Pereiti prie turinio
Tyrimų žinynas
LT

Vyrams · 50–59 m.

Prevenciniai tyrimai vyrams 50–59 metų

Šis puslapis kitomis kalbomis: English Русский Polski

Trys VLK prevencinės programos vyrams 50–59 metų amžiaus

Kam
Vyrams nuo 50 iki 59 metų galioja iš karto trys VLK prevencinės programos: širdies ir kraujagyslių ligų (40–60 metų imtinai), prostatos (priešinės liaukos) vėžio (50–69 metų imtinai) ir storosios žarnos vėžio (50–74 metų imtinai).
Kaip dažnai
Širdies programoje periodiškumą nustato šeimos gydytojas; prostatos programoje nuo 2026-09-01 PSA kartojamas kas 2 metus, o jei ankstesnis PSA mažesnis nei 1 ng/ml – kas 5 metus; storosios žarnos vėžio programoje slapto kraujavimo testas atliekamas kartą per 2 metus.

Kas įeina nemokamai

  • Širdies programa: gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracijos kraujyje nustatymas, EKG ir kiti tyrimai, padedantys įvertinti riziką
  • Prostatos programa: PSA (prostatos specifinio antigeno) kraujo tyrimas; PSA viršijus 3 ng/ml – siuntimas pas urologą
  • Storosios žarnos programa: slapto kraujavimo testas išmatose; teigiamo rezultato atveju – siuntimas tolesniam ištyrimui

Kaip gauti

  1. Kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir įtrauks į atitinkamą programą
  2. Kreiptis reikia į gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su ligonių kasa
  3. Apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu dalyvavimas šiose programose yra nemokamas – nei už tyrimus, nei už gydytojo darbą mokėti nereikia

Šaltinis: VLK. Ligų prevencijos programos (2026-09-06)

Tyrimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju

Kodėl būtent šie tyrimai

Nuo 50 metų vyrams didėja tikimybė susidurti su širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniais, prostatos pokyčiais ir storosios žarnos pakitimais, kurie ilgą laiką nesukelia jokių simptomų. Todėl VLK tris atskiras prevencines programas – širdies, prostatos ir storosios žarnos vėžio – nukreipia būtent į šią amžiaus grupę (širdies programa – nuo 40 iki 60 metų, prostatos – nuo 50 iki 69 metų, storosios žarnos – nuo 50 iki 74 metų).

Gliukozės, cholesterolio ir trigliceridų tyrimai bei EKG padeda šeimos gydytojui įvertinti, ar žmogus priskirtinas didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei – patys tyrimai diagnozės nenustato, bet nurodo, kada reikia tolesnio ištyrimo. PSA tyrimas nerodo konkrečios normos ar patologijos ribos – padidėjęs rodiklis gali reikšti tiek prostatos vėžį, tiek gerybinį padidėjimą ar uždegimą, todėl po jo prireikia papildomo ištyrimo pas urologą.

Slapto kraujavimo testas išmatose parodo, ar virškinimo trakte yra kraujavimo, kurio priežastis gali būti nuo hemorojaus iki polipų ar vėžio – teigiamas rezultatas savaime diagnozės nepatvirtina, reikalinga kolonoskopija. Šie tyrimai negali pasakyti, ar konkretus žmogus tikrai susirgs – jie tik padeda gydytojui nuspręsti, kam reikia atidesnio stebėjimo ar tolesnių tyrimų.

Kada nelaukti profilaktinio patikrinimo

  • Jei pastebimas kraujas šlapime ar sėkloje, skausmingas šlapinimasis ar dažnas naktinis šlapinimasis – aptarti su gydytoju kuo greičiau.
  • Jei pastebimas kraujas išmatose, netikėtas svorio kritimas ar ilgai trunkantis žarnyno veiklos pasikeitimas – nelaukti eilinio patikrinimo.
  • Jei jaučiamasi blogai, bet amžius ar rizikos veiksniai netelpa į standartinę programą – vis tiek kreiptis į šeimos gydytoją, jis įvertins būklę individualiai.

Kada kreiptis nedelsiant

Šie požymiai nėra planinio vizito atvejis: nelaukite tyrimų ir kreipkitės nedelsdami, o staiga pablogėjus būklei skambinkite 112.

  • Jei atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, greitas ar netolygus širdies plakimas – kreiptis nedelsiant, nelaukiant planinio patikrinimo.

Ši svetainė nėra skubios pagalbos tarnyba. Jei staiga atsirado stiprus krūtinės ar galvos skausmas, dusulys, sąmonės ar kalbos sutrikimas, gausus kraujavimas ar kitas ūmus sutrikimas — nelaukite tyrimų ir skambinkite 112.

Šaltiniai: NHS – Heart attack (kada skambinti nedelsiant) (žiūrėta 2026-09-24)

Dažni klausimai

›Ar tyrimai vyrams po 50 metų nemokami?

Dalis tyrimų – gliukozės, cholesterolio, trigliceridų nustatymas, EKG pagal širdies programą, PSA pagal prostatos programą ir slapto kraujavimo testas pagal storosios žarnos programą – yra nemokami PSDF apdraustiems asmenims, jei kreipiamasi į su ligonių kasa sutartį sudariusią įstaigą.

›Pas ką kreiptis dėl šių tyrimų?

Pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją – jis įvertins sveikatos būklę, įtrauks į atitinkamas prevencines programas ir prireikus nukreips pas gydytoją specialistą, pavyzdžiui, urologą.

›Kokie tyrimai atliekami vyrams 50–59 metų?

Dažniausiai – gliukozės, cholesterolio, trigliceridų tyrimai ir EKG širdies rizikai įvertinti, PSA tyrimas prostatai patikrinti bei slapto kraujavimo testas storosios žarnos pokyčiams pastebėti; papildomai gydytojas gali skirti kreatinino ar kitų tyrimų pagal individualią situaciją.

›Ar padidėjęs PSA reiškia prostatos vėžį?

Ne būtinai. PSA neturi vienos aiškios normos ribos – padidėjęs rodiklis gali reikšti tiek gerybinį prostatos padidėjimą ar uždegimą, tiek vėžį, todėl po jo paprastai reikalingas papildomas ištyrimas pas urologą.

›Kiek dažnai reikia tikrintis storąją žarną?

Pagal VLK storosios žarnos vėžio prevencinę programą vyrams ir moterims 50–74 metų amžiaus slapto kraujavimo testas išmatose gali būti atliekamas kartą per 2 metus.

›Ką daryti, jei simptomų nėra, bet noriu pasitikrinti anksčiau?

Verta aptarti su šeimos gydytoju – jis įvertins individualią situaciją ir rizikos veiksnius bei nuspręs, ar reikia tyrimų anksčiau nei numato standartinė amžiaus riba.

Susiję

Ši svetainė nėra skubios pagalbos tarnyba. Jei staiga atsirado stiprus krūtinės ar galvos skausmas, dusulys, sąmonės ar kalbos sutrikimas, gausus kraujavimas ar kitas ūmus sutrikimas — nelaukite tyrimų ir skambinkite 112.

Informacija nėra diagnozė ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Rodiklių normos priklauso nuo laboratorijos, amžiaus, lyties ir kitų aplinkybių — galutinį vertinimą pateikia gydytojas.