Atsiųsime naujus kraujo tyrimų paaiškinimus
Kai žinyne atsiras naujų rodiklių ar straipsnių, parašysime trumpai, kas naujo, ir pranešime, kai startuos Proactiva platforma.
Du skirtingi tyrimai, viena patikra
Gimdos kaklelio patikros metu gali būti atliekamas vienas iš dviejų tyrimų arba abu kartu — tačiau jie tikrina skirtingus dalykus. Pagal JAV nacionalinės medicinos bibliotekos MedlinePlus paaiškinimą, citologinis tepinėlis (Pap testas) ieško jau pakitusių gimdos kaklelio ląstelių, dar prieš joms virstant vėžiu. ŽPV (angl. HPV, žmogaus papilomos virusas) tyrimas ieško ne ląstelių pakitimų, o paties viruso DNR gimdos kaklelio ląstelių mėginyje — tai yra, infekcijos, kuri tuos pakitimus dažniausiai ir sukelia.
MedlinePlus nurodo, kad žmogaus papilomos virusas — tai grupė daugiau nei 200 giminingų virusų, kurie skirstomi į mažos ir didelės rizikos tipus. Mažos rizikos ŽPV gali sukelti karpas lytiniuose organuose, tiesiosios žarnos, burnos ar gerklės srityje. Didelės rizikos ŽPV siejamas su gimdos kaklelio, tiesiosios žarnos, ryklės, vulvos, makšties ir varpos vėžiu. Beveik visi gimdos kaklelio vėžio atvejai kyla būtent dėl didelės rizikos ŽPV infekcijos, todėl tyrimas ieško ne bet kokio, o būtent tokio tipo viruso pėdsakų.
Kai abu tyrimai — ŽPV ir citologija — atliekami kartu, tai vadinama bendru tyrimu (angl. cotesting). Toks derinys leidžia tiksliau įvertinti riziką nei bet kuris tyrimas atskirai.
Kodėl Lietuvoje tyrimas skiriasi pagal amžių
Pagal Valstybinės ligonių kasos (VLK) informaciją, gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta 25–59 metų (imtinai) moterims, o pats tyrimas priklauso nuo amžiaus grupės:
- 25–34 metų (imtinai) moterims kas 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis.
- 35–59 metų (imtinai) moterims kas 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos ŽPV tyrimas, o jei jis teigiamas — papildomai gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje.
Toks skirtumas atsiranda dėl to, kaip ŽPV infekcija elgiasi skirtinguose amžiaus tarpsniuose. MedlinePlus paaiškina, kad dauguma žmonių su ŽPV susiduria per lytinius santykius, o infekcija ypač dažna 21–29 metų grupėje — tačiau dažniausiai ji išnyksta savaime per metus ar dvejus, nepalikdama pasekmių. Todėl jaunesnėms moterims ŽPV testas dažnai rodytų laikiną, savaime praeinančią infekciją, o ne riziką — informatyvesnis yra citologinis vaizdas, ar ląstelės jau pakito. Gimdos kaklelio vėžys dažniausiai pasireiškia vyresnėms nei 30 metų moterims, todėl šioje grupėje ŽPV tyrimas tampa prasmingesnis. Ilgai išliekanti (persistuojanti) didelės rizikos ŽPV infekcija yra pagrindinis rizikos veiksnys, o tyrimas leidžia ją aptikti anksčiau, nei atsiranda ląstelių pakitimai.
Panašią logiką taiko ir MedlinePlus aprašomos JAV rekomendacijos: 30–65 metų amžiaus grupei siūlomas ŽPV arba ŽPV/citologijos bendras tyrimas, o esant normaliam rezultatui — iki 5 metų pertrauka. 21–29 metų grupei, jei paskutinio citologinio tepinėlio rezultatas buvo normalus, papildomo ŽPV tyrimo neprireikia. Tikslūs intervalai ir amžiaus ribos tarp šalių skiriasi, tačiau principas tas pats — jaunesniame amžiuje pasikliaujama citologija, o vyresniame ŽPV tyrimo jautrumas duoda daugiau naudos nei rizikos. Visos Lietuvos programos sąlygos su šaltiniais surinktos skiltyje Prevencija, o pačios programos detalės — puslapyje „Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa“.
Kaip atliekamas tyrimas
Abiem tyrimams mėginys imamas iš gimdos kaklelio ginekologinės apžiūros metu. Pagal MedlinePlus, gydytojas švelniai įveda makšties plėtiklį (spekuliumą), kad būtų matomas gimdos kaklelis, o tuomet minkštu šepetėliu ar tamponu paima ląstelių mėginį — procedūra paprastai neskausminga, nors gali sukelti spaudimo ar traukulio pojūtį. Kai kuriose sistemose mėginį ŽPV tyrimui galima paimti ir pačiai pacientei, gydytojo nurodymu. Po procedūros galimas lengvas diskomfortas ar nedidelis kraujavimas.
Jei atliekamas bendras ŽPV ir citologijos tyrimas, MedlinePlus pataria 2 paras prieš procedūrą susilaikyti nuo lytinių santykių, makšties spinčiavimo bei makšties vaistų ar spermicidinių priemonių naudojimo — tai gali iškreipti mėginio kokybę. Vien ŽPV tyrimui specialaus pasiruošimo nereikia.
Ką reiškia rezultatas
Rezultatai aprašomi kaip neigiamas (normalus) arba teigiamas (nenormalus):
- Neigiamas ŽPV rezultatas reiškia, kad mėginyje didelės rizikos ŽPV nerasta. Gydytojas nurodo, kada reikėtų tirtis vėl.
- Teigiamas ŽPV rezultatas reiškia, kad mėginyje rasta didelės rizikos ŽPV DNR. MedlinePlus aiškiai pabrėžia: teigiamas rezultatas nereiškia, kad yra ar bus vėžys ar priešvėžinė būklė — jis reiškia, kad yra ŽPV infekcija, didinanti tokios rizikos tikimybę ateityje.
Nuo ŽPV infekcijos gydymo nėra — pati infekcija dažnai praeina savaime. Todėl, pagal MedlinePlus, tolesni žingsniai priklauso nuo individualios rizikos: gydytojas vertina ankstesnius tyrimų rezultatus, amžių ir kitas sveikatos aplinkybes. Priklausomai nuo situacijos, gali būti siūloma kolposkopija — apžiūra specialiu didinamuoju prietaisu, leidžiančiu detaliau įvertinti gimdos kaklelio ląsteles — arba dažnesnis ŽPV ar bendro tyrimo kartojimas.
Lietuvos VLK programoje ši logika įgyvendinta tiesiogiai: 35–59 metų grupėje citologinis tepinėlis skystoje terpėje atliekamas tik jei ŽPV tyrimas teigiamas. Tai reiškia, kad teigiamas ŽPV rezultatas savaime nereiškia diagnozės — tai signalas atlikti tikslesnį, ląstelių lygmens tyrimą, kuris parodo, ar infekcija jau sukėlė pakitimų. Jei ir citologija normali, dažniausiai rekomenduojamas stebėjimas ir pakartotinis tyrimas vėliau, o ne skubūs veiksmai. Gavus tepinėlių rezultatus, pagal VLK, gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligą; tolesnius žingsnius sprendžia gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į konkretų atvejį.
Kas didina riziką, kad ŽPV infekcija neišnyks savaime
MedlinePlus išvardija veiksnius, susijusius su didesne tikimybe, kad didelės rizikos ŽPV infekcija išsivystys į gimdos kaklelio vėžį: anksčiau buvęs nenormalus ŽPV, citologijos ar biopsijos rezultatas; susilpnėjusi imuninė sistema (dėl ligos, pavyzdžiui, ŽIV, ar imunitetą slopinančių vaistų); anksčiau sirgta gimdos kaklelio vėžiu ar priešvėžine būkle; rūkymas ar pasyvus rūkymas; ilgalaikis hormoninės kontracepcijos vartojimas ar daug gimdymų; poveikis vaistui DES (dietilstilbestroliui), kuris 1940–1971 m. kartais buvo skiriamas nėščiosioms persileidimams išvengti. Šie veiksniai nenurodo, kas nutiks konkrečiu atveju — juos vertina gydytojas kartu su tyrimų rezultatais.
ŽPV vakcina ir tyrimas — ne tas pats
MedlinePlus primena, kad egzistuoja vakcina, sauganti nuo daugumos didelės rizikos ŽPV tipų ir dalies mažos rizikos tipų, sukeliančių karpas. Vakcina sumažina riziką susirgti su ŽPV susijusiu vėžiu, tačiau nepanaikina jau esamos infekcijos ir nepakeičia patikros — pasiskiepijusioms moterims patikros programa taikoma taip pat, kaip ir nesiskiepijusioms, nes vakcina neapsaugo nuo visų didelės rizikos tipų.
Kur ieškoti daugiau informacijos
Šis straipsnis paaiškina, kodėl ir kaip skiriasi du patikros tyrimai — jis neaprašo konkrečių rodiklių normų ar to, kokius tyrimus atlikti pagal simptomus. Jei reikia bendro tyrimų atsakymo skaitymo principų, verta pasitikrinti, kaip apskritai interpretuojami laboratorijų rezultatai. Moterims aktualių prevencinių tyrimų sąrašą pagal amžiaus grupes rasite skiltyje „Kokius tyrimus atlikti moterims“, o visų penkių VLK finansuojamų prevencijos programų sąlygos — skiltyje Prevencija.
Kada kreiptis į gydytoją nelaukiant
Prevencinės patikros tyrimai skirti sveikoms, simptomų neturinčioms moterims nustatytose amžiaus grupėse. Tačiau, pagal VLK, jei jaučiatės blogai ir nepatenkate į nustatytą amžiaus grupę arba tarp patikrų atsiranda simptomų — pavyzdžiui, neįprastas kraujavimas iš makšties, kraujavimas po lytinių santykių ar ilgai trunkantys pilvo apačios skausmai — nereikia laukti kito planinio patikros vizito: kreipkitės į šeimos gydytoją, kuris įvertins būklę ir, jei reikia, išduos siuntimą pas gydytoją specialistą.