Atsiųsime naujus kraujo tyrimų paaiškinimus
Kai žinyne atsiras naujų rodiklių ar straipsnių, parašysime trumpai, kas naujo, ir pranešime, kai startuos Proactiva platforma.
Ką iš tikrųjų matuoja įprasti kraujo tyrimai
Klausimas, ar kraujo tyrimas parodo vėžį, dažniausiai kyla gavus įprastą bendrą ar biocheminį tyrimą. Tačiau nė vienas iš jų „vėžio“ tiesiogiai nematuoja. Bendras kraujo tyrimas skaičiuoja kraujo ląsteles: pagal MedlinePlus (JAV nacionalinė medicinos biblioteka), jis matuoja eritrocitus, leukocitus, trombocitus, hemoglobiną, hematokritą ir vidutinį eritrocito tūrį. Biocheminis kraujo tyrimas parodo kepenų, inkstų ir medžiagų apykaitos rodiklius.
MedlinePlus pabrėžia, kad bendras kraujo tyrimas yra tik vienas iš įrankių: diagnozę gydytojas nustato įvertinęs ligos istoriją, simptomus ir kitus tyrimus. Todėl normalus kraujo tyrimas nėra įrodymas, kad vėžio nėra, o nukrypęs rodiklis dar nereiškia, kad jis yra. Nukrypimas gali turėti daug priežasčių, todėl jis visada vertinamas kartu su simptomais, amžiumi ir kitais tyrimais.
Kraujo vėžiai: kada bendras kraujo tyrimas svarbus
Kraujo vėžių, pavyzdžiui, leukemijos, atveju bendras kraujo tyrimas yra vienas pirmųjų tyrimų, nes liga keičia pačias kraujo ląsteles. MedlinePlus nurodo, kad bendras kraujo tyrimas naudojamas stebėti būkles, kurios keičia kraujo ląstelių kiekį, tarp jų — kraujo vėžius. NHS, aprašydama lėtinę limfocitinę leukemiją, nurodo, kad pagrindiniai tyrimai yra kraujo tyrimai, kuriais tikrinamos kraujo ląstelės ir ieškoma leukemijos požymių.
JK nacionalinio sveikatos ir priežiūros kokybės instituto (NICE) gairėse dėl įtariamo vėžio nurodoma apsvarstyti labai skubų bendrą kraujo tyrimą leukemijai įvertinti, jei suaugusiajam pasireiškia bent vienas iš šių požymių: blyškumas, ilgai trunkantis nuovargis, nepaaiškinamas karščiavimas, užsitęsusios ar pasikartojančios infekcijos, išplitęs limfmazgių padidėjimas, nepaaiškinamos mėlynės, kraujavimas ar taškinės kraujosruvos, padidėjusios kepenys ir blužnis. Vaikams ir jaunuoliams NICE labai skubų bendrą kraujo tyrimą rekomenduoja esant panašiems požymiams.
Net ir tada bendras kraujo tyrimas tik nukreipia tolesnę paiešką. NHS nurodo, kad ūminei mieloidinei leukemijai nustatyti imamas kaulų čiulpų mėginys (biopsija). Kraujo ląsteles po mikroskopu specialistas įvertina ir kraujo tepinėlyje — kaip tai vyksta, aprašyta straipsnyje „Kraujo tepinėlis“. Kokius tyrimus aptarti, kai padidėję limfmazgiai ar lengvai atsiranda mėlynių, surinkta skiltyse „Padidėję limfmazgiai“ ir „Lengvai atsirandančios mėlynės“.
Atskiras atvejis — mielominė liga. NICE gairėse nurodoma 60 metų ir vyresniems žmonėms, kuriems ilgai skauda kaulus, ypač nugarą, ar įvyksta nepaaiškinamas lūžis, atlikti bendrą kraujo tyrimą, kalcio, plazmos klampumo arba ENG tyrimą, paraproteino tyrimą baltymų elektroforezės būdu ir laisvųjų lengvųjų grandinių tyrimą serume. Kaip skaitoma baltymų elektroforezė, aprašyta straipsnyje „Baltymų frakcijos“, o kokie tyrimai aptariami įtariant šią ligą, surinkta skiltyje „Įtariant mielominę ligą“.
Kiti vėžiai: kraujo pokyčiai kaip ženklas tirtis toliau
Kitų vėžio rūšių atveju įprasti kraujo tyrimai paprastai tėra netiesioginis ženklas, tačiau kai kurie pokyčiai gali tapti priežastimi tirtis toliau. NICE gairėse, pavyzdžiui, nurodoma:
- suaugusiesiems, kuriems nustatyta geležies stokos anemija (arba pakitęs tuštinimasis, pilve apčiuopiamas darinys ir kiti gairėse išvardyti požymiai), siūlyti kiekybinį imunocheminį slapto kraujavimo išmatose testą (FIT), kuris padeda nuspręsti dėl siuntimo įtariant storosios žarnos vėžį;
- 40 metų ir vyresniems žmonėms, kuriems nustatyta trombocitozė (padaugėję trombocitai) ar kiti gairėse nurodyti požymiai, apsvarstyti skubią krūtinės ląstos rentgenogramą plaučių vėžiui įvertinti.
Tai nereiškia, kad geležies stokos anemija ar padaugėję trombocitai rodo vėžį — jie turi ir daug kitų priežasčių, surinktų geležies stokos ir padidėjusių trombocitų puslapiuose. Tai reiškia, kad gydytojas, matydamas tokius pokyčius kartu su simptomais ir amžiumi, gali nuspręsti atlikti tolesnius tyrimus.
Vėžio žymenys: kodėl jie paprastai netinka patikrai
Dažnai manoma, kad „onkomarkerių“ tyrimas atsakys, ar žmogus serga vėžiu. JAV nacionalinis vėžio institutas (NCI) nurodo, kad padidėjęs vėžio žymens kiekis nereiškia, jog žmogus serga vėžiu, o vėžiui diagnozuoti žymenų rezultatai paprastai derinami su biopsija ar vaizdiniais tyrimais. NCI taip pat pabrėžia, kad žymenys netinka patikrai žmonėms be simptomų: jie arba praleidžia dalį vėžio atvejų, arba klaidingai rodo vėžį sveikiems žmonėms, be to, žymens kiekį gali padidinti ir nevėžinės būklės, o ne kiekvienam sergančiam jis būna padidėjęs. Lietuvoje išimtis yra PSA: jis naudojamas prostatos vėžio prevencijos programoje, tačiau tik apibrėžtai amžiaus grupei ir su aiškia tolesnių veiksmų tvarka, apie kurią rašoma žemiau.
Cancer Research UK nurodo, kad vėžio žymenys naudojami padėti diagnozuoti vėžį, planuoti gydymą, stebėti, ar gydymas veikia, ir tikrinti, ar liga nesugrįžo. Plačiau apie tai, kam žymenys iš tikrųjų skirti, rašoma straipsnyje „Vėžio žymenys kraujyje“, o atskirų žymenų aprašai — PSA, CA 125 ir CEA — surinkti rodiklių puslapiuose.
Nauji tyrimai, ieškantys kelių vėžio rūšių
NCI nurodo, kad mokslininkai tiria vadinamuosius kelių vėžio rūšių aptikimo tyrimus, kurie kraujyje analizuoja kelis biologinius žymenis, pavyzdžiui, vėžio ląstelių į kraują išskiriamą DNR. Tačiau, pasak NCI, dar daug ką reikia išsiaiškinti apie tai, kaip geriausiai tokius tyrimus naudoti ir kokia jų nauda bei žala. Kitaip tariant, šiuo metu tai nėra įprastos patikros dalis.
Kokios vėžio patikros veikia Lietuvoje
Valstybinė ligonių kasa (VLK) nurodo, kad Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos: gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų. Dalyvauti jose pradedama nuo šeimos gydytojo, o apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu jos nemokamos. Iš vėžio patikros programų kraujo tyrimu remiasi tik prostatos vėžio programa: pagal VLK, vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) periodiškai gali būti atliekamas PSA kraujo tyrimas. Kitos programos naudoja kitus metodus — jie aprašyti straipsnyje „Penkios nemokamos prevencijos programos“ ir programų puslapiuose, pavyzdžiui, storosios žarnos vėžio programos puslapyje.
Ką daryti, jei neramu dėl vėžio
Nerimą dėl vėžio verta aptarti su šeimos gydytoju: jis įvertina simptomus, amžių, šeimos istoriją ir pasiūlo tinkamus tyrimus ar patikros programas. Vien kraujo tyrimo rezultatas, be šio vertinimo, nei patvirtina, nei paneigia vėžio. Jei bendras kraujo tyrimas jau atliktas ir kai kurie rodikliai nukrypę, kaip skaityti atsakymo lapą, paaiškinta straipsnyje „Kaip skaityti kraujo tyrimų atsakymą“, o apie klaidingai teigiamus ir neigiamus rezultatus — straipsnyje „Klaidingai teigiamas ir neigiamas rezultatas“.