Atsiųsime naujus kraujo tyrimų paaiškinimus
Kai žinyne atsiras naujų rodiklių ar straipsnių, parašysime trumpai, kas naujo, ir pranešime, kai startuos Proactiva platforma.
Kas yra H. pylori ir kada jo ieškoma
Helicobacter pylori — bakterija, kuri gyvena skrandžio ir plonosios žarnos pradžios gleivinėje. Pagal MedlinePlus, dauguma užsikrėtusių simptomų niekada nejaučia, tačiau daliai žmonių ji sukelia virškinimo sutrikimus: tai dažniausia pepsinės opos priežastis, ji taip pat sukelia gastritą (skrandžio gleivinės uždegimą). Neišgydytas H. pylori gastritas gali tęstis visą gyvenimą ir didinti skrandžio vėžio riziką.
Tyrimo dažniausiai imamasi, kai yra ilgai trunkantys virškinimo sutrikimo simptomai — skausmas ar deginimas skrandyje, pykinimas, ankstyvas sotumo jausmas — arba norint patikrinti, ar gydymas antibiotikais visiškai pašalino bakteriją. MedlinePlus tarp galimų simptomų, dėl kurių skiriamas tyrimas, papildomai nurodo juodas, dervos spalvos išmatas ir kraują ar į kavos tirščius panašią masę vėmaluose — tai jau požymiai, kuriems reikia skubios medicininės pagalbos, o ne planinio tyrimo. Kadangi virškinimo sutrikimo simptomus sukelia ir kitos priežastys, gydytojas dažnai H. pylori tyrimą skiria kartu su kitais tyrimais; kokie tyrimai paprastai atliekami esant virškinimo skundams, apžvelgta skiltyje „Kokius tyrimus atlikti“ — virškinimas.
Pagal MedlinePlus, mokslininkai tiksliai nežino, kaip žmonės užsikrečia H. pylori — manoma, kad bakterija gali plisti nuo užsikrėtusio žmogaus per sąlytį su vėmalais, išmatomis ar seilėmis, taip pat per užterštą maistą ar vandenį. Užsikrėsti gali bet kas, tačiau infekcija dažniausia vaikystėje.
Trys tyrimo būdai ir ką kiekvienas rodo
Kvėpavimo testas (urėjos kvėpavimo testas)
Pacientas iš pradžių iškvepia į indelį — tai pirmasis mėginys. Tada išgeria tabletę ar skystį su urėja (paprastai organizme esanti medžiaga), pažymėtą specialiais anglies atomais. Jei skrandyje yra H. pylori, bakterija urėją paverčia anglies dvideginiu, kuriame lieka tie patys pažymėti atomai, ir jis pasišalina su iškvepiamu oru. Po kelių minučių paimamas antras kvėpavimo mėginys ir lyginamas su pirmuoju: jei jame daugiau pažymėto anglies dvideginio, infekcija aktyvi. Pagal MedlinePlus, rizikos, susijusios su šiuo tyrimu, nėra.
Antigeno tyrimas iš išmatų
Tai, pagal MedlinePlus, dažniausiai naudojamas H. pylori tyrimas. Mėginyje ieškoma antigenų — baltymų, kuriuos gamina pati bakterija. Yra ir kitas išmatų tyrimo variantas — PGR (polimerazės grandininė reakcija), kuris ieško bakterijos genetinės medžiagos. Abu šie tyrimai, kaip ir kvėpavimo testas, rodo, ar infekcija aktyvi dabar, o ne ar ji kada nors buvo persirgta.
Kraujo antikūnų tyrimas
Kraujo tyrimas ieško antikūnų — baltymų, kuriuos imuninė sistema pagamina kovodama su H. pylori. Čia ir slypi pagrindinis skirtumas: antikūnai kraujyje išlieka ir po to, kai bakterija jau pašalinta gydymu, todėl teigiamas rezultatas nepasako, ar infekcija aktyvi šiuo metu, ar tai pėdsakas praeityje persirgtos infekcijos. Dėl šios priežasties, kaip nurodo MedlinePlus, kraujo tyrimas H. pylori diagnozuoti naudojamas rečiausiai iš visų trijų būdų. Vienintelė aiški informacija, kurią duoda neigiamas kraujo tyrimo rezultatas — mėginio paėmimo metu antikūnų nebuvo, tad tikėtina, kad tuo metu infekcijos nebuvo. Dėl tos pačios priežasties kraujo antikūnų tyrimas netinka patikrinti, ar gydymas po jo pavyko: antikūnai gali likti kraujyje ilgai po to, kai bakterijos skrandyje jau nebėra.
Biopsija endoskopijos metu
Kai kvėpavimo ar išmatų tyrimų nepakanka diagnozei arba reikia įvertinti skrandžio gleivinę tiesiogiai, gydytojas gali skirti endoskopiją (NHS ją vadina gastroskopija) — per burną į skrandį įvedamas plonas lankstus vamzdelis su kamera. Jos metu paimami audinio mėginiai (biopsija), kurie laboratorijoje tiriami dėl H. pylori ir kitų galimų priežasčių. Pagal MedlinePlus, endoskopijos metu jaučiamas tam tikras diskomfortas, o rimtos komplikacijos pasitaiko retai; yra labai maža žarnos pažeidimo rizika, o biopsijos vietoje gali šiek tiek pakraujuoti, bet tai paprastai sustoja savaime.
Kaip ruoštis tyrimui
MedlinePlus nurodo, kad prieš H. pylori tyrimą gali reikėti kelioms savaitėms nutraukti tam tikrų vaistų vartojimą — dažnai tų pačių, kuriuos pacientas vartoja simptomams malšinti — nes jie gali iškreipti rezultatą (paveikti kvėpavimo ir išmatų tyrimų jautrumą). Konkretus laikotarpis siekia nuo dviejų savaičių iki mėnesio, priklausomai nuo vaisto, todėl apie visus vartojamus vaistus ir papildus svarbu pasakyti tyrimą skiriančiam gydytojui — savarankiškai jų nutraukti nereikėtų. Jei skiriama endoskopija, prieš procedūrą gali tekti kelias valandas nevalgyti ir negerti, o po jos dėl mieguistumo patartina turėti, kas parveš namo.
Ką reiškia rezultatas
Neigiamas rezultatas, pasak MedlinePlus, reiškia, kad infekcijos tuo metu tikriausiai nėra; jei simptomai išlieka, gydytojas gali skirti kitus tyrimus jų priežasčiai išsiaiškinti. Teigiamas rezultatas reiškia, kad infekcija yra, ir gydytojas paprastai skiria vieną ar kelis antibiotikus bei papildomus vaistus simptomams palengvinti ir skrandžio gleivinei gyti. Baigus gydymą dažnai kartojamas tyrimas — bet, kaip minėta, ne kraujo, o kvėpavimo ar išmatų antigeno — kad įsitikintų, jog bakterijos visiškai pašalintos.
H. pylori tyrimas paprastai yra atskiras nuo bendrinių kraujo tyrimų rinkinių: jis neįeina į bendrą kraujo tyrimą ir skiriamas tikslingai, kai įtariama su skrandžiu susijusi problema, o ne kaip rutininės patikros dalis. Jei virškinimo sutrikimo priežastis dar neaiški, gydytojas gali kartu skirti ir kitus, su skrandžiu tiesiogiai nesusijusius kraujo tyrimus — pavyzdžiui, patikrinti bendrą kraują dėl galimos anemijos, jei įtariamas ilgalaikis nedidelis kraujavimas iš opos.
Kodėl trys tyrimo tipai apskritai egzistuoja
Skirtingi H. pylori tyrimai atsirado ne dėl to, kad vienas jų būtų „geresnis“, o todėl, kad kiekvienas tinka skirtingai klinikinei situacijai. Kvėpavimo ir išmatų antigeno tyrimai tiesiogiai aptinka pačią bakteriją ar jos medžiagų apykaitos produktus, todėl abu vienodai gerai tinka ir pirminei diagnozei, ir gydymo sėkmės patikrai. Endoskopija su biopsija reikalinga tada, kai reikia ne tik patvirtinti H. pylori buvimą, bet ir tiesiogiai apžiūrėti skrandžio bei dvylikapirštės žarnos gleivinę — pavyzdžiui, ieškant pačios opos ar atmetant kitas priežastis. Kraujo antikūnų tyrimas savo ruožtu naudingas siauresniu atveju: kai norima sužinoti, ar žmogus apskritai kada nors yra susidūręs su bakterija, o ne kokia yra dabartinė jo skrandžio būklė.
Kada kreiptis į gydytoją
NHS pažymi, kad įtariant skrandžio opą diagnozę patvirtina paminėti tyrimai, o galutinį tyrimų derinį parenka gydytojas pagal simptomus. Į gydytoją verta kreiptis, kai ilgą laiką kartojasi skrandžio skausmas ar deginimas, pykinimas, nepaaiškinamas svorio kritimas — o nedelsiant, jei atsiranda juodos, dervos spalvos išmatos arba vėmimas krauju ar masėmis, panašiomis į kavos tirščius. Tai gali rodyti kraujavimą virškinimo trakte, ir tokiu atveju reikia skubios medicininės pagalbos: NHS nurodo skambinti 999 (Jungtinėje Karalystėje) arba vykti į skubios pagalbos skyrių — Lietuvoje skambinkite 112.