Pereiti prie turinio
Tyrimų žinynas
LT

Genetiniai tyrimai: kokie būna, kada atliekami ir ką rodo rezultatai

Atsiųsime naujus kraujo tyrimų paaiškinimus

Kai žinyne atsiras naujų rodiklių ar straipsnių, parašysime trumpai, kas naujo, ir pranešime, kai startuos Proactiva platforma.

Ne dažniau kaip kartą per mėnesį. Laiškuose — tik bendra informacija, ne patarimai apie jūsų sveikatą. Atsisakyti galite bet kada. Privatumo politika.

Kas yra genetinis tyrimas

Genetinis tyrimas — tai laboratorinis tyrimas, kuriuo ieškoma pokyčių konkrečiame gene, chromosomoje ar baltyme. Genetiniai tyrimai naudojami skirtingais tikslais — nuo naujagimių patikros iki tyrimų, kuriais ieškoma genų pokyčių, susijusių su vėliau pasireiškiančiomis ligomis, — todėl ir jų rezultatai atsako į skirtingus klausimus.

Šis straipsnis remiasi JAV nacionalinės medicinos bibliotekos svetaine MedlinePlus Genetics ir paaiškina tris dalykus: kokios būna genetinių tyrimų rūšys, kada jie atliekami ir kaip suprasti teigiamą, neigiamą ar neaiškios reikšmės rezultatą. Tai bendri principai — ką atsakymas reiškia konkrečiam žmogui, geriausia aptarti su tyrimą skyrusiu gydytoju.

Kokie būna genetiniai tyrimai

MedlinePlus Genetics genetinius tyrimus aprašo pagal jų paskirtį. Išskiriamos šios rūšys:

  • Naujagimių patikra. Atliekama netrukus po gimimo, kad būtų nustatyti genetiniai sutrikimai, kuriuos galima gydyti ankstyvame amžiuje.
  • Diagnostinis tyrimas. Juo siekiama nustatyti arba atmesti konkrečią genetinę ar chromosominę būklę.
  • Nešiotojystės tyrimas. Padeda atpažinti nešiotojus — žmones, turinčius vieną kopiją tokio geno pokyčio (mutacijos), kuris sukelia genetinę ligą, kai yra dvi jo kopijos.
  • Prenatalinis tyrimas. Juo dar prieš gimimą ieškoma vaisiaus genų ar chromosomų pokyčių.
  • Preimplantacinis tyrimas (preimplantacinė genetinė diagnostika, PGD). Specializuotas metodas, kuris gali sumažinti riziką susilaukti vaiko su tam tikra genetine ar chromosomine liga.
  • Prognoziniai ir presimptominiai tyrimai. Jais ieškoma genų pokyčių, susijusių su ligomis, kurios pasireiškia po gimimo, dažnai vėlesniame amžiuje.

Taigi tas pats pavadinimas „genetinis tyrimas“ gali reikšti skirtingus dalykus: vienas tyrimas atsako, ar yra konkreti būklė, kitas — ar žmogus yra nešiotojas, trečias — ar yra genų pokyčių, susijusių su vėliau pasireiškiančiomis ligomis. Dėl to, skaitant atsakymą, verta žinoti, kuris iš jų buvo atliktas.

Genetiniams tyrimams nėštumo metu skirtas atskiras straipsnis „NIPT ir kiti genetiniai tyrimai nėštumo metu“ — jame aprašyta, kuo skiriasi patikros ir diagnostiniai tyrimai, kada jie atliekami ir kaip suprasti jų rezultatus. Kiti nėštumo metu aktualūs tyrimai surinkti skiltyje „Kokius tyrimus atlikti nėštumo metu“. Kaip atliekama naujagimių patikra, aprašyta straipsnyje „Naujagimių patikra: kokie tyrimai atliekami pirmomis dienomis“.

Kada atliekami genetiniai tyrimai

Vieno atsakymo į klausimą „kada?“ nėra — jis priklauso nuo tyrimo paskirties. MedlinePlus Genetics aprašymuose su konkrečiu gyvenimo etapu tiesiogiai susietos trys tyrimų rūšys:

  • naujagimių patikra atliekama netrukus po gimimo;
  • prenatalinis tyrimas atliekamas prieš gimimą — juo ieškoma vaisiaus genų ar chromosomų pokyčių;
  • prognoziniai ir presimptominiai tyrimai skirti genų pokyčiams, susijusiems su ligomis, kurios pasireiškia po gimimo, dažnai vėlesniame amžiuje, nustatyti.

Kitoms rūšims MedlinePlus nurodo ne gyvenimo etapą, o paskirtį. Diagnostinis tyrimas naudojamas, kai reikia nustatyti arba atmesti konkrečią genetinę ar chromosominę būklę. Nešiotojystės tyrimas padeda sužinoti, ar žmogus turi vieną kopiją geno pokyčio, kuris, esant dviem kopijoms, sukelia genetinę ligą. Preimplantacinė genetinė diagnostika yra specializuotas metodas, kuris gali sumažinti riziką susilaukti vaiko su tam tikra genetine ar chromosomine liga.

Kuris iš šių tyrimų aktualus konkrečiu atveju, verta aptarti su gydytoju.

Kaip skaityti genetinio tyrimo rezultatą

MedlinePlus Genetics paaiškina, ką reiškia skirtingi genetinio tyrimo atsakymai. Toliau aprašyti trys jų tipai.

Teigiamas rezultatas

Teigiamas rezultatas reiškia, kad laboratorija rado pokytį tame gene, chromosomoje ar baltyme, kuris buvo tiriamas. Žodis „teigiamas“ čia nereiškia nei „gerai“, nei „blogai“ — jis tik pasako, kad pokytis rastas.

Ką toks radinys reiškia konkrečiam žmogui, vertinama atsižvelgiant į jo ligų istoriją, šeimos ligų istoriją ir tai, koks tyrimas buvo atliktas.

Neigiamas rezultatas

Neigiamas rezultatas reiškia, kad laboratorija tirtame gene, chromosomoje ar baltyme nerado pokyčio, kuris žinomai veiktų sveikatą ar vystymąsi.

Šiame apibrėžime svarbios dvi detalės. Pirma, toks rezultatas kalba tik apie tai, kas buvo tirta, — apie konkretų geną, chromosomą ar baltymą. Antra, jis apima tik pokyčius, kurių poveikis sveikatai ar vystymuisi yra žinomas. Todėl, gavus neigiamą atsakymą, naudinga žinoti, ką būtent tyrimas tyrė ir kokiu tikslu jis buvo atliktas.

Neaiškios reikšmės variantas (VUS)

Kartais tyrimas randa DNR pokytį, kurio vaidmuo ligai atsirasti nėra patvirtintas. Toks radinys vadinamas neaiškios reikšmės variantu (angl. variant of uncertain significance, VUS). Pasak MedlinePlus Genetics, tokiu atveju gali būti sunku pasakyti, ar tai natūrali DNR įvairovė, ar ligą sukeliantis pokytis.

Taigi toks atsakymas nepatvirtina, kad rastas pokytis sukelia ligą, bet ir neleidžia to užtikrintai atmesti — jo reikšmė tiesiog neaiški. Tokį rezultatą verta aptarti su gydytoju ar genetinio konsultavimo specialistu.

Kas padeda suprasti rezultatą

MedlinePlus Genetics nurodo, kad aiškindami genetinio tyrimo rezultatus sveikatos priežiūros specialistai atsižvelgia į:

  • žmogaus ligų istoriją;
  • šeimos ligų istoriją;
  • tai, koks genetinis tyrimas buvo atliktas.

Paaiškinti genetinio tyrimo rezultatus taip pat gali padėti genetinio konsultavimo specialistai. Jei atsakymas neaiškus ar kelia nerimą, nebūtina su juo likti vienam — klausimus verta užduoti tyrimą skyrusiam gydytojui.

Klausimai, kuriuos verta užduoti

Pokalbiui apie genetinio tyrimo atsakymą gali praversti keli klausimai:

  • Koks tai tyrimas — diagnostinis, nešiotojystės, prognozinis ar kitas — ir į kokį klausimą jis atsako?
  • Kurį geną, chromosomą ar baltymą tyrimas tyrė?
  • Ar rastas pokytis žinomai veikia sveikatą ar vystymąsi, ar tai neaiškios reikšmės variantas?
  • Kaip rezultatą vertinti atsižvelgiant į mano ir mano šeimos ligų istoriją?
  • Ar galima pasikalbėti su genetinio konsultavimo specialistu?
  • Kiek tyrimas kainuoja ir ar jis kompensuojamas?

Bendresni patarimai, kaip pasiruošti pokalbiui apie tyrimų rezultatus, surinkti straipsnyje „Pokalbis su gydytoju apie tyrimų rezultatus“.

Paslaugos Lietuvoje, kaina ir kompensavimas

Lietuvoje medicinos genetikos paslaugas teikia specializuoti centrai, pavyzdžiui, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Medicininės genetikos centras.

Genetinio tyrimo kaina ir tai, ar jis kompensuojamas, priklauso nuo konkretaus tyrimo, todėl tai verta pasitikslinti pas tyrimą skiriantį gydytoją arba įstaigoje, kurioje tyrimas atliekamas. Nėštumo metu atliekamų tyrimų kainos ir kompensavimo klausimai aptarti straipsnyje „NIPT ir kiti genetiniai tyrimai nėštumo metu“.

Susiję puslapiai apie paveldėjimą ir genus

Šaltiniai

  1. MedlinePlus Genetics (JAV nacionalinė medicinos biblioteka) — What are the uses of genetic testing? (atnaujinta 2021-07-28) — žiūrėta 2026-09-27
  2. MedlinePlus Genetics (JAV nacionalinė medicinos biblioteka) — What do the results of genetic tests mean? (atnaujinta 2021-07-28) — žiūrėta 2026-09-27
  3. LR Valstybė — Medicininės genetikos centras, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos — žiūrėta 2026-09-27

Dažni klausimai

›Kokie būna genetiniai tyrimai?

MedlinePlus Genetics pagal paskirtį išskiria šias genetinių tyrimų rūšis: naujagimių patikrą, diagnostinius, nešiotojystės, prenatalinius, preimplantacinius (preimplantacinė genetinė diagnostika, PGD) bei prognozinius ir presimptominius tyrimus. Kiekvienas jų atsako į kitą klausimą.

›Kada atliekami genetiniai tyrimai?

Tai priklauso nuo tyrimo paskirties. Naujagimių patikra atliekama netrukus po gimimo, prenatalinis tyrimas — prieš gimimą. Diagnostinis tyrimas naudojamas, kai reikia nustatyti ar atmesti konkrečią genetinę ar chromosominę būklę, o prognoziniais ir presimptominiais tyrimais ieškoma genų pokyčių, susijusių su ligomis, kurios pasireiškia po gimimo, dažnai vėlesniame amžiuje.

›Ką reiškia teigiamas genetinio tyrimo rezultatas?

Teigiamas rezultatas reiškia, kad laboratorija rado pokytį tirtame gene, chromosomoje ar baltyme. Ką tai reiškia konkrečiam žmogui, vertinama atsižvelgiant į jo ligų istoriją, šeimos ligų istoriją ir atlikto tyrimo tipą.

›Ką reiškia neigiamas genetinio tyrimo rezultatas?

Neigiamas rezultatas reiškia, kad laboratorija tirtame gene, chromosomoje ar baltyme nerado pokyčio, kuris žinomai veiktų sveikatą ar vystymąsi. Jis kalba tik apie tai, kas buvo tirta, todėl verta žinoti, ką būtent tyrimas tyrė.

›Kas yra neaiškios reikšmės variantas (VUS)?

Tai DNR pokytis, kurio vaidmuo ligai atsirasti nėra patvirtintas. Pagal MedlinePlus Genetics, tokiu atveju gali būti sunku pasakyti, ar tai natūrali DNR įvairovė, ar ligą sukeliantis pokytis. Tokį rezultatą verta aptarti su gydytoju ar genetinio konsultavimo specialistu.

›Kas padeda suprasti genetinio tyrimo rezultatus?

Aiškindami rezultatus sveikatos priežiūros specialistai atsižvelgia į žmogaus ligų istoriją, šeimos ligų istoriją ir atlikto tyrimo tipą. Paaiškinti genetinio tyrimo rezultatus gali padėti ir genetinio konsultavimo specialistai.

›Kiek kainuoja genetiniai tyrimai ir ar jie kompensuojami?

Genetinio tyrimo kaina ir tai, ar jis kompensuojamas, priklauso nuo konkretaus tyrimo. Tai verta pasitikslinti pas tyrimą skiriantį gydytoją arba įstaigoje, kurioje tyrimas atliekamas.

›Kas Lietuvoje teikia medicinos genetikos paslaugas?

Medicinos genetikos paslaugas Lietuvoje teikia specializuoti centrai, pavyzdžiui, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Medicininės genetikos centras.

Rodikliai ir pasiruošimas, susiję su šiuo straipsniu

Skaitykite toliau

Ši svetainė nėra skubios pagalbos tarnyba. Jei staiga atsirado stiprus krūtinės ar galvos skausmas, dusulys, sąmonės ar kalbos sutrikimas, gausus kraujavimas ar kitas ūmus sutrikimas — nelaukite tyrimų ir skambinkite 112.

Informacija nėra diagnozė ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Rodiklių normos priklauso nuo laboratorijos, amžiaus, lyties ir kitų aplinkybių — galutinį vertinimą pateikia gydytojas.