Atsiųsime naujus kraujo tyrimų paaiškinimus
Kai žinyne atsiras naujų rodiklių ar straipsnių, parašysime trumpai, kas naujo, ir pranešime, kai startuos Proactiva platforma.
Kas yra Rh faktorius
Kraujo grupės tyrimas iš tikrųjų nustato dvi atskiras savybes: ABO grupę (0, A, B ar AB) ir Rh faktorių. Pagal MedlinePlus, Rh faktorius yra baltymas ant raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) paviršiaus. Jei šis baltymas randamas — kraujas laikomas Rh teigiamu (Rh+), jei nerandamas — Rh neigiamu (Rh−). Abi grupės yra normalus variantas, paveldimas iš tėvų, ir nei viena pati savaime nėra sveikatos sutrikimas.
Kraujo grupė ir Rh faktorius genetiškai nulemti ir nesikeičia, todėl dažniausiai nustatomi tik kartą — tačiau nėštumo metu tyrimas atliekamas visada. Kaip tiksliai skaičiuojamas rezultatas ir kokie ABO bei Rh pasiskirstymai būdingi populiacijai, aprašyta rodiklio puslapyje „Kraujo grupė“.
Kodėl Rh faktorius svarbus kraujo perpylimui
MedlinePlus pabrėžia, kad Rh suderinamumas svarbus ne tik nėštumo, bet ir kraujo perpylimo atveju. Jei žmogui, kurio kraujas Rh neigiamas, būtų perpiltas Rh teigiamas kraujas, jo imuninė sistema donoro eritrocitus atpažintų kaip svetimus ir pradėtų prieš juos gaminti antikūnus. Todėl taikoma taisyklė: Rh teigiamo kraujo turintis žmogus gali gauti tiek Rh teigiamą, tiek Rh neigiamą kraują, o Rh neigiamo kraujo turintis žmogus — tik Rh neigiamą. Ta pati logika — imuninis atsakas prieš „svetimą“ Rh baltymą — paaiškina ir tai, kas vyksta nėštumo metu, kai motinos ir vaisiaus Rh statusas skiriasi.
Kas yra Rh nesuderinamumas nėštumo metu
Rh nesuderinamumas (dar vadinamas eritroblastozė fetalis) — būklė, kuri, pasak MedlinePlus, išsivysto tada, kai nėščios moters kraujas yra Rh neigiamas, o vaisius paveldi Rh teigiamą kraują iš tėvo. Nėštumo ar gimdymo metu dalis vaisiaus eritrocitų gali patekti į motinos kraujotaką. Kadangi šie eritrocitai turi Rh baltymą, kurio motinos organizmas neturi, jos imuninė sistema juos atpažįsta kaip svetimus ir pradeda gaminti prieš juos antikūnus.
Šie antikūnai gali per placentą patekti į vaisiaus kraują ir pradėti ardyti jo raudonuosius kraujo kūnelius. Suirstant eritrocitams, išsiskiria bilirubinas — dėl to naujagimiui gali išsivystyti gelta, o dėl sumažėjusio eritrocitų kiekio — anemija. MedlinePlus nurodo, kad simptomai naujagimiui gali svyruoti nuo lengvų (odos ir akių baltymų gelsvumas) iki sunkių, kartu pasireiškiant sumažėjusiam raumenų tonusui ir vangumui.
Kodėl pirmas nėštumas dažniausiai nenukenčia, o kito reikia saugotis
Svarbi MedlinePlus akcentuojama detalė: pirmagimiai paprastai nenukenčia, nes motinos organizmui reikia laiko, kol jis „išmoksta“ gaminti antikūnus prieš svetimą Rh baltymą — šis procesas dažniausiai prasideda gimdymo metu, kai vaisiaus ir motinos kraujas susimaišo daugiausiai. Todėl didesnė rizika kyla vėlesniuose nėštumuose, jei juose vaisius vėl paveldi Rh teigiamą kraują: motinos organizme jau esantys arba greičiau pasigaminantys antikūnai gali paveikti vaisių anksčiau ir stipriau.
Antikūnai gali susidaryti ne tik gimdymo, bet ir kitų situacijų metu, kai motinos ir vaisiaus kraujas gali susimaišyti — persileidimo, nėštumo nutraukimo, negimdinio nėštumo, vaisiaus vandenų tyrimo (amniocentezės) ar pilvo traumos atveju. Būtent todėl gydytojui svarbu žinoti apie visus ankstesnius nėštumus, ne tik apie dabartinį.
Kaip Rh nesuderinamumas nustatomas ir kaip jo išvengiama
Pagal MedlinePlus, Rh nesuderinamumo įtarimą gydytojas gali patvirtinti keliais būdais: nustatęs padidėjusį vaisiaus vandenų kiekį, gavęs teigiamą Coombso tyrimo (antikūnų prieš eritrocitus) rezultatą, radęs padidėjusį bilirubino kiekį virkštelės kraujyje arba kitus eritrocitų irimo požymius. Naujagimiui esant paveiktam, gali būti taikoma fototerapija arba, sunkesniais atvejais, kraujo mainų procedūra.
Svarbiausia — prevencija. MedlinePlus nurodo, kad Rh neigiamoms nėščiosioms skiriama Rh imunoglobulino injekcija, kuri neleidžia motinos organizmui susiformuoti nuolatinių antikūnų prieš Rh teigiamus vaisiaus eritrocitus. Injekcija skiriama tam tikru nėštumo laikotarpiu ir pakartotinai po gimdymo, jei naujagimis pasirodo esąs Rh teigiamas; ją taip pat gali reikėti skirti po kitų situacijų, kai motinos ir vaisiaus kraujas gali susimaišyti. Konkretų injekcijų grafiką, dozę ir būtinybę vertina prižiūrintis gydytojas ar akušeris pagal individualią nėštumo eigą.
Kodėl kraujo grupė tikrinama nėštumo pradžioje
Būtent dėl šios rizikos kraujo grupės su Rh faktoriumi tyrimas įtrauktas į standartinį tyrimų sąrašą, kurį gydytojas ar akušeris skiria nėštumo pradžioje. Jei paaiškėja, kad motinos kraujas Rh neigiamas, gydytojas gali papildomai tikrinti, ar kraujyje jau yra susidariusių antikūnų prieš Rh teigiamus eritrocitus (antikūnų patikra), ir pagal rezultatą planuoti tolesnę priežiūrą bei prevencines priemones. Kokie tyrimai ir kada paprastai atliekami viso nėštumo metu, apžvelgta skiltyje „Kokius tyrimus atlikti nėštumo metu“; kaip nėštumas veikia įprastas kraujo tyrimų normas, paaiškinta straipsnyje „Nėštumas ir kraujo tyrimų normos: kas keičiasi“.
Kraujo grupę verta žinoti ir prieš planuojant nėštumą — tai leidžia iš anksto suprasti, ar gali kilti Rh nesuderinamumo tema, ir aptarti ją su gydytoju dar prieš pastojant. Kokie tyrimai rekomenduojami planuojant nėštumą, surinkta skiltyje „Kokius tyrimus atlikti planuojant nėštumą“.
Ką tai reiškia praktiškai
Rh neigiama kraujo grupė pati savaime nėra nei liga, nei kliūtis sveikam nėštumui — tai vienas iš dviejų normalių, paveldimų kraujo variantų, ir dauguma tokių nėštumų praeina be jokių komplikacijų dėl Rh, ypač kai situacija stebima ir, jei reikia, taikoma prevencija laiku. Tyrimas nėštumo pradžioje tiesiog leidžia gydytojui iš anksto žinoti, ar tokia rizika apskritai egzistuoja konkrečiu atveju, ir suplanuoti tolesnę priežiūrą. Vaisiaus Rh statusas priklauso nuo tėvo, todėl kai abu tėvai Rh neigiami arba motina Rh teigiama, ši tema paprastai netaikoma.
Galutinį rezultatų vertinimą, antikūnų patikros būtinybę ir prevencinių priemonių grafiką visais atvejais nustato prižiūrintis gydytojas ar akušeris, atsižvelgdamas į konkrečios nėštumo eigos ypatybes.