Atsiųsime naujus kraujo tyrimų paaiškinimus
Kai žinyne atsiras naujų rodiklių ar straipsnių, parašysime trumpai, kas naujo, ir pranešime, kai startuos Proactiva platforma.
Kas yra metabolinis sindromas
Pagal MedlinePlus, metabolinis sindromas — tai grupė rizikos veiksnių, kurie kartu didina širdies ligų, insulto ir 2 tipo diabeto tikimybę. Turėti vieną iš šių veiksnių yra įprasta, tačiau apibrėžimas sutelktas ties deriniu: diagnozė keliama, kai iš penkių nurodytų rodiklių yra bent trys, peržengiantys nustatytą ribą. Pats metabolinis sindromas dažniausiai neturi jokių simptomų, išskyrus padidėjusią juosmens apimtį — todėl, kaip nurodo NHS, dažniausiai jis pastebimas atsitiktinai, per kraujo tyrimus ar sveikatos patikrinimą.
Svarbu skirti šį rinkinį nuo pavienių tyrimų aprašų: kiekvieno rodiklio — pavyzdžiui, trigliceridų ar gliukozės — norma ir reikšmė aprašyta atskirame rodiklio puslapyje. Šiame tekste aiškinama, kaip tie penki skaičiai veikia kartu ir kodėl juos vertinama būtent taip.
Penki kriterijai ir jų ribos
MedlinePlus nurodo, kad gydytojas diagnozuoja metabolinį sindromą pagal fizinę apžiūrą ir kraujo tyrimus, vertindamas šiuos penkis rodiklius:
- Juosmens apimtis — 89 cm (35 colių) ar daugiau moterims, 102 cm (40 colių) ar daugiau vyrams. Tai vienintelis kriterijus, kurį galima pastebėti be tyrimo — per didelis riebalų kiekis pilvo srityje, pasak MedlinePlus, kelia didesnę širdies ligų riziką nei tiek pat riebalų, susikaupusių kitose kūno vietose. Orientacinį kūno masės indeksą galima pasitikrinti KMI skaičiuoklėje, tačiau KMI ir juosmens apimtis matuoja skirtingus dalykus — pirmasis bendrą svorį, antroji pilvo riebalų kiekį.
- Trigliceridai — 1,7 mmol/l (150 mg/dl) arba daugiau. Trigliceridai yra riebalų rūšis, cirkuliuojanti kraujyje; jų kiekis nustatomas kraujo tyrimu, dažniausiai nevalgius.
- HDL cholesterolis — mažiau nei 1,3 mmol/l (50 mg/dl) moterims, mažiau nei 1,0 mmol/l (40 mg/dl) vyrams. HDL vadinamas „geruoju“ cholesteroliu, nes padeda pašalinti cholesterolį iš kraujagyslių — todėl čia žema, o ne aukšta reikšmė laikoma rizikos veiksniu.
- Kraujospūdis — 130/85 mmHg arba daugiau. Ilgai išliekantis padidėjęs kraujospūdis, pasak MedlinePlus, gali pažeisti širdį ir sukelti kitų sveikatos problemų. Orientacines kraujospūdžio kategorijas galima peržiūrėti kraujospūdžio skaičiuoklėje.
- Gliukozė nevalgius — 5,6 mmol/l (100 mg/dl) arba daugiau. Nedidelis gliukozės padidėjimas nevalgius, pasak MedlinePlus, gali būti ankstyvas diabeto požymis.
Šios ribos nurodytos JAV vienetais (mg/dl); SI vienetais, kurie naudojami Lietuvos laboratorijų atsakymuose (mmol/l), jos perskaičiuotos aukščiau pagal standartinius perskaičiavimo koeficientus.
Kodėl skirtingi šaltiniai nurodo skirtingas ribas
Lietuviškuose tekstuose dažnai matysite kiek kitokius skaičius — pavyzdžiui, 88 cm juosmens ribą moterims vietoj 89 cm. Taip yra todėl, kad metabolinį sindromą apibrėžia kelios organizacijos. Dvi dažniausiai minimos yra JAV Nacionalinės cholesterolio mokymo programos (NCEP ATP III, 2005 m. redakcija) ir Tarptautinės diabeto federacijos (IDF) apibrėžtys. Kaip jos skiriasi, aprašyta 2007 m. žurnale BMC Public Health paskelbtame Norvegijos HUNT 2 tyrime (Hildrum ir kt.):
| Kriterijus | MedlinePlus | NCEP ATP III (2005) | IDF (europinės kilmės žmonėms) |
|---|---|---|---|
| Kiek kriterijų reikia | bent 3 iš 5 | bent 3 iš 5 | juosmens kriterijus privalomas ir dar bent 2 iš 4 |
| Juosmens apimtis | moterims 35 coliai (apie 89 cm) ir daugiau, vyrams 40 colių (apie 102 cm) ir daugiau | moterims 88 cm ir daugiau, vyrams 102 cm ir daugiau | moterims 80 cm ir daugiau, vyrams 94 cm ir daugiau |
| Trigliceridai | 1,7 mmol/l ir daugiau | 1,7 mmol/l ir daugiau arba gydymas vaistais | 1,7 mmol/l ir daugiau arba gydymas |
| HDL cholesterolis | moterims mažiau nei 1,3 mmol/l, vyrams mažiau nei 1,0 mmol/l | moterims mažiau nei 1,29 mmol/l, vyrams mažiau nei 1,03 mmol/l arba gydymas vaistais | moterims mažiau nei 1,29 mmol/l, vyrams mažiau nei 1,03 mmol/l arba gydymas |
| Kraujospūdis | 130/85 mmHg ir daugiau | 130/85 mmHg ir daugiau arba gydymas vaistais | 130/85 mmHg ir daugiau arba anksčiau nustatytos hipertenzijos gydymas |
| Gliukozė nevalgius | 5,6 mmol/l ir daugiau | 5,6 mmol/l ir daugiau arba gydymas vaistais | 5,6 mmol/l ir daugiau arba anksčiau nustatytas 2 tipo diabetas |
HDL ribos 1,29 ir 1,03 mmol/l bei MedlinePlus nurodomos 1,3 ir 1,0 mmol/l yra tos pačios 50 ir 40 mg/dl ribos, tik skirtingai suapvalintos. Tikrasis skirtumas — juosmens apimtis: IDF europinės kilmės žmonėms taiko žemesnes ribas ir kitoms etninėms grupėms nurodo atskiras. JAV Nacionalinis širdies, plaučių ir kraujo institutas (NHLBI) taip pat pažymi, kad gydytojas gali taikyti kitokias juosmens ribas, atsižvelgdamas į žmogaus kilmę.
Dar vienas dažnai praleidžiamas dalykas — gydymas. NCEP ATP III ir IDF apibrėžtyse kriterijus laikomas atitiktu ir tada, kai rodiklis jau gydomas vaistais, net jei tyrimo rezultatas dabar yra ribose; NHLBI tai nurodo gliukozei ir diabetui. Todėl vertinant kriterijus gydytojui svarbu žinoti ir apie vartojamus vaistus, ne tik apie paskutinio tyrimo skaičius.
Kodėl svarbus derinys, o ne vienas rodiklis
MedlinePlus pabrėžia, kad turėti vieną iš šių penkių veiksnių yra dažna ir savaime dar ne metabolinis sindromas. Diagnozei reikia bent trijų iš penkių, peržengiančių nurodytą ribą — tai reiškia, kad du žmonės su vienodu, pavyzdžiui, kraujospūdžiu gali turėti visiškai skirtingą bendrą riziką, priklausomai nuo to, kiek dar kriterijų jie atitinka.
Priežastis, kodėl vertinamas derinys, yra ta, kad šie penki rodikliai dažnai susiję tarpusavyje ir turi bendrą pagrindą. MedlinePlus nurodo, kad metabolinis sindromas siejamas su antsvoriu, nutukimu, mažo fizinio aktyvumo gyvensena ir insulino rezistentiškumu (būkle, kai organizmas insuliną naudoja mažiau efektyviai). Kai keli iš šių veiksnių atsiranda kartu, bendra širdies ligų, insulto ir diabeto rizika, pasak MedlinePlus, yra didesnė, nei sudėjus pavienes kiekvieno veiksnio rizikas. Būtent todėl gydytojai šiuos penkis rodiklius vertina kaip visumą, o ne kaip atskirus, nesusijusius laboratorinius skaičius.
Tai skiriasi nuo situacijos, kai reikia tirtis dėl konkretaus įtariamo sutrikimo — pavyzdžiui, esant antsvoriui. Kokie tyrimai tokiu atveju paprastai atliekami ir ką jie parodo pavieniui, aprašyta puslapyje „Kokius tyrimus atlikti esant antsvoriui“.
Kaip šie rodikliai nustatomi praktiškai
NHS aprašo, kad įtarus metabolinį sindromą, gydytojas ar specialistas paprastai atlieka kelis žingsnius: pasiteirauja apie sveikatos būklę ir šeimos narių ligas, pamatuoja kūno masės indeksą ir juosmens apimtį, patikrina kraujospūdį bei paklausia apie simptomus. Tuomet dažniausiai skiriami kraujo tyrimai gliukozei ir kraujo riebalams (įskaitant cholesterolį) įvertinti. NHS pažymi, kad prieš šiuos tyrimus gali būti prašoma iki 12 valandų nieko nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį — tai būtina, nes tiek gliukozės, tiek trigliceridų reikšmes valgymas laikinai pakelia.
Praktiškai tai reiškia, kad nė vienas iš penkių rodiklių nevertinamas iš vieno atsitiktinio matavimo tą pačią dieną be konteksto. Juosmens apimtis matuojama fiziškai, kraujospūdis dažnai tikrinamas pakartotinai, o kraujo rodikliai imami nevalgius, kad rezultatas būtų palyginamas su nustatytomis ribomis.
Ką galima paveikti gyvensena
MedlinePlus ir NHS sutaria, kad pagrindinis būdas mažinti šiuos rizikos veiksnius — sveikos gyvensenos pokyčiai. MedlinePlus juos vadina „širdžiai sveiku gyvenimo būdu“: sveikos mitybos planas, ribojantis sočiųjų ir trans riebalų kiekį bei skatinantis vaisius, daržoves, pilno grūdo produktus ir liesą mėsą; siekimas sveiko svorio; streso valdymas; reguliarus fizinis aktyvumas; nerūkymas. NHS papildomai nurodo orientacinę fizinio aktyvumo apimtį — bent 150 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo pratimų per savaitę, paskirstytų per 4–5 ar daugiau dienų — bei pataria vengti ilgo sėdėjimo be pertraukų.
Jei gyvensenos pokyčių nepakanka, MedlinePlus nurodo, kad gydytojas gali svarstyti papildomas priemones konkretiems rodikliams — pavyzdžiui, cholesteroliui ar kraujospūdžiui — tačiau tokį sprendimą, atsižvelgdamas į visą klinikinį vaizdą, priima gydytojas.
Kada tai svarbu aptarti su gydytoju
Kadangi dauguma šių penkių rodiklių savaime jokių simptomų nesukelia, apie juos dažniausiai sužinoma per įprastą kraujo tyrimą ar profilaktinį patikrinimą, o ne dėl konkrečių nusiskundimų. NHS pataria kreiptis į gydytoją, jei žmogus mano, kad jam gali grėsti šis rizikos veiksnių derinys — pavyzdžiui, dėl amžiaus, gyvensenos ar šeimos istorijos. Gydytojas tuomet įvertina visus penkis kriterijus kartu, o ne kiekvieną atskirai, ir tik remdamasis šiuo bendru vaizdu sprendžia dėl tolesnių žingsnių.