Pereiti prie turinio
Tyrimų žinynas
LT

Kokius tyrimus atlikti įtariant policistinių kiaušidžių sindromą (PKOS)

Tyrimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju

Kodėl šie tyrimai

PKOS metu sutrinka kiaušidžių hormonų gamyba: dažniausiai padaugėja vyriškųjų lytinių hormonų (testosterono), o tai gali pasireikšti nereguliariomis ar nutrūkusiomis menstruacijomis, sunkumais pastoti, padidėjusiu plaukuotumu veide ar kūne, plaukų retėjimu galvoje ir spuogais. Testosterono tyrimas padeda įvertinti, ar hormonų kiekis padidėjęs, tačiau vien padidėjęs testosteronas PKOS neįrodo — panašius pokyčius gali sukelti antinksčių ar hipofizės sutrikimai, todėl testosteronas visada vertinamas kartu su kitais rodikliais.

SHBG rodo, kiek testosterono kraujyje yra laisvo ir organizmui prieinamo — sumažėjęs SHBG reiškia, kad daugiau testosterono cirkuliuoja aktyviu pavidalu. LH ir FSH tiriami kartu, nes šie hipofizės hormonai valdo kiaušidžių veiklą; kai kurioms moterims su PKOS LH lygis būna neproporcingai aukštas, palyginti su FSH, tačiau šis santykis nėra vienintelis ar būtinas diagnostikos kriterijus. Kadangi PKOS didina atsparumo insulinui ir su tuo susijusio 2 tipo cukrinio diabeto riziką, papildomai tikrinama gliukozė ir insulinas — padidėjęs insulino kiekis esant normaliai ar šiek tiek padidėjusiai gliukozei gali rodyti, kad organizmas sunkiau reaguoja į insuliną. Nė vienas tyrimas atskirai PKOS nediagnozuoja: rezultatus kartu su simptomais, menstruacijų istorija ir kartais echoskopijos duomenimis įvertina gydytojas.

Kada nelaukti tyrimų

  • Menstruacijos nebūna ilgiau nei 3 mėnesius iš eilės ir nesate nėščia — nereikėtų laukti planinio tyrimo, verta kreiptis į gydytoją.
  • Kartu su nereguliariomis menstruacijomis atsiranda stiprus dubens skausmas.
  • Nepavyksta pastoti po 12 mėnesių reguliaraus lytinio gyvenimo be kontracepcijos (o jei jums 36 metai ar daugiau — anksčiau, nelaukiant metų).
  • Pastebite staigų ir ryškų plaukuotumo ar balso pokytį — tai gali rodyti kitą, retesnę priežastį, kurią reikia įvertinti greičiau.

Kada kreiptis nedelsiant

Ši svetainė nėra skubios pagalbos tarnyba. Jei staiga atsirado stiprus krūtinės ar galvos skausmas, dusulys, sąmonės ar kalbos sutrikimas, gausus kraujavimas ar kitas ūmus sutrikimas — nelaukite tyrimų ir skambinkite 112.

Dažni klausimai

›Ar šie tyrimai nemokami?

Šeimos gydytojas ar ginekologas gali skirti dalį tyrimų (pvz. gliukozę) pagal indikacijas ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokamą sąrašą; hormoniniai tyrimai, tokie kaip testosteronas, LH, FSH ar SHBG, dažniau atliekami už savas lėšas laboratorijoje arba gydytojo siuntimu, jei yra aiškios medicininės indikacijos.

›Kokius hormonus tirti įtariant PKOS?

Dažniausiai tiriami testosteronas, SHBG, LH ir FSH — jie kartu parodo, ar sutrikusi kiaušidžių hormonų pusiausvyra; papildomai vertinami gliukozė ir insulinas dėl padidėjusios atsparumo insulinui rizikos.

›Pas ką kreiptis dėl PKOS tyrimų?

Pirmiausia verta kreiptis į šeimos gydytoją arba ginekologą, kuris įvertins simptomus, menstruacijų istoriją ir paskirs tinkamus tyrimus, prireikus nukreips pas endokrinologą.

›Ar vien hormonų tyrimai gali patvirtinti PKOS diagnozę?

Ne, hormonų tyrimai yra tik dalis vertinimo — diagnozę gydytojas nustato kartu vertindamas simptomus, menstruacijų reguliarumą ir kartais echoskopijos duomenis, o ne vieną izoliuotą rezultatą.

›Kada geriausia atlikti hormoninius tyrimus?

Jei menstruacijos vyksta, hormoninius tyrimus dažniausiai rekomenduojama atlikti ankstyvoje ciklo fazėje; jei mėnesinių nėra ar jos labai nereguliarios, konkretų laiką geriausia aptarti su gydytoju.

›Ar PKOS tyrimai reikalingi tik norint pastoti?

Ne, tyrimai svarbūs ir siekiant įvertinti su PKOS susijusią atsparumo insulinui bei medžiagų apykaitos riziką, net jei nėštumas šiuo metu neplanuojamas.

Susijusios situacijos

Kaip pasiruošti šiems tyrimams

Pas kurį specialistą siunčiama

Ši svetainė nėra skubios pagalbos tarnyba. Jei staiga atsirado stiprus krūtinės ar galvos skausmas, dusulys, sąmonės ar kalbos sutrikimas, gausus kraujavimas ar kitas ūmus sutrikimas — nelaukite tyrimų ir skambinkite 112.

Informacija nėra diagnozė ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Rodiklių normos priklauso nuo laboratorijos, amžiaus, lyties ir kitų aplinkybių — galutinį vertinimą pateikia gydytojas.