Kraujo donorystė Lietuvoje: kas tikrinama kiekvienam donorui

Kas gali tapti kraujo donoru

Pagal Nacionalinio kraujo centro (NKC) informaciją, kraujo donoru Lietuvoje gali tapti sveikas 18–65 metų žmogus, sveriantis ne mažiau kaip 50 kg ir turintis galiojantį asmens dokumentą. Pirmą kartą kraują aukoti galima tik iki 60 metų. Prieš atvykstant svarbu būti pavalgius ir išgėrus daugiau vandens — alkanas ar dehidratavęs organizmas donacijos procedūrą perneša sunkiau.

Atvykus reikia užpildyti Kraujo donoro apklausos anketą ir sutikimo formą bei pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę ar kitą). Šie duomenys įrašomi į NKC Donorų duomenų bazę.

Kaip vyksta donorystė žingsniais

NKC nurodo tokią donacijos eigą:

1. Pasiruošimas — donoras atvyksta pailsėjęs, pavalgęs, neišgėręs alkoholio ir nerūkęs, geros nuotaikos.
2. Registracija — pildoma anketa, patikrinamas asmens dokumentas.
3. Tyrimai prieš donorystę — nustatoma kraujo grupė ir hemoglobino kiekis (žr. kitą skyrių).
4. Konsultacija su gydytoju — įvertinama bendra sveikatos būklė, gydytojas gali užduoti klausimų apie savijautą, ligas, vaistus.
5. Pati procedūra — trunka iki 10 minučių, vienos donacijos metu paimama 450 ml kraujo ir papildomai 20 ml mėginių tyrimams.
6. Tyrimai po donacijos — kiekvienas donuotas kraujo maišelis tiriamas dėl infekcijų (žr. toliau).

Tyrimai prieš duodant kraują

Prieš kiekvieną donaciją, dar prieš patenkant pas gydytoją, iš piršto paimamais keliais lašeliais kraujo nustatoma:

• ABO kraujo grupė — daroma kiekvienam pirmą kartą duodančiam donorui. Kas ši reikšmė reiškia ir kaip skaityti rezultatą, aprašyta puslapyje kraujo grupė.
• Rezus D antigenas ir Kell sistemos K antigenas — papildomos kraujo grupės sistemos, svarbios parenkant tinkamiausią kraują recipientui. NKC pažymi, kad Kell teigiama grupė yra reta, todėl tokio kraujo poreikis yra specifinis.
• Hemoglobino kiekis kraujyje — patikrinama, ar kiekis atitinka donorystei reikalaujamas ribas. Kas yra hemoglobinas ir kokie jo intervalai taikomi įprastuose tyrimuose, paaiškinta puslapyje hemoglobinas. NKC DUK skiltyje mini, kad ir per žemas, ir neįprastai aukštas hemoglobino kiekis gali tapti laikina kliūtimi duoti kraują. DUK nurodomos ribos yra 125 g/l moterims ir 135 g/l vyrams, o galutinį sprendimą kiekvienu atveju priima gydytojas donoro atrankos metu.

Šie tyrimai atliekami ne paciento diagnostikos tikslais, o tam, kad kraujas būtų saugus ir tinkamas perpylimui — tai kitas tikslas nei įprastas kraujo tyrimas gydytojo siuntimu.

Tyrimai po kraujo davimo: infekcijų žymenys

Kiekviena donacija, nepriklausomai nuo donoro sveikatos deklaracijos anketoje, ištiriama laboratorijoje. NKC nurodo, kad tikrinama, ar donoro kraujyje nėra požymių šių infekcijų:

• sifilio;
• ŽIV (sukeliančio AIDS);
• hepatito B viruso ar hepatito C viruso;
• parvovirusinės infekcijos.

Jei rezultatas teigiamas, kraujas perpylimui nenaudojamas. NKC atkreipia dėmesį, kad nuo užsikrėtimo iki infekcijos nustatymo praeina tam tikras laikotarpis (vadinamasis „langelio periodas“), todėl šiuo metu duotas kraujas gali būti nesaugus, net jei tyrimas rezultato dar nerodo. Dėl to anketoje prašoma sąžiningai atsakyti į klausimus apie rizikingus kontaktus ar elgesį.

Ar donoras sužino savo rezultatus

Taip, bet ne automatiškai visų tyrimų forma. Pagal donoro teises, NKC įtvirtina, kad donoras bet kuriuo metu gali paklausti ir suprantama forma gauti informaciją apie paimto kraujo kiekį, galimą riziką ir laboratorinių tyrimų rezultatus. Pateikęs asmens tapatybės dokumentą, donoras taip pat gali susipažinti su Kraujo donorų registre saugomais duomenimis.

Praktiškai tai veikia taip:

• Jei infekcinis žymuo nerastas — atskiro pranešimo donoras negauna. NKC DUK paaiškina: jei laiško apie netinkamumą negaunate, vadinasi, kraujas tiko ir buvo panaudotas. Mobiliojoje programėlėje „Mano kraujas“ galima pamatyti, kur konkreti donacija buvo pristatyta.
• Jei tyrimas rodo infekcijos žymenį — donoras informuojamas asmeniškai laišku ir kviečiamas atlikti papildomus tyrimus.
• Reguliariems donorams — asmuo, per pastaruosius 24 mėnesius davęs kraujo ar jo sudėtinių dalių ne mažiau kaip 8 kartus ir per pastaruosius 12 mėnesių — ne mažiau kaip 4 kartus, turi teisę reikalauti, kad gydytojo sprendimu būtų atliktas profilaktinis feritino koncentracijos tyrimas — geležies atsargas rodantis rodiklis, aktualus dažnai donuojantiems, nes kiekviena donacija su krauju pašalina ir dalį geležies.

Šie donorystės metu atliekami tyrimai nepakeičia šeimos gydytojo skiriamų profilaktinių patikrinimų — apie tai, kokie tyrimai priklauso nemokamai pagal Valstybinės ligonių kasos finansuojamas programas, rašoma skiltyje nemokami tyrimai.

Kas laikinai ar visam laikui negali duoti kraujo

Pagal NKC DUK, keletas dažniausiai pasitaikančių priežasčių atidėti ar atsisakyti donorystės:

• Persirgtos kraujo ligos — jei žmogus sirgo kraujo liga, kraujo donoru tapti negalima, nes tai gali pakenkti paties donoro sveikatai.
• Tam tikros hepatito formos — persirgus hepatitu A vaikystėje (dažniausiai plintančiu per maistą), donorystė paprastai galima; tačiau užsikrėtus per kraują ar nesaugius lytinius santykius — ne.
• Neseniai atliktos procedūros — po odontologo vizito reikia palaukti 48 val., po danties rovimo — 2 savaites, po nedidelių chirurginių intervencijų — apie 1 mėnesį, po didesnių operacijų — 4 mėnesius, po nėštumo — 6 mėnesius, po endoskopinių tyrimų ar kolonoskopijos — 4 mėnesius.
• Tatuiruotė, auskaro vėrimas, mikropigmentacija — būtina palaukti 4 mėnesius po odos pažeidžiančios procedūros.
• Vakcinacija — po daugumos vakcinų (pvz., COVID-19, gripo), jei nėra simptomų, reikia palaukti 48 val.; po gyvų vakcinų (pvz., tymų) — 2–4 savaites.
• Neseniai persirgta virusinė liga — po karščiavimo, gripo ar kitų simptomų pranykimo turi praeiti 2 savaitės.
• Tam tikri vaistai — kai kurie, pavyzdžiui, kraujospūdžio vaistai ar antidepresantai, nebūtinai trukdo, tačiau galutinį sprendimą kiekvienu atveju priima atranką atliekantis specialistas, įvertinęs vaisto tipą ir sveikatos būklę.

Kraujo davimo dažnis taip pat ribojamas: kraują galima aukoti kas 60 dienų, tačiau moterys per einamuosius metus (ne kalendorinius) gali tai daryti ne daugiau kaip keturis kartus, todėl joms rekomenduojamas maždaug trijų mėnesių tarpas.

Kas vyksta po donacijos

NKC pataria po kraujo davimo venos dūrio vietoje uždėtą sterilų spaudžiamąjį tvarstį nešioti ne trumpiau kaip 2 valandas ir jo nedrėkinti, o pačiam donorui pailsėti 10–15 minučių prieš išeinant. Donacijos dieną nerekomenduojama sportuoti ar dirbti fizinio darbo, patariama gerti daugiau skysčių nei įprastai, valgyti lengvą maistą ir vengti stipraus alkoholio. Jei po procedūros svaigsta galva, pila prakaitas ar jaučiamas silpnumas — apie tai reikia iškart pranešti kraujo centro personalui.

Ar kraujo davimas saugus donorui

NKC pabrėžia, kad kraujo centrai dirba tik su vienkartinėmis priemonėmis: nuo adatėlės pirštui durti iki kraujo maišelio sistemos su integruota sterilia adata, naudojama vieną kartą konkrečiam donorui. Vienintelis kontaktas kraujo davimo metu — per adatą su oda, todėl duodant kraują pačiam donorui užsikrėsti nėra kaip. Bendresniame kontekste MedlinePlus taip pat pažymi, kad kraujo bankai atidžiai tikrina donuotą kraują, o rizika užsikrėsti virusu per kraujo perpylimą yra maža — būtent tam ir skirti aukščiau minėti infekcijų tyrimai, atliekami kiekvienai donacijai.