Kraujo pasėlis: kodėl imami keli mėginiai ir kiek laukti

Kas yra kraujo pasėlis

Kraujo pasėlis — laboratorinis tyrimas, kuriuo kraujo mėginys patalpinamas į specialią terpę ir stebima, ar joje pradeda augti bakterijos ar kiti ligą sukeliantys mikroorganizmai. Pagal MedlinePlus, mėginio paėmimo vieta pirmiausia nuvaloma antiseptiku, kad odos bakterijos nepatektų į mėginį ir neiškreiptų rezultato — apie tai plačiau tolesniame skyriuje apie užteršimą. Prireikus atliekamas ir Gramo dažymas — bakterijų identifikavimo metodas naudojant specialius dažus.

Kraujo pasėlis skiriasi nuo bendrojo kraujo tyrimo ar uždegimo žymenų: pastarieji rodo, kad organizme vyksta uždegiminis procesas, o pasėlis bando tiesiogiai nustatyti, koks konkrečiai mikroorganizmas kraujyje yra ir, tam tikrais atvejais, kuris antibiotikas jam veiksmingas.

Kada skiriamas kraujo pasėlis

Pagal MedlinePlus, gydytojas kraujo pasėlį gali skirti, kai yra sunkios infekcijos — sepsio — požymių: aukšta temperatūra, šaltkrėtis, greitas kvėpavimas ir širdies plakimas, sumišimas, žemas kraujospūdis. Pasėlis padeda nustatyti, kokia bakterija sukelia infekciją, o tai savo ruožtu padeda gydytojui parinkti tinkamiausią gydymą.

Karščiavimas be aiškios priežasties — viena dažniausių situacijų, kai gydytojas svarsto papildomus tyrimus, tarp jų ir kraujo pasėlį, ypač jei karščiavimas užsitęsęs, aukštas arba lydimas kitų nerimą keliančių simptomų. Kokie tyrimai paprastai svarstomi tokiu atveju, aprašyta puslapyje „Kokius tyrimus atlikti esant karščiavimui be priežasties“. Praktikoje kraujo pasėlis dažnai skiriamas kartu su kitais uždegimo rodikliais — pavyzdžiui, C reaktyviuoju baltymu (CRB) arba prokalcitoninu, kurie padeda įvertinti, ar organizme vyksta bakterinis uždegimas, tačiau, skirtingai nei pasėlis, nenustato konkretaus sukėlėjo.

Kas yra sepsis ir kodėl jis yra skubi būklė

Pagal NHS, sepsis — būklė, kai organizmo imuninė sistema per stipriai reaguoja į infekciją ir pradeda pažeidinėti paties organizmo organus. Tiksli priežastis, kodėl taip nutinka vieniems žmonėms, o kitiems ne, nėra iki galo žinoma, tačiau NHS nurodo, kad dažniausia sepsio priežastis — bakterinės infekcijos, tarp jų plaučių uždegimas, šlapimo takų infekcijos, pilvo infekcijos (pavyzdžiui, apendicitas) ir odos infekcijos, tokios kaip celiulitas ar užsikrėtusios žaizdos.

NHS duomenimis, didesnė sepsio rizika yra kūdikiams iki 12 mėnesių, vyresniems nei 75 metų žmonėms, nėščiosioms ir neseniai pagimdžiusioms ar patyrusioms persileidimą (per pastarąsias 6 savaites). Rizika taip pat didesnė žmonėms su nusilpusia imunine sistema (dėl ŽIV, pjautuvinės anemijos, chemoterapijos, kortikosteroidų ar imunosupresantų vartojimo), turintiems atviras žaizdas ar odos infekcijas, kateterį, arba vartojantiems narkotikus injekcijomis ar piktnaudžiaujantiems alkoholiu.

Suaugusiesiems dažni sepsio simptomai, pagal NHS, yra sumišimas ar neaiški kalba, nevaldomas drebulys, raumenų skausmas, kvėpavimo pasunkėjimas, mėlyna, blyški, pilka ar dėmėta oda, lūpos ar liežuvis bei aukšta arba žema temperatūra (vyresniems suaugusiesiems aukšta temperatūra pasitaiko rečiau). Taip pat gali sumažėti arba visai nutrūkti šlapinimasis per pastarąsias 18 valandų. NHS pabrėžia, kad sepsis paprastai vystosi greitai, per kelias valandas, ir, negydytas, gali pereiti į septinį šoką, nuo kurio galima mirti. Todėl įtariant sepsį reikia skambinti 999 (Jungtinėje Karalystėje) arba, Lietuvoje, 112, nelaukiant planinio vizito.

Kodėl imami keli mėginiai

Vienas iš praktinių pasėlio ypatumų — kad dažnai imamas ne vienas, o keli mėginiai iš skirtingų venų ar skirtingu laiku. MedlinePlus paaiškina, kad su kai kuriomis infekcijomis bakterijos kraujyje aptinkamos ne nuolat, o protarpiais, todėl atliekama trijų ar daugiau kraujo pasėlių serija, siekiant padidinti tikimybę infekciją pastebėti. Kitaip tariant, jei bakterijos į kraują patenka bangomis, vienas mėginys, paimtas „nesėkmingu“ momentu, gali rodyti klaidingai neigiamą rezultatą, o keli mėginiai iš skirtingų vietų šią riziką sumažina.

Kelių mėginių paėmimas iš skirtingų venos vietų padeda ir atskirti tikrą bakteriemiją nuo užteršimo — jei ta pati bakterija auga visuose mėginiuose, tikimybė, kad tai tikra infekcija, o ne atsitiktinis odos mikroorganizmas, yra didesnė.

Kaip atliekamas tyrimas ir kaip pasiruošti

Pagal MedlinePlus, kraujo mėginys imamas įprastu būdu — iš venos, dažniausiai rankoje. Specialaus pasiruošimo tyrimui nereikia. Mėginio paėmimo vieta pirmiausia nuvaloma antiseptiku, tokiu kaip chlorheksidinas, kad sumažėtų rizika, jog odos mikroorganizmas pateks į mėginį ir sukels klaidingai teigiamą rezultatą. Įvedant adatą kai kurie žmonės jaučia vidutinį skausmą, kiti — tik dūrimą ar durstelėjimą, po to gali likti nedidelė mėlynė, kuri greitai praeina.

Mėginys siunčiamas į laboratoriją ir patalpinamas į specialų indą su terpe, kurioje bakterijos gali augti. Tuomet stebima, ar terpėje pradeda daugintis mikroorganizmai.

Kiek laukti rezultato

Bakterijų augimui reikia laiko. Pagal MedlinePlus, dažniausiai pasitaikančios ligą sukeliančios bakterijos ilgiausiai auga vieną–dvi paras, todėl rezultatai dažnai būna žinomi per kelias dienas. Tačiau kai kurios bakterijos auga lėčiau — jų nustatymui gali prireikti penkių ar daugiau dienų. Jei pasėlyje aptinkama bakterijų, gydytojas gali skirti papildomą tyrimą, kuris nustato, koks konkrečiai antibiotikas šiai bakterijai veiksmingiausias — tai leidžia patikslinti gydymą pagal konkretų sukėlėją, o ne remtis tik bendro spektro antibiotiku.

Kadangi rezultato reikia laukti, o sepsis gali vystytis greitai, esant sunkios infekcijos požymiams gydymas dažniausiai pradedamas dar nesulaukus galutinio pasėlio atsakymo — pagal jau turimą klinikinį vaizdą ir kitus tyrimus, o gydymas koreguojamas, kai atsakymas gaunamas.

Ką reiškia teigiamas rezultatas

Pagal MedlinePlus, normalus (neigiamas) rezultatas reiškia, kad mėginyje bakterijų ar kitų mikroorganizmų nerasta. Nenormalus, arba teigiamas, rezultatas reiškia, kad kraujyje aptikta mikroorganizmų. Jei tai bakterijos, tokia būklė medicininiu terminu vadinama bakteriemija, ir ji gali sukelti sepsį — MedlinePlus nurodo, kad sepsis yra skubi medicininė būklė, dėl kurios pacientas paguldomas gydytis į ligoninę. Pasėlyje gali būti aptikta ir kitokių mikroorganizmų — grybelių ar virusų.

Sepsio gydymas, pagal NHS, vyksta ligoninėje ir apima antibiotikus (iš pradžių gali būti skiriamas bendro spektro antibiotikas, o vėliau, patikslinus sukėlėją, — specifiškesnis), deguonį kvėpavimui palengvinti ir skysčių lašinimą į veną. Kai kuriais atvejais reikalinga priežiūra intensyviosios terapijos skyriuje.

Kada rezultatas užterštas, o ne teigiamas

Ne kiekvienas bakterijas rodantis rezultatas reiškia tikrą infekciją. MedlinePlus paaiškina, kad kartais nenormalus rezultatas atsiranda dėl užteršimo (kontaminacijos) — bakterijos į mėginį patenka nuo odos ar iš laboratorinės įrangos, o ne iš tikrosios kraujotakos. Toks rezultatas vadinamas klaidingai teigiamu ir nereiškia, kad žmogus tikrai serga infekcija.

Būtent todėl mėginio paėmimo vieta prieš dūrimą nuvaloma antiseptiku, o tyrimas dažnai kartojamas keliais mėginiais — jei ta pati bakterija randama tik viename iš kelių mėginių ir tai dažnas odos mikroorganizmas, gydytojas gali įtarti užteršimą, o ne tikrą bakteriemiją. Galutinį vertinimą, ar rezultatas rodo tikrą infekciją, ar užteršimą, atlieka gydytojas, atsižvelgdamas į tai, kuri bakterija rasta, keliuose mėginiuose ji aptikta ir kokie yra klinikiniai simptomai.

Pasveikimas ir ilgalaikės pasekmės

Sepsis — sunki būklė, kurios gydymas ir pasveikimas gali trukti savaites ar mėnesius. NHS nurodo, kad kai kuriems pacientams po sepsio išsivysto vadinamasis posepsinis sindromas. Tai būklė, kuri gali pasireikšti nuovargiu, klausos pablogėjimu, nervų pažeidimais (galūnių tirpimu ar silpnumu), organų (širdies, inkstų, plaučių) problemomis, nerimu, depresija bei atminties ir susikaupimo sunkumais. Toks sindromas dažniausiai trunka nuo 6 iki 18 mėnesių, bet kai kuriems pacientams pasveikimas užtrunka ilgiau. Persirgus sepsiu, taip pat padidėja pakartotinių infekcijų rizika dėl laikinai susilpnėjusios imuninės sistemos, todėl NHS pataria kreiptis dėl bet kokių infekcijos požymių per artimiausius 12 mėnesių po sepsio.