Kraujo grupės paveldėjimas: kokia gali būti vaiko kraujo grupė

Kaip paveldima ABO kraujo grupė

JK kraujo tarnyba NHS Blood and Transplant nurodo, kad kraujo grupė paveldima su genais, gautais iš tėvų, o ABO grupę lemia tai, ar ant raudonųjų kraujo kūnelių yra A ir B antigenų. 0 grupės žmonių eritrocitai jų neturi, A grupės turi A antigenus, B grupės — B antigenus, o AB grupės — abu. Lietuvoje grupės dažnai žymimos ir romėniškais skaitmenimis: pavyzdžiui, Medicina practica tyrimo aprašyme nurodo 0 (I), A (II), B (III) ir AB (IV) grupes bei teigiamą (Rh+) arba neigiamą (Rh−) rezus faktorių. Kaip atliekamas pats tyrimas, aprašyta kraujo grupės rodiklio puslapyje.

Genetikos klausimus aiškinantis projektas „Ask a Geneticist“ (The Tech Interactive) paveldėjimo principą apibūdina taip: vaikas iš kiekvieno iš tėvų gauna po vieną ABO geno variantą (alelį). A ir B variantai yra dominantiniai 0 atžvilgiu, o vienas kitam — lygiaverčiai (kodominantiniai). Todėl:

• 0 grupės žmogus turi du 0 variantus;
• A grupės žmogus gali turėti du A variantus arba A ir 0;
• B grupės žmogus gali turėti du B variantus arba B ir 0;
• AB grupės žmogus turi A ir B variantus.

Iš čia matyti, kodėl dviejų A grupės tėvų vaikas gali turėti 0 grupę: jei abu tėvai nešioja A ir 0 variantus, vaikas gali paveldėti du 0 variantus. Pati grupė ne visada parodo, kokius variantus žmogus nešioja, todėl tų pačių grupių tėvų vaikų grupės gali skirtis.

Kokia gali būti vaiko kraujo grupė pagal tėvus

Pagal „Ask a Geneticist“ pateiktą paveldėjimo lentelę, vaiko kraujo grupė pagal tėvų ABO grupes gali būti tokia:

• 0 ir 0 — tik 0;
• A ir 0 — A arba 0;
• A ir A — A arba 0;
• B ir 0 — B arba 0;
• B ir B — B arba 0;
• A ir B — A, B, AB arba 0;
• AB ir 0 — A arba B;
• AB ir A — A, B arba AB;
• AB ir B — A, B arba AB;
• AB ir AB — A, B arba AB.

Šis sąrašas rodo, kokios grupės apskritai galimos, bet ne tai, kuri grupė bus konkrečiam vaikui. Tai priklauso nuo to, kokius variantus nešioja tėvai, o to iš jų pačių grupės ne visada galima pasakyti. Pavyzdžiui, A ir B grupių tėvai gali susilaukti bet kurios iš keturių grupių vaiko, o AB ir 0 grupių tėvų vaikas, pagal lentelę, neturės nei 0, nei AB grupės.

Rh faktoriaus paveldėjimas

Rh faktorius paveldimas atskirai nuo ABO grupės. NHS Blood and Transplant paaiškina, kad jei ant eritrocitų yra RhD antigenas, kraujas laikomas Rh teigiamu, o jei jo nėra — Rh neigiamu. Pagal „Ask a Geneticist“, du Rh neigiami tėvai gali susilaukti tik Rh neigiamų vaikų, o Rh teigiamų tėvų vaikai gali būti tiek Rh teigiami, tiek Rh neigiami.

Rh faktorius ypač svarbus nėštumo metu. MedlinePlus nurodo, kad Rh nesuderinamumas atsiranda, kai nėščiosios kraujas yra Rh neigiamas, o vaisiaus — Rh teigiamas: motinos organizmas gali pradėti gaminti antikūnus prieš vaisiaus eritrocitus, o jie per placentą gali pasiekti vaisių ir ardyti jo raudonuosius kraujo kūnelius. Tam išvengti naudojami specialūs imunoglobulino preparatai. Kaip tai vyksta ir kada tiriama, aprašyta straipsnyje „Rh faktorius nėštumo metu“, o kokie tyrimai atliekami nėštumo metu, surinkta skiltyje „Kokius tyrimus atlikti nėštumo metu“. Kraujo grupę ir Rh faktorių verta aptarti su gydytoju ir planuojant nėštumą — tuo metu aktualūs tyrimai surinkti skiltyje „Kokius tyrimus atlikti planuojant nėštumą“.

Kai vaiko kraujo grupė skiriasi nuo abiejų tėvų

Vaiko kraujo grupė gali skirtis nuo abiejų tėvų, ir tai paprastai nieko neįprasto: pavyzdžiui, A ir B grupių tėvų vaikas gali turėti 0 arba AB grupę, o dviejų A grupės tėvų vaikas — 0 grupę. „Ask a Geneticist“ mini ir retas išimtis, kai paveldėjimas neatitinka įprastos lentelės:

• Chimerizmas — kai žmogus turi du skirtingus DNR rinkinius, pavyzdžiui, po kaulų čiulpų transplantacijos ar kai dvyniai dalijosi krauju;
• cis-AB variantas — retas ABO geno variantas, dėl kurio AB grupės tėvai gali susilaukti 0 grupės vaiko;
• Bombėjaus fenotipas — retas recesyvinis variantas, dėl kurio žmogaus kraujas tyrime atrodo kaip 0 grupės, nors jis nešioja A ar B variantus.

Ar pagal kraujo grupę galima nustatyti tėvystę

Ne. „Ask a Geneticist“ nurodo, kad XX amžiaus pradžioje kraujo grupė buvo naudojama kaip primityvus tėvystės testas, tačiau šiuolaikiniai DNR tyrimai yra kur kas patikimesni. Kraujo grupė gali parodyti tik tai, kokios grupės apskritai galimos, o dėl minėtų retų išimčių net ir „neįmanomas“ derinys nėra įrodymas. Jei kyla klausimų dėl paveldėjimo, juos verta aptarti su gydytoju genetiku.

Kraujo grupės Lietuvoje

Nacionalinio kraujo centro direktorius Daumantas Gutauskas LRT 2024 m. kovą pateikė tokį kraujo grupių pasiskirstymą Lietuvoje: 0 RhD teigiama — 36 %, 0 RhD neigiama — 7 %, A RhD teigiama — 33 %, A RhD neigiama — 6 %, B RhD teigiama — 11 %, B RhD neigiama — 2 %, AB RhD teigiama — 4 %, AB RhD neigiama — 1 %. Sudėjus šiuos skaičius, dažniausia Lietuvoje yra 0 grupė (apie 43 %), po jos — A (apie 39 %), B (apie 13 %) ir AB (apie 5 %), o Rh neigiamą kraują turi apie 16 % gyventojų.

Kraujo grupę galima nustatyti laboratorijoje — pavyzdžiui, Medicina practica kraujo grupės ir Rh faktoriaus tyrimą 2026 m. rugsėjo duomenimis atlieka už 11 € ir nurodo, kad specialaus pasiruošimo nereikia. Kraujo grupė tiriama ir nėštumo pradžioje, o Nacionalinis kraujo centras nurodo, kad ji nustatoma visiems, pirmą kartą duodantiems kraujo; kas dar tikrinama donorams, aprašyta straipsnyje „Kraujo donorystė Lietuvoje“.