Atsiųsime naujus kraujo tyrimų paaiškinimus
Kai žinyne atsiras naujų rodiklių ar straipsnių, parašysime trumpai, kas naujo, ir pranešime, kai startuos Proactiva platforma.
Kas nutinka organizme, kai skysčių trūksta
Dehidratacija — tai būklė, kai iš organizmo prarandama per daug skysčių: netenkama daugiau, nei suvartojama, ir organizmui nebelieka pakankamai skysčių tinkamai funkcionuoti. Taip nutinka dėl nepakankamo gėrimo, viduriavimo, vėmimo, gausaus prakaitavimo karštyje ar per fizinį krūvį, karščiavimo, taip pat vartojant diuretikus. Didesnė rizika — vyresnio amžiaus žmonėms (silpnesnis troškulio jausmas), kūdikiams ir mažiems vaikams, sergantiesiems lėtinėmis ligomis, tarp jų diabetu ar inkstų liga.
Kraujo tūris sudarytas iš skystos dalies (plazmos) ir ląstelių bei ištirpusių medžiagų. Kai plazmos, kaip vandeninės dalies, sumažėja, o ląstelių ir ištirpusių medžiagų kiekis kraujyje išlieka toks pat, jų santykinė koncentracija kraujyje pakyla — nors organizme šių medžiagų iš tiesų nepadaugėjo. Tai vadinama hemokoncentracija, ir būtent dėl jos dehidratacija gali „pakelti“ kelis, iš pažiūros nesusijusius, tyrimo rezultatus vienu metu.
Natris: kodėl skysčių trūkumas gali rodyti padidėjusį rezultatą
Natrio kraujo tyrimas matuoja natrio kiekį kraujyje — natris yra elektrolitas, svarbus skysčių balansui organizme. Pagal MedlinePlus, padidėjęs natrio kiekis kraujyje gali reikšti dehidrataciją dėl nepakankamo skysčių vartojimo, viduriavimo ar diuretikų vartojimo, taip pat antinksčių sutrikimus, inkstų ligą ar cukrinį diabetą. Sumažėjęs natris savo ruožtu gali sietis su natrio netekimu per virškinimo trakto sutrikimus, inkstų ligomis, kepenų ciroze, širdies nepakankamumu, kai kuriais vaistais ar netinkama mityba.
Praktiškai tas pats padidėjęs skaičius atsakymo lape gali turėti kelias skirtingas priežastis — nuo paprasto negėrimo per keliolika valandų iki inkstų ar hormoninio sutrikimo. Todėl vieno rezultato nepakanka: gydytojas jį vertina kartu su gėrimo įpročiais, simptomais ir kitais rodikliais. Kas yra natris, kokios jo funkcijos ir orientacinis intervalas, aprašyta puslapyje natris.
Hematokritas: kraujo „koncentracijos“ rodiklis
Hematokritas rodo, kokią kraujo tūrio dalį sudaro raudonieji kraujo kūneliai. Kai plazmos (skystos dalies) sumažėja dėl dehidratacijos, raudonųjų kraujo kūnelių procentinė dalis kraujyje santykinai padidėja, nors jų absoliutus skaičius organizme nepasikeitė. Dėl to hematokritas — kartu su hemoglobinu ir eritrocitų skaičiumi — gali laikinai atrodyti padidėjęs, kol skysčių balansas neatsistato. Tai viena iš priežasčių, kodėl vienkartinis padidėjęs hematokritas nebūtinai reiškia kraujo ligą — gydytojas atsižvelgia į gėrimo režimą prieš tyrimą, karštį, fizinį krūvį ar virškinimo sutrikimus tomis dienomis. Rodiklio reikšmė, orientaciniai intervalai ir kitos priežastys, dėl kurių jis gali kisti, aprašytos puslapyje hematokritas.
Šlapalas ir kreatininas: kai sumažėja kraujotaka per inkstus
Dehidratacijos diagnostikai MedlinePlus mini kraujo tyrimus elektrolitams, ypač kalio ir natrio, patikrinti, taip pat inkstų funkcijos vertinimą. Kai skysčių trūksta, sumažėja kraujo tekėjimas per inkstus, ir jie filtruoja lėčiau — dėl to organizme laikinai gali kauptis medžiagų apykaitos šalutiniai produktai, kurie paprastai pašalinami su šlapimu. Toks laikinas, skysčių trūkumo sukeltas pokytis paprastai išnyksta atstačius skysčių balansą, tačiau tas pats derinys gali reikšti ir ilgiau trunkantį inkstų funkcijos sutrikimą. Atskirti šias dvi situacijas ir įvertinti, ar reikia papildomų tyrimų, yra gydytojo darbas, dažnai remiantis pakartotiniu tyrimu po pakankamo skysčių vartojimo.
Šlapimo santykinis tankis: kaip inkstai reaguoja į skysčių trūkumą
Šlapimo santykinio tankio tyrimas parodo, kiek įvairių ištirpusių dalelių yra šlapime, palyginti su grynu vandeniu — kuo šlapimas koncentruotesnis, tuo santykinis tankis didesnis. Pagal MedlinePlus, normalus intervalas paprastai yra nuo 1,005 iki 1,030, nors ribos tarp laboratorijų gali šiek tiek skirtis. Padidėjusį santykinį tankį gali sukelti dehidratacija, širdies nepakankamumas, gliukozė šlapime, antinksčių funkcijos nepakankamumas, padidėjęs natrio kiekis kraujyje, inkstų arterijos susiaurėjimas, šokas ar netinkamos antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas. Sumažėjusį santykinį tankį gali rodyti inkstų pažeidimas, diabetes insipidus, per didelis skysčių vartojimas, inkstų nepakankamumas, sumažėjęs natrio kiekis kraujyje ar sunki inkstų infekcija.
Kadangi sveiki inkstai, trūkstant skysčių, natūraliai koncentruoja šlapimą, tai — laukiama, o ne būtinai patologinė reakcija. Kaip šis rodiklis vertinamas kartu su kitais bendro šlapimo tyrimo parametrais, aprašyta puslapyje bendras šlapimo tyrimas.
Kaip skysčių trūkumas gali suklaidinti, skaitant atsakymą
Praktinė problema ta, kad dehidratacijos sukelti pokyčiai atsakymo lape atrodo lygiai taip pat, kaip ir kitų, rimtesnių priežasčių sukelti pokyčiai. Skaičius tiesiog stovi virš viršutinės referencinio intervalo ribos, be jokios papildomos žymos „dėl skysčių trūkumo“. Todėl vertinant nukrypusį rezultatą, gydytojui svarbu žinoti kelis dalykus:
- kiek ir ko buvo gerta prieš tyrimą, ar tirtasi nevalgius;
- ar tomis dienomis buvo viduriavimas, vėmimas, karščiavimas ar intensyvus prakaitavimas;
- ar vartojami diuretikai ar kiti vaistai, veikiantys skysčių balansą;
- ar keli su skysčių balansu susiję rodikliai (natris, hematokritas, šlapimo santykinis tankis, inkstų funkcijos rodikliai) pakito kartu ta pačia kryptimi.
Kai keli tokie rodikliai pakyla vienu metu, o simptomų, būdingų kitiems sutrikimams, nėra, dehidratacija — dažna ir paprastai patikrinama versija: rezultatą galima pakartoti po įprasto skysčių vartojimo. Kaip tinkamai pasiruošti tyrimui iš anksto, įskaitant gėrimo režimą prieš mėginio paėmimą, aprašyta straipsnyje kaip pasiruošti kraujo tyrimui.
Kada dehidratacija tampa skubi
Ne kiekvienas skysčių trūkumas išsisprendžia išgėrus stiklinę vandens. MedlinePlus nurodo, kad sunkios dehidratacijos požymiai — sumišimas, alpimas, šlapimo nebuvimas, greitas širdies plakimas, greitas kvėpavimas ar šoko požymiai — yra skubios pagalbos poreikio ženklas; tokiais atvejais gali prireikti skysčių į veną ligoninėje. Kūdikiams ir mažiems vaikams pavojaus ženklai kitokie: sausa burna ir liežuvis, ašarų nebuvimas verkiant, sausos vystyklos ilgiau nei tris valandas, aukšta temperatūra, neįprastas mieguistumas, dirglumas ar įdubusios akys.
Jei tokie požymiai pasireiškia, laukti planinio kraujo tyrimo atsakymo neverta — reikia skubios medicininės pagalbos, prireikus skambinant 112. Lengvesniais atvejais, kai tik įtariama, jog rezultatą paveikė laikinas skysčių trūkumas, sprendimą, ar kartoti tyrimą, ar tirti toliau, priima gydytojas.