Atsiųsime naujus kraujo tyrimų paaiškinimus
Kai žinyne atsiras naujų rodiklių ar straipsnių, parašysime trumpai, kas naujo, ir pranešime, kai startuos Proactiva platforma.
Kodėl trys skirtingi tyrimai, o ne vienas
Pacientui, kuriam skiriamas išmatų tyrimas, dažnai neaišku, kodėl vienam žmogui gydytojas siunčia slapto kraujavimo testą, kitam — kalprotektiną, o trečiam — koprogramą. Priežastis paprasta: kiekvienas iš jų ieško kitokio dalyko išmatose ir tinka kitokiai klinikinei situacijai.
- Slapto kraujavimo testas (iFOBT/FIT) aptinka kraują, nematomą plika akimi. Jis naudojamas kaip patikros tyrimas žmonėms be simptomų ir kaip pirmas žingsnis, kai įtariamas kraujavimas virškinimo trakte.
- Kalprotektinas aptinka uždegimo žymenį, kurio kiekis išmatose pakyla, kai žarnyno gleivinėje vyksta aktyvus uždegiminis procesas.
- Koprograma — platesnis, mažiau specifinis mikroskopinis ir cheminis išmatų tyrimas, kuriuo vertinama bendra virškinimo būklė: neišvirškinto maisto likučiai, riebalai, gleivės, kraujo pėdsakai, kartais parazitai.
Šie tyrimai vienas kito nepakeičia. Toliau — kaip kiekvienas veikia, kada jis pasirenkamas ir ką rezultatas iš tikrųjų reiškia. Detalią informaciją apie konkretaus rodiklio normas ir priežastis rasite atskiruose puslapiuose — slapto kraujavimo išmatose rodiklio apraše ir kalprotektino apraše; šis straipsnis paaiškina, kaip šie tyrimai susiję tarpusavyje ir kodėl skiriamas būtent vienas ar kitas.
Slapto kraujavimo testas: patikra, o ne diagnozė
Pagal MedlinePlus, slapto kraujavimo išmatose testas (angl. fecal occult blood test, FOBT) nustato nedidelius kraujo kiekius išmatose, kurių nesimato plika akimi ir kurie nesukelia jokių pastebimų simptomų. Egzistuoja du pagrindiniai metodų tipai:
- gFOBT (guajako testas) — cheminė reakcija, aptinkanti kraujo hemą; reikalauja mėginių iš 2–3 skirtingų tuštinimųsi. Prieš tyrimą kai kuriais atvejais reikia vengti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, didelių vitamino C dozių, raudonos mėsos ir tam tikrų žalių vaisių bei daržovių.
- iFOBT (FIT) — imunocheminis testas, naudojantis antikūnus žmogaus hemoglobinui aptikti; jam paprastai specialaus maisto ar vaistų apribojimo nereikia, ir jis yra jautresnis konkrečiai žmogaus kraujui.
MedlinePlus nurodo, kad šis tyrimas dažniausiai naudojamas kaip storosios žarnos vėžio patikros priemonė žmonėms be simptomų, taip pat aiškinantis anemijos priežastį ar tiriant įtariamą kraujavimą virškinimo trakte. Teigiamas rezultatas reiškia, kad kraujo yra, bet ne kodėl ir kur — priežastys svyruoja nuo hemorojaus ir divertikuliozės iki polipų ar storosios žarnos vėžio, todėl po teigiamo rezultato reikalingas tolesnis ištyrimas, dažniausiai kolonoskopija. Neigiamas rezultatas šiuo metu akivaizdaus kraujavimo nerodo, bet neatmeta ligos visam laikui — būtent todėl patikros programose testas kartojamas periodiškai, o ne atliekamas vieną kartą.
VLK programa: kam ir kaip dažnai nemokamai
Lietuvoje slapto kraujavimo testas yra storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos pagrindas. Pagal Valstybinę ligonių kasą, programa skirta 50–74 metų (imtinai) vyrams ir moterims — jiems kartą per 2 metus per šeimos gydytoją nemokamai gali būti atliekamas šis testas. Jei rezultatas neigiamas, laikoma, kad šiuo metu akivaizdaus kraujavimo nėra; jei teigiamas, šeimos gydytojas išduoda siuntimą pas gydytoją specialistą, o kolonoskopija ir, jei reikia, biopsija leidžia objektyviai patvirtinti arba paneigti diagnozę. Visos programos sąlygos su nuorodomis į teisės aktus surinktos storosios žarnos vėžio programos puslapyje.
Kalprotektinas: kai reikia atskirti uždegimą nuo funkcinio sutrikimo
Kitokia situacija — kai žmogų kamuoja lėtinis pilvo skausmas, viduriavimas ar pilvo pūtimas, bet neaišku, ar priežastis uždegiminė, ar funkcinė. Čia slapto kraujavimo testas netinka, nes uždegimas ne visada kraujuoja pastebimai. Šioje vietoje naudojamas kalprotektinas.
NHS aprašo dvi pagrindines uždegiminės žarnų ligos (IBD) formas — Krono ligą ir opinį kolitą — ir pabrėžia, kad IBD skiriasi nuo dirgliosios žarnos sindromo (IBS), nors dalis simptomų (pilvo skausmas, viduriavimas) gali sutapti. Būtent šis atskyrimas yra kalprotektino tyrimo prasmė: tyrimas padeda įvertinti, ar simptomus lydi realus žarnyno uždegimas (kaip IBD atveju), ar uždegimo nėra ir simptomai greičiausiai funkcinės kilmės (kaip dažniau būna sergant IBS). Tikslius kalprotektino skaičius, normos ribas ir tai, kokios dar priežastys gali jį padidinti, rasite kalprotektino rodiklio apraše — ten pat paaiškinta, kada tyrimas kartojamas jau diagnozuotos ligos aktyvumui stebėti.
Svarbu: kalprotektino tyrimas nediagnozuoja Krono ligos ar opinio kolito savarankiškai. Padidėjęs rezultatas rodo, kad žarnyne vyksta uždegimas, bet jo priežastį patvirtina tolesni tyrimai, dažniausiai kolonoskopija su biopsija — panašiai kaip ir po teigiamo slapto kraujavimo testo.
Koprograma: bendras vaizdas, ne konkretaus klausimo atsakymas
Koprograma skiriasi nuo pirmųjų dviejų tuo, kad tai ne vienas siauras tyrimas, o kompleksinis išmatų sudėties įvertinimas: mikroskopiškai vertinami neišvirškinto maisto likučiai, riebalai, raumenų skaidulos, gleivės, leukocitai, kartais tiriama ir dėl parazitų kiaušinėlių. Ji dažniau naudojama pradiniam bendram virškinimo sistemos būklės įvertinimui — pavyzdžiui, kai simptomai neaiškūs arba kai reikia bendro vaizdo prieš renkantis tikslesnius tyrimus. Konkretus tyrimų rinkinys, skiriamas esant virškinimo sutrikimams, priklauso nuo simptomų pobūdžio ir trukmės — su juo galima susipažinti skiltyje „Kokius tyrimus atlikti“, kai sutrinka virškinimas.
Koprograma nepakeičia nei slapto kraujavimo testo, nei kalprotektino: ji rodo bendrą sudėtį, bet nėra tiek jautri konkrečiam nematomam kraujavimui, kiek specializuotas iFOBT, ir nėra tiek specifiška uždegimui, kiek kalprotektinas.
Kaip gydytojas renkasi tarp jų
Praktiškai pasirinkimas priklauso nuo klausimo, į kurį reikia atsakyti:
- Ar yra nematomas kraujavimas virškinimo trakte, ypač patikros tikslu be simptomų? — slapto kraujavimo testas (iFOBT). Lietuvoje 50–74 m. amžiaus grupei tai daroma nemokamai per VLK programą kas 2 metus.
- Ar lėtinius pilvo simptomus sukelia uždegimas, ar funkcinis sutrikimas? — kalprotektinas, ypač kai įtariama uždegiminė žarnų liga arba norima atskirti ją nuo dirgliosios žarnos sindromo.
- Koks bendras virškinimo sistemos vaizdas, kai simptomai neaiškūs ar sudėtingesni? — koprograma, dažnai kartu su kitais kraujo tyrimais.
Šie tyrimai gali būti skiriami ir kartu, jei klinikinis vaizdas to reikalauja — pavyzdžiui, kai pacientas turi ir kraujo pėdsakų išmatose, ir lėtinį viduriavimą. Galutinį sprendimą, kuris tyrimas ar jų derinys tinka konkrečiu atveju, priima gydytojas, įvertinęs simptomus, jų trukmę ir ankstesnę ligos istoriją.
Ką reiškia rezultatas — ir ko jis nereiškia
Visiems trims tyrimams bendra taisyklė: teigiamas ar nukrypęs rezultatas nėra diagnozė. Jis rodo kryptį, kuria reikia tirti toliau, o galutinę priežastį dažniausiai patvirtina vaizdinis tyrimas — kolonoskopija — su galimybe iš karto paimti biopsiją. Lygiai taip pat neigiamas ar normalus rezultatas nereiškia, kad tolesnio budrumo nereikia: štai kodėl VLK programoje slapto kraujavimo testas kartojamas kas 2 metus, o ne atliekamas vieną kartą visam gyvenimui.
Rezultatų interpretacija, ypač kai keli tyrimai derinami tarpusavyje arba kai rezultatas nukrypsta pakartotinai, priklauso gydytojui — jis vertina ne tik skaičių, bet ir simptomus, jų trukmę bei šeimos anamnezę.
Kada kreiptis į gydytoją nelaukiant patikros eilės
Nepriklausomai nuo to, ar priklausote VLK programos amžiaus grupei, į šeimos gydytoją verta kreiptis neatidėliojant, jei pastebimas kraujas išmatose (raudonas ar juodas) arba jos tampa juodos, deguto spalvos. Taip pat verta kreiptis, jei atsiranda kraujingas viduriavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas ar staigus tuštinimosi įpročių pasikeitimas. Esant ūmiems, stipriems simptomams — dideliam kraujavimui, stipriam pilvo skausmui — kreipkitės skubiai arba skambinkite 112.