sunki kepenų liga ar vitamino K trūkumas, paveldimos būklės, tokios kaip hemofilija, arba vaistų, vadinamųjų kraujo skystinamųjų, šalutinis poveikis.
MedlinePlus paaiškina, kad vadinamieji kraujo skystinamieji vaistai padeda išvengti krešulių susidarymo: jau esančių krešulių jie neištirpdo, bet gali sustabdyti jų didėjimą. Juos vartojant gali reikėti reguliarių kraujo tyrimų, parodančių, kaip kraujas krešėja, pavyzdžiui, protrombino laiko ir INR.
Polinkiui kraujuoti įvertinti naudojami keli tyrimai: trombocitų kiekis bendrame kraujo tyrime (ką reiškia sumažėję trombocitai, aprašyta atskirai), protrombino laikas, ADTL ir fibrinogenas. MedlinePlus nurodo, kad kraujavimo sutrikimams patikrinti naudojami įvairūs kraujo tyrimai kartu su apžiūra ir ligos istorija. Kada šie tyrimai skiriami kartu, paaiškinta straipsnyje „Krešėjimo tyrimų rinkinys“, o kokius tyrimus aptarti, kai lengvai atsiranda mėlynių, surinkta skiltyje „Kokius tyrimus atlikti, kai lengvai atsiranda mėlynės“.
Kaip pasiruošti šiems tyrimams
MedlinePlus nurodo, kad bendram kraujo tyrimui specialaus pasiruošimo paprastai nereikia, tačiau jei kartu skiriami kiti tyrimai, gali tekti atvykti nevalgius. Krešėjimo tyrimams svarbu iš anksto pasakyti apie vartojamus vaistus, ypač kraujo skystinamuosius, nes jie keičia rezultatą. Žingsnis po žingsnio pasiruošimas surinktas puslapiuose apie bendrą kraujo tyrimą ir krešėjimo tyrimus. Savavališkai nutraukti paskirtų vaistų vartojimo prieš tyrimą nereikėtų — sprendimą priima gydytojas.
Kada reikia skubios pagalbos
NHS nurodo šiuos giliųjų venų trombozės požymius, dažniausiai vienoje kojoje: pulsuojantį skausmą blauzdoje ar šlaunyje, patinimą, paraudusią, pamėlusią ar patamsėjusią odą aplink skaudamą vietą, išsipūtusias venas. Jei kartu su tokiais požymiais trūksta oro ar skauda krūtinę, NHS nurodo kviesti greitąją pagalbą, nes krešulys gali būti nukeliavęs į plaučius — Lietuvoje tokiu atveju skambinkite 112.