Hemoglobinas ar hematokritas: kuo skiriasi šie du rodikliai

Du skirtingi matavimai iš to paties mėginio

Hemoglobinas — tai geležies turintis baltymas raudonuosiuose kraujo kūneliuose, kuris pernešo deguonį iš plaučių į visą organizmą. Hemoglobino tyrimas parodo, kiek šio baltymo yra kraujo tūrio vienete, ir naudojamas raudonųjų kraujo kūnelių būklei įvertinti bei anemijai patikrinti.

Hematokritas matuoja visai kitą dalyką — kokia kraujo tūrio procentinė dalis sudaryta iš raudonųjų kraujo kūnelių. Jei rezultatas yra 42, tai reiškia, kad 42 % kraujo tūrio sudaro raudonieji kūneliai, o likusi dalis — plazma ir kitos ląstelės. Abu tyrimai atliekami iš to paties mėginio, kraują paėmus iš rankos venos, ir procedūra užtrunka mažiau nei penkias minutes; rizika minimali — galimas nedidelis skausmas ar mėlynė dūrio vietoje.

Skirtumą galima įsivaizduoti taip: hemoglobinas sako, kiek konkretaus baltymo yra kraujyje, o hematokritas — kokią kraujo „talpos“ dalį užima ląstelės, kuriose tas baltymas yra. Todėl abu tyrimai dažniausiai užsakomi kartu, kaip dalis bendro kraujo tyrimo.

Kodėl jie dažniausiai juda kartu

Kadangi didžioji dalis hemoglobino yra sutalpinta raudonuosiuose kraujo kūneliuose, o hematokritas kaip tik matuoja, kiek tų kūnelių yra kraujyje, abu skaičiai fiziologiškai susiję. Kai organizmas gamina mažiau raudonųjų kūnelių arba jų netenka dėl kraujavimo, sumažėja tiek hemoglobino kiekis, tiek hematokritas. Ir atvirkščiai — kai raudonųjų kūnelių gamyba padidėja, kyla abu rodikliai.

MedlinePlus abiem tyrimams nurodo panašų priežasčių sąrašą. Sumažėjusį hematokritą ar hemoglobiną gali lemti:

• neseniai patirtas kraujavimas dėl traumos arba lėtinis kraujavimas;
• anemija — būklė, kai organizmas neturi pakankamai sveikų raudonųjų kraujo kūnelių;
• kaulų čiulpų sutrikimai ar tam tikri vėžiniai susirgimai (leukemija, limfoma, mieloma ar į kaulų čiulpus išplitęs vėžys);
• lėtinės ligos, netinkama mityba, geležies ar vitamino B12 trūkumas.

Padidėjusį hematokritą ar hemoglobiną gali lemti:

• per didelė raudonųjų kraujo kūnelių gamyba dėl plaučių ligos, įgimtos širdies ligos, širdies nepakankamumo ar policitemijos;
• ilgai trunkantis sumažėjęs deguonies kiekis kraujyje (hipoksija), taip pat rūkymas;
• gyvenimas dideliame aukštyje virš jūros lygio.

Kai abu rodikliai keičiasi kartu ta pačia kryptimi, dažnai kinta pats raudonųjų kraujo kūnelių kiekis ar jų gamyba. Tačiau tokį pat bendrą poslinkį gali sukelti ir pasikeitęs skysčių kiekis kraujyje — apie tai kita skiltis.

Kada abu rodikliai pakinta ne dėl raudonųjų kraujo kūnelių

Kartais abu rodikliai pakinta ne todėl, kad pasikeitė raudonųjų kraujo kūnelių skaičius, o todėl, kad pasikeitė skysčio (plazmos) kiekis kraujyje — tada jie pasislenka kartu, ta pačia kryptimi.

Pagal MedlinePlus, dehidratacija yra dažniausia padidėjusio hematokrito priežastis: kai organizme sumažėja skysčio, plazmos dalis kraujyje sumažėja, todėl raudonųjų kūnelių procentinė dalis (hematokritas) santykinai padidėja, nors realus jų kiekis nepasikeitė. MedlinePlus dėl panašios priežasties dehidrataciją nurodo ir tarp veiksnių, galinčių paveikti hemoglobino rezultatą.

Priešinga kryptimi veikia padidėjęs skysčio kiekis organizme. MedlinePlus hematokrito tyrimo apraše nurodoma, kad nėštumo metu organizme būna daugiau skysčio nei įprastai, todėl raudonųjų kūnelių sudaroma kraujo tūrio dalis (hematokritas) sumažėja. MedlinePlus medicinos enciklopedijos straipsnis apie hemoglobiną tarp sumažėjusio hemoglobino kiekio priežasčių nurodo ir nėštumą, ir skysčių perteklių organizme, o dehidrataciją — tarp padidėjusio hemoglobino priežasčių. Kitaip tariant, esant skysčių pertekliui abu rodikliai gali atrodyti mažesni, o esant jų trūkumui — didesni, nors raudonųjų kraujo kūnelių kiekis iš tiesų nepasikeitė.

Būtent todėl pakitęs hemoglobino ar hematokrito rezultatas savaime nereiškia klaidos ar rimtos ligos — jį reikia vertinti kartu su bendra klinikine situacija, kurią įvertina gydytojas.

Kuris rodiklis naudojamas nustatant anemiją

Nors hemoglobinas ir hematokritas dažnai vertinami kartu, pagrindinis rodiklis, pagal kurį atliekama anemijos patikra, yra hemoglobinas: MedlinePlus nurodo, kad hemoglobino tyrimas naudojamas būtent anemijai patikrinti, o sumažėjęs hemoglobino kiekis kraujyje yra vienas iš anemijos požymių. Hematokritas šiuo atveju veikia kaip papildoma, patvirtinanti informacija — jis pastiprina vaizdą, bet retai naudojamas kaip vienintelis anemijos rodiklis.

Praktikoje tai reiškia, kad kai bendrame kraujo tyrime abu skaičiai — hemoglobinas ir hematokritas — yra sumažėję, tai dažniau nei pavienis nukrypimas kelia klausimą dėl anemijos priežasties. Kokie papildomi tyrimai tokiu atveju gali būti atliekami ir kokias priežastis gydytojas dažniausiai tikrina pirmiausia, aprašyta skiltyje kokius tyrimus atlikti esant anemijai.

Ką daryti, kai rezultatai atrodo nesuderinami

Jei bendrame kraujo tyrime vienas iš rodiklių — hemoglobinas ar hematokritas — smarkiai nukrypęs nuo referencinio intervalo, o kitas lieka jo ribose, tai savaime nėra diagnozė. Verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus:

• Ar tyrimo metu galėjo būti dehidratacija — pavyzdžiui, jei prieš tyrimą buvo maža skysčių suvartota arba vyko vėmimas, viduriavimas, gausus prakaitavimas.
• Ar yra būklių, susijusių su padidėjusiu skysčio kiekiu — pavyzdžiui, nėštumas.
• Kokie yra abiejų rodiklių referenciniai intervalai tos pačios laboratorijos atsakyme — kaip ir kitų kraujo tyrimų atveju, rezultatą reikia lyginti su tuo intervalu, kuris nurodytas pačiame atsakymo lape.

Galutinę interpretaciją, kaip visada, pateikia gydytojas, įvertinęs abu rodiklius kartu su kitais bendro kraujo tyrimo parametrais (raudonųjų kraujo kūnelių skaičiumi, jų dydžiu ir kitais indeksais) bei paciento simptomais ir istorija.

Kodėl abu tyrimai vis tiek atliekami kartu

Jei rodikliai dažniausiai juda ta pačia kryptimi, gali kilti klausimas, kam apskritai reikia matuoti abu. Vien hemoglobino rezultatas nepasako, ar galimą nukrypimą lėmė realus raudonųjų kraujo kūnelių kiekio pokytis, ar tiesiog laikinas skysčių pusiausvyros svyravimas organizme — tai paaiškėja tik įvertinus bendrą klinikinę situaciją. Hematokritas, matuojamas tuo pačiu metu, leidžia palyginti abu skaičius ir įvertinti, ar jie „sutampa“ proporcingai.

Be to, abu tyrimai kartu su raudonųjų kraujo kūnelių skaičiumi leidžia apskaičiuoti papildomus rodiklius — pavyzdžiui, vidutinį vieno raudonojo kraujo kūnelio tūrį ar vidutinį hemoglobino kiekį jame. Šie išvestiniai skaičiai dažnai padeda tiksliau atskirti anemijos priežastį (pavyzdžiui, geležies trūkumą nuo B12 vitamino trūkumo), nei bet kuris pavienis rodiklis atskirai.

Kaip skaityti šiuos du skaičius atsakymo lape

Praktiškai naudinga tyrimo atsakyme abu rodiklius žiūrėti vieną šalia kito, o ne izoliuotai:

• jei abu sumažėję panašiu santykiu — vaizdas labiau atitinka realų raudonųjų kraujo kūnelių sumažėjimą;
• jei abu padidėję panašiu santykiu — labiau tikėtina, kad padidėjusi raudonųjų kūnelių gamyba arba sumažėjęs skysčio kiekis kraujyje;
• jei tik vienas rodiklis nukrypęs, o kitas lieka referencinio intervalo ribose — verta atkreipti dėmesį, ar nebuvo neįprastų aplinkybių prieš tyrimą (skysčių trūkumas, vėmimas, viduriavimas, nėštumas), ir šį klausimą aptarti su gydytoju.

Kaip ir su kitais kraujo tyrimų rodikliais, konkretus rezultatas visada lyginamas su tos pačios laboratorijos nurodytu referenciniu intervalu, o ne su bendrais, internete rastais skaičiais. Laboratorijos naudoja skirtingus metodus, todėl ir jų intervalai gali nesutapti.