Atsiųsime naujus kraujo tyrimų paaiškinimus
Kai žinyne atsiras naujų rodiklių ar straipsnių, parašysime trumpai, kas naujo, ir pranešime, kai startuos Proactiva platforma.
Kada iš viso reikia specialaus pasiruošimo
Pagal MedlinePlus, daugumai kraujo tyrimų jokio specialaus pasiruošimo nereikia — kraują galima paimti bet kuriuo paros metu, nepriklausomai nuo to, kada paskutinį kartą valgyta. Tačiau daliai tyrimų reikalaujama tirtis nevalgius (angl. fasting), nes maistas laikinai pakeičia kraujo sudėtį. Prie tokių tyrimų MedlinePlus priskiria:
- gliukozės (cukraus) tyrimą;
- lipidogramą — bendrąjį cholesterolį, LDL, HDL ir trigliceridus;
- pagrindinę medžiagų apykaitos panelę, kurioje kartu su elektrolitais ir inkstų rodikliais tiriama ir gliukozė (vien elektrolitų tyrimui, pasak MedlinePlus, specialaus nevalgymo nereikia);
- kai kuriais atvejais — kepenų ir inkstų funkcijos tyrimus.
Konkretų tyrimų sąrašą ir reikalavimą tirtis nevalgius visada nurodo siuntimą išrašęs gydytojas arba pati laboratorija — jei siuntime tokios pastabos nėra, klausti verta iš anksto, o ne atvykus į procedūrų kabinetą.
Kiek laiko nevalgyti ir ką reiškia „nevalgius“
MedlinePlus nevalgymą apibrėžia konkrečiai: kelias valandas prieš tyrimą nieko nevalgyti ir negerti, išskyrus paprastą vandenį. Įprasta trukmė — 8–12 valandų, o tikslų laiką kiekvienam tyrimui nustato gydytojas. Praktiškai tai dažniausiai reiškia, kad paskutinis valgis suvalgomas vakare, o tyrimas atliekamas kitos dienos rytą.
Nevalgymo laikotarpiu, pagal MedlinePlus, reikėtų vengti ir:
- kramtomosios gumos;
- rūkymo;
- fizinio krūvio (sportavimo).
Šie trys dalykai gali paveikti rezultatą net tada, kai maisto nevalgyta — pavyzdžiui, kramtomoji guma ir rūkymas gali skatinti seilių ir skrandžio sulčių išsiskyrimą, o intensyvus krūvis laikinai keičia kai kurių medžiagų koncentraciją kraujyje. Jei nesate tikri, kiek valandų nevalgyti prieš konkretų jums paskirtą tyrimą, tiksliausią atsakymą duos tyrimą skiriantis gydytojas arba laboratorija, nes reikalavimas priklauso nuo konkretaus tyrimo tipo.
Alkoholis — atskiras klausimas. Norvegijos medicinos enciklopedija (Store medisinske leksikon) nurodo prieš trigliceridų tyrimą ar gliukozės tyrimą diabetui nustatyti alkoholio nevartoti bent 24 valandas. Trigliceridų atveju priežastis ta, kad alkoholis juos iš tikrųjų padidina, todėl rezultatas neatspindės įprastos būklės. Gliukozės atveju alkoholis veikia gliukozės apykaitą: pagal MedlinePlus, kol kepenys skaido alkoholį, jos mažiau išskiria gliukozės į kraują, todėl gliukozė gali sumažėti. Nevalgymo laiką (dažniausiai 8–12 valandų) nurodo gydytojas ar laboratorija.
Ar galima gerti vandenį
Taip — MedlinePlus aiškiai nurodo, kad nevalgius reiškia, jog negalima nieko valgyti ar gerti, išskyrus paprastą vandenį. Svarbu, kad tai būtų grynas vanduo be priedų: šaltinis atskirai perspėja vengti vandens su citrina ar dirbtiniais saldikliais, nes ir jie gali paveikti rezultatą. Paprasto vandens gėrimas prieš tyrimą ne tik leidžiamas, bet ir naudingas — jis palengvina veną rasti ir kraują paimti.
Vaistai ir papildai
Vaistų savo nuožiūra nutraukti prieš kraujo tyrimą nereikėtų — MedlinePlus tai pabrėžia tiesiogiai: nenutraukite jokių vaistų vartojimo, jei to aiškiai neliepė gydytojas. Apie visus vartojamus receptinius ir nereceptinius vaistus, taip pat vitaminus bei maisto papildus, verta pasakyti gydytojui iš anksto. Jis įvertins, ar kuris nors iš jų gali paveikti konkretaus tyrimo rezultatą, ir prireikus duos atskirus nurodymus. Sprendimą dėl vaisto vartojimo prieš tyrimą visada priima gydytojas, o ne pats pacientas. Jei tyrimu tikrinamas paties vaisto kiekis kraujyje, pagal Oslo universitetinės ligoninės nurodymus kraujas paprastai imamas prieš pat kitą vaisto dozę — tokį laiką nurodo gydytojas.
Sportas prieš tyrimą
Fizinis krūvis minimas tarp dalykų, kurių MedlinePlus pataria vengti nevalgymo laikotarpiu prieš tyrimą. Tai aktualu ne tik dėl to, kad sportas gali paskatinti alkį ir troškulį, bet ir todėl, kad intensyvus krūvis laikinai keičia kraujo sudėtį. Todėl prieš tyrimą, kuriam reikia tirtis nevalgius, verta atsisakyti treniruotės — jei neaišku, ar konkrečiam tyrimui tai svarbu, saugiausia paklausti tyrimą skiriančio gydytojo.
Oslo universitetinė ligoninė pataria prieš kraujo paėmimą vengti fizinio krūvio, didesnio nei įprastas vaikščiojimas, o treniruočių ir sunkaus fizinio darbo — ir kelias dienas prieš tyrimą. Prieš pat mėginio paėmimą rekomenduojama ramiai pasėdėti bent 15 minučių, kad nusistovėtų kraujo tūris.
Kas vyksta pačios procedūros metu
Dažniausias kraujo ėmimo būdas — venos punkcija: laborantas ar slaugytojas adata paima kraujo mėginį iš rankos venos. Pagal MedlinePlus, procedūra paprastai trunka mažiau nei penkias minutes ir gali sukelti trumpalaikį nemalonų pojūtį. Vaikams ar naujagimiams kartais naudojamas pirštelio ar kulniuko dūrio metodas. Kai reikia įvertinti deguonies kiekį kraujyje, imamas arterinio kraujo mėginys, kuris gali skaudėti labiau; po jo 24 valandas rekomenduojama nekelti sunkių daiktų.
Po procedūros dūrio vietoje gali likti nedidelis skausmas ar mėlynė — šie požymiai paprastai greitai praeina. Jei tyrimui tirtasi nevalgius, valgyti galima iš karto po mėginio paėmimo; MedlinePlus pataria pasiimti užkandį, jei po ilgo nevalgymo jaučiamas galvos svaigimas.
Ką daryti, jei nepavyko pasiruošti tinkamai
Pasitaiko, kad pacientas nevalgius atėjęs prisimena suvalgęs ar išgėręs ko nereikėjo, arba pamiršta apie reikalavimą tirtis nevalgius. MedlinePlus tokiu atveju pataria aiškiai: apie tai reikia pasakyti gydytojui ar laborantui prieš mėginio paėmimą. Priklausomai nuo tyrimo, gali tekti tyrimą atidėti kitai dienai, kad rezultatas būtų tikslus. Bandyti nuslėpti šį faktą neverta — netikslus rezultatas gali klaidingai atrodyti kaip nukrypimas nuo normos arba, atvirkščiai, paslėpti realų nukrypimą, o tai gali paveikti tolesnius gydytojo sprendimus.
Paros laikas ir kiti veiksniai
Daliai tyrimų, kaip minėta, paros laikas nesvarbus — svarbiausia yra nevalgymo trukmė, o ne tiksli valanda. Tačiau kai kuriems tyrimams (pavyzdžiui, tam tikriems hormonų tyrimams) gydytojas gali nurodyti konkretų paros laiką ar kitas papildomas sąlygas — tokiu atveju šie nurodymai visada bus siuntime arba juos pasakys pats gydytojas. Jei siuntime konkretaus laiko ar papildomų sąlygų nenurodyta, orientuokitės į bendrą taisyklę — nevalgymo trukmę ir paprasto vandens gėrimą — ir, kilus abejonių, pasitikslinkite tiesiogiai su gydytoju ar laboratorija prieš atvykdami.
Kodėl tinkamas pasiruošimas svarbus rezultatui
Tinkamas pasiruošimas nesumažina paties tyrimo skausmingumo ar rizikos, bet padeda gauti tikslesnį rezultatą pirmą kartą — be reikalo nekartojant tyrimo. Tai ypač svarbu rodikliams, kurie tiesiogiai priklauso nuo neseniai suvalgyto maisto, pavyzdžiui, gliukozei: valgius gliukozės koncentracija kraujyje laikinai pakyla, todėl nevalgius gautas rezultatas leidžia gydytojui vertinti rodiklį pagal tam skirtą, o ne pavalgius taikomą intervalą. Konkretaus tyrimo žingsnis po žingsnio pasiruošimas surinktas skiltyje „Kaip pasiruošti“ — pavyzdžiui, gliukozės tyrimui ar bendram kraujo tyrimui. Kai rezultatas jau gautas, apie tai, ką reiškia konkretus skaičius ir referencinis intervalas, plačiau paaiškinta straipsnyje apie tai, kaip skaityti kraujo tyrimo atsakymą.