Atsiųsime naujus kraujo tyrimų paaiškinimus
Kai žinyne atsiras naujų rodiklių ar straipsnių, parašysime trumpai, kas naujo, ir pranešime, kai startuos Proactiva platforma.
Kodėl tyrimas vadinamas „lipidograma“, o ne vienu skaičiumi
Kai laboratorija ištiria kraujo mėginį dėl cholesterolio, atsakymo lape paprastai atsiranda ne vienas, o keli susiję skaičiai: bendras cholesterolis, MTL (mažo tankio lipoproteinų, angl. LDL), DTL (didelio tankio lipoproteinų, angl. HDL), dažnai — ne-DTL cholesterolis, ir šalia — trigliceridai. Šis rinkinys vadinamas lipidograma arba lipidų profiliu.
Priežastis paprasta: cholesterolis krauju keliauja ne laisvai, o „supakuotas“ į lipoproteinų daleles, ir skirtingos dalelės elgiasi skirtingai. Vienos neša cholesterolį iš kepenų į audinius ir gali jį palikti arterijų sienelėse, kitos — surenka perteklių ir grąžina atgal į kepenis. Bendras cholesterolis yra tik šių dalelių suma, todėl du žmonės su vienoda bendro cholesterolio reikšme gali turėti visai skirtingą širdies ir kraujagyslių ligų riziką, priklausomai nuo to, kaip ta suma pasiskirsčiusi tarp frakcijų. Būtent todėl gydytojai remiasi ne vienu skaičiumi, o visu rinkiniu — visi su lipidų apykaita susiję rodikliai su normomis ir šaltiniais surinkti rodiklių sąraše.
Penki skaičiai ir kas kiekvienas iš jų rodo
Bendras cholesterolis — visų cholesterolio frakcijų suma kraujyje. Pagal NHS orientyrą sveikiems suaugusiesiems, jis turėtų būti žemiau 5 mmol/l, pagal MedlinePlus JAV gaires suaugusiesiems nuo 20 metų — žemiau 200 mg/dl (apie 5,2 mmol/l). Tai patogus pirminis atspirties taškas, bet pats savaime jis nepasako, kiek iš tos sumos yra „blogojo“, o kiek — „gerojo“ cholesterolio.
MTL (mažo tankio lipoproteinų) cholesterolis dažnai vadinamas „bloguoju“, nes gali kauptis arterijų sienelėse ir prisidėti prie aterosklerozės. MedlinePlus nurodo, kad suaugusiesiems nuo 20 metų pageidautina reikšmė yra mažiau nei 100 mg/dl (apie 2,6 mmol/l). MTL laikomas pagrindiniu lipidogramos rodikliu vertinant širdies riziką, tačiau jo tikslinė reikšmė nėra vienoda visiems — ji priklauso nuo bendros rizikos, todėl konkretų tikslą nustato gydytojas.
DTL (didelio tankio lipoproteinų) cholesterolis vadinamas „geruoju“, nes padeda pašalinti MTL cholesterolį iš kraujo. Pagal NHS, sveikiems suaugusiesiems DTL turėtų būti virš 1,0 mmol/l vyrams ir virš 1,2 mmol/l moterims; MedlinePlus idealia laiko reikšmę nuo 60 mg/dl (apie 1,55 mmol/l ir daugiau).
Ne-DTL cholesterolis — apskaičiuojamas atimant DTL iš bendro cholesterolio. Jis apima visas aterogenines (t. y. arterijų sienelėse galinčias kauptis) daleles, ne tik MTL, todėl dalis gairių jį laiko informatyvesniu nei vien MTL, ypač kai trigliceridai padidėję ir MTL tiksliai apskaičiuoti sunkiau. Orientyras skiriasi priklausomai nuo šaltinio: NHS sveikiems suaugusiesiems nurodo žemiau 4 mmol/l, o MedlinePlus — žemiau 130 mg/dl (apie 3,4 mmol/l). Skirtumas rodo, kad, kaip ir su kitais rodikliais, konkretų tikslą verta tikslintis su gydytoju, o ne lyginti su vienu universaliu skaičiumi.
Trigliceridai — kita riebalų rūšis kraujyje, nesusijusi tiesiogiai su cholesterolio pernaša, bet vertinama kartu, nes taip pat keliauja lipoproteinuose ir taip pat prisideda prie širdies bei kraujagyslių ligų rizikos. Pagal MedlinePlus, norma nevalgius yra mažiau nei 150 mg/dl (apie 1,69 mmol/l), 150–199 mg/dl (apie 1,69–2,25 mmol/l) — riba, o 200–499 mg/dl (apie 2,26–5,64 mmol/l) — padidėję. 500 mg/dl (apie 5,65 mmol/l) ir daugiau — labai padidėję, tokiu atveju didėja ir kasos uždegimo rizika.
Kodėl gydytojas žiūri į juos kartu, o ne atskirai
MedlinePlus paaiškina, kad lipidograma atliekama būtent kaip rinkinys, nes leidžia įvertinti širdies infarkto ar insulto riziką tiksliau, negu bet kuris atskiras skaičius. Keli pavyzdžiai, kodėl taip yra:
- Normalus bendras cholesterolis dar nereiškia gero santykio. Jei bendras cholesterolis yra ribose, bet DTL mažas, o MTL sudaro didžiąją sumos dalį, širdies rizika gali būti didesnė, nei rodytų vienas bendras skaičius.
- Didelis DTL vienas savęs neapsaugo. Geras DTL yra palankus veiksnys, tačiau jis nekompensuoja tuo pačiu metu padidėjusio MTL ar trigliceridų — visi trys vertinami kartu.
- Padidėję trigliceridai apsunkina MTL apskaičiavimą. Daugelyje laboratorijų MTL nėra matuojamas tiesiogiai, o apskaičiuojamas iš bendro cholesterolio, DTL ir trigliceridų. Kai trigliceridai labai dideli, šis apskaičiavimas tampa netikslus — tuomet ne-DTL cholesterolis lieka patikimesnis orientyras.
- Ta pati reikšmė reiškia skirtingai skirtingiems žmonėms. MTL tikslinė reikšmė sveikam žmogui be kitų rizikos veiksnių ir žmogui, jau persirgusiam širdies infarktu ar sergančiam diabetu, skiriasi. Tikslą pagal bendrą riziką nustato gydytojas, atsižvelgdamas ne tik į lipidogramą, bet ir į kraujospūdį, rūkymą, amžių bei šeimos istoriją.
Todėl atsakymo lape pamačius vieną paryškintą ar žvaigždute pažymėtą skaičių, verta pažiūrėti į visą lentelę — apie tai, kaip apskritai skaityti tyrimo atsakymą su keliomis eilutėmis ir žymėmis, rašoma straipsnyje „Kaip skaityti kraujo tyrimų atsakymą“.
Vienetai: mmol/l ir mg/dl
Lietuvos laboratorijos lipidogramos rezultatus pateikia SI vienetais — mmol/l. JAV šaltiniai, tarp jų MedlinePlus, naudoja mg/dl. Perskaičiuojant reikia atsiminti, kad koeficientas cholesteroliui ir trigliceridams skiriasi: cholesterolio (bendro, MTL, DTL, ne-DTL) 200 mg/dl atitinka apie 5,2 mmol/l, o trigliceridų 150 mg/dl atitinka apie 1,69 mmol/l. Tai skirtingos molekulės, todėl ir perskaičiavimo koeficientas kitoks. Lyginant savo rezultatą su bet kuria norma, pirmiausia verta įsitikinti, kokiais vienetais jis pateiktas.
Pasiruošimas: kodėl kartais reikia nevalgyti
MedlinePlus nurodo, kad trigliceridų tyrimui paprastai reikia nevalgyti (nevartoti maisto ir gėrimų, išskyrus vandenį) 9–12 valandų prieš mėginio paėmimą, nes paskutinis valgis laikinai pakelia trigliceridų kiekį kraujyje. Kadangi trigliceridai dažniausiai tiriami kartu su cholesteroliu, dalis laboratorijų prašo nevalgyti prieš visą lipidogramą, net jei pačiam bendram cholesteroliui ar DTL nevalgymas didelės įtakos neturi. Tikslų reikalavimą visada geriausia patikslinti pas tyrimą skiriantį gydytoją ar pačioje laboratorijoje.
Rezultatui gali turėti įtakos ir kiti veiksniai — alkoholis prieš tyrimą, ūmi liga, nėštumas, kai kurie vaistai. Apie visa tai verta pasakyti gydytojui prieš kraujo paėmimą, kad rezultatas būtų kuo tikslesnis.
Kada lipidogramą tirtis
Lipidograma dažniausiai atliekama kaip profilaktinis tyrimas suaugusiesiems be simptomų, nes padidėjęs cholesterolis ir trigliceridai patys savaime jokių nusiskundimų nesukelia — juos parodo tik kraujo tyrimas. Dažniau tirtis rekomenduojama turint rizikos veiksnių: širdies ir kraujagyslių ligas šeimoje, padidėjusį kraujospūdį, cukrinį diabetą, rūkymą, antsvorį ar mažą fizinį aktyvumą. Lietuvoje dalis gyventojų lipidogramą gali atlikti nemokamai pagal Valstybinės ligonių kasos finansuojamą širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą — sąlygas ir amžiaus ribas verta pasitikslinti pas šeimos gydytoją.
Ką daryti, gavus lipidogramos atsakymą
Pats atsakymo lapas dar nėra diagnozė. Gydytojas rezultatus vertina kartu su amžiumi, lytimi, kraujospūdžiu, gyvenimo būdu ir šeimos istorija, ir tik tada nusprendžia, ar reikia tolesnių tyrimų, gyvenimo būdo pokyčių aptarimo ar dažnesnio stebėjimo. Jei rūpi, kokie tyrimai apskritai skiriami vertinant širdies ir kraujagyslių riziką ar konkrečius simptomus, tai aprašyta skiltyje „Kokius tyrimus atlikti“. O jei norisi suprasti, ką reiškia konkretus cholesterolio ar trigliceridų skaičius atskirai, tam skirti atskiri rodiklių puslapiai — cholesterolis ir trigliceridai — kuriuose normos pateiktos su šaltiniais ir datomis.
Bet kuriuo atveju vieno rodiklio nukrypimas — nei priežastis nerimauti, nei priežastis jį ignoruoti: tai signalas pažiūrėti į visą lipidogramą kartu ir tai aptarti su gydytoju.