Atsiųsime naujus kraujo tyrimų paaiškinimus
Kai žinyne atsiras naujų rodiklių ar straipsnių, parašysime trumpai, kas naujo, ir pranešime, kai startuos Proactiva platforma.
Kodėl tai ne alergija
Laktozės netoleravimas ir pieno baltymo alergija dažnai painiojami, nors mechanizmas visai kitoks. Pagal NHS, alergija yra imuninės sistemos reakcija ir gali sukelti sunkius simptomus — pavyzdžiui, pasunkėjusį kvėpavimą, niežtinčią odą, lūpų, veido ar akių paburkimą — ir kai kuriais atvejais būti pavojinga gyvybei. Laktozės netoleravimas tokių sunkių ar pavojingų komplikacijų nesukelia: jis pasireiškia nemaloniais virškinimo simptomais, kurie kyla, kai organizmas nepagamina pakankamai fermento laktazės, skaidančio pieno cukrų laktozę. Simptomai — pilvo skausmas ar diskomfortas, pilvo pūtimas, dujų kaupimasis, pilvo dundėjimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, pykinimas ar vėmimas — dažniausiai atsiranda per keliasdešimt minučių ar kelias valandas po pieno produktų suvalgymo.
Kuo skiriasi šie du mechanizmai ir kokie kraujo tyrimai naudojami tikrinant alergiją, aprašyta straipsnyje „Alergijos kraujo tyrimai (IgE): ką rodo ir ko ne“. Kai simptomai lėtiniai ir neaišku, ar priežastis — netoleravimas, alergija ar kita virškinimo trakto būklė, naudinga apžvalga, kokie tyrimai apskritai atliekami esant lėtiniam viduriavimui.
NHS taip pat skiria pirminę ir antrinę laktozės netoleravimo priežastį. Pirminė — kai organizmas tiesiog pagamina per mažai laktazės. Antrinė gali atsirasti dėl uždegiminės žarnyno ligos, celiakijos, žarnyno infekcijos, žarnyno operacijos ar pažeidimo, taip pat neišnešiotiems kūdikiams dėl nesubrendusios virškinimo sistemos.
Vandenilio kvėpavimo testas
Tai dažniausiai naudojamas laktozės netoleravimo tyrimas. Pagal MedlinePlus, tyrimo metu iš pradžių pučiama į balionėliui panašų indą, kad būtų išmatuotas pradinis vandenilio kiekis iškvepiamame ore. Tada išgeriamas skystis, kuriame yra laktozės, o pūsti į indą reikia pakartotinai — kas 30 minučių kelias valandas.
Idėja tokia: jei organizmas nepajėgia suskaidyti laktozės plonojoje žarnoje, ji pasiekia storąjį žarnyną, kur ją fermentuoja bakterijos, išskirdamos vandenilį. Šis vandenilis patenka į kraują ir plaučius, todėl jo koncentracija iškvepiamame ore padidėja. Jei per tyrimą vandenilio kiekis padidėja ir kartu atsiranda simptomų, tai rodo, jog laktozės netoleravimas yra tikėtinas. Jei vandenilio kiekis nepakinta arba pakinta nedaug, simptomus greičiausiai sukelia kas kita, o ne laktozė.
Kraujo tyrimas su laktozės apkrova
Šis tyrimas remiasi tuo pačiu principu, tik matuojamas ne vandenilis kvėpuojamame ore, o gliukozės kiekis kraujyje. MedlinePlus aprašo, kad tai serija kraujo tyrimų: pirmiausia paimamas mėginys iš venos, tada išgeriamas laktozės turintis skystis, o vėliau mėginiai kartojami praėjus 30 minučių, vienai ir dviem valandoms.
Kai laktazės organizme pakanka, laktozė virškinimo trakte suskaidoma į gliukozę ir galaktozę, gliukozė patenka į kraują, ir jos lygis po laktozės apkrovos pakyla. Jei laktazės trūksta, laktozė lieka nesuskaidyta, gliukozės lygis kraujyje reikšmingai nepakyla, ir tai rodo tikėtiną laktozės netoleravimą. Jei gliukozės lygis pakyla, tikėtina, kad simptomus sukelia kitos priežastys.
Šis kraujo tyrimas yra vienas iš metodų, kuriais tikrinama, kaip organizmas apdoroja cukrų — panašus principas naudojamas ir vertinant, kaip organizmas reaguoja į kitas medžiagų apykaitos apkrovas. Bendra apžvalga, kokie kraujo tyrimai apskritai naudojami virškinimo sutrikimams įvertinti, pateikta puslapyje „Virškinimo tyrimai“.
Genetinis tyrimas
Šalia kvėpavimo ir kraujo tyrimų egzistuoja ir genetinis testavimas, kuriuo tikrinamas su laktazės gamyba susijęs genas. Toks tyrimas nustato, ar žmogus turi genetinį polinkį išlaikyti laktazės gamybą suaugus (vadinamąjį laktazės persistavimą), ar variantą, susijusį su laktazės gamybos sumažėjimu po vaikystės — pastarasis dažniausiai siejamas su pirmine laktozės netoleravimo forma. Genetinis tyrimas naudojamas rečiau nei kvėpavimo ar kraujo testai ir jo rezultatą, kaip ir kitų tyrimų, visada interpretuoja gydytojas kartu su simptomais bei kitais duomenimis. Pats genetinis variantas nebūtinai reiškia, kad simptomai jau pasireiškia ar pasireikš.
Kaip ruoštis tyrimui
MedlinePlus nurodo kelis bendrus pasiruošimo reikalavimus abiem tyrimams — vandenilio kvėpavimo ir kraujo su laktozės apkrova:
- Nevalgyti prieš tyrimą — paprastai nurodoma nevalgyti 8–12 valandų prieš tyrimą.
- Antibiotikai — jų reikėtų vengti 2–4 savaites prieš tyrimą, jei tai suderinta su gydytoju.
- Prieš tyrimo dieną — vengti rūkymo ir intensyvios fizinės veiklos.
- Vidurius laisvinantys vaistai, rūgštingumą mažinantys preparatai — jų vartojimą prieš tyrimą reikėtų nutraukti, jei taip nurodo tyrimą skiriantis gydytojas.
- Prieš kvėpavimo testą — rekomenduojama pasivalyti dantis ar išsiskalauti burną, kad rezultatui neturėtų įtakos burnoje esančios bakterijos.
Visus vartojamus vaistus, papildus ir esamas lėtines ligas prieš tyrimą verta aptarti su gydytoju — jis nustato, kaip tiksliai ruoštis konkrečiu atveju ir ar tyrimą apskritai tikslinga atlikti. Verta iš anksto pasiteirauti ir dėl praktinių dalykų — kiek laiko trunka visas vizitas (kraujo tyrimo su apkrova atveju tai gali užtrukti kelias valandas dėl pakartotinių mėginių). Taip pat verta pasiteirauti, ar reikia atsivežti ką nors užkandžiui po tyrimo pabaigos ir ar galima grįžti į darbą tą pačią dieną.
Ką dar naudoja NHS: eliminacinė dieta ir gastroskopija
Be laboratorinių tyrimų, NHS mini ir kitus būdus, kuriais įvertinamas laktozės netoleravimas. Vienas iš jų — laikinas laktozę turinčių produktų pašalinimas iš raciono, stebint, ar simptomai sumažėja. Jei simptomai išlieka sunkūs arba neaiškūs net pašalinus laktozę, gali būti atliekama gastroskopija — tyrimas, kuriuo apžiūrima virškinimo trakto gleivinė, siekiant atmesti kitas priežastis, pavyzdžiui, uždegimines žarnyno ligas.
Kaip skaityti rezultatą
Nė vienas iš šių tyrimų neduoda atsakymo „taip“ arba „ne“ be konteksto. Kvėpavimo testo ir kraujo tyrimo rezultatai vertinami kartu su tuo, ar tyrimo metu atsirado simptomų, o genetinio tyrimo rezultatas rodo tik polinkį, o ne dabartinę būklę. Todėl galutinę išvadą — ar simptomus sukelia būtent laktozės netoleravimas, ar kita virškinimo trakto priežastis — visada daro gydytojas, įvertinęs tyrimo rezultatą kartu su simptomų istorija ir, jei reikia, papildomais tyrimais.