Atsiųsime naujus kraujo tyrimų paaiškinimus
Kai žinyne atsiras naujų rodiklių ar straipsnių, parašysime trumpai, kas naujo, ir pranešime, kai startuos Proactiva platforma.
Kodėl vien lipidogramos kartais neužtenka
Lipidograma — bendras cholesterolis, MTL, DTL ir trigliceridai — lieka pagrindiniu tyrimu vertinant širdies ir kraujagyslių riziką. Tačiau pasitaiko situacijų, kai šie keturi skaičiai neatspindi viso vaizdo. Pagal MedlinePlus, įprastas tyrimas gali rodyti „sveiką“ MTL cholesterolio kiekį, bet jei didelė MTL dalelių dalis yra ypač aterogeniška lipoproteino (a) forma, rizika širdies ligai ir insultui vis tiek gali būti didelė. Panašiai — vienodą bendro cholesterolio skaičių gali turėti du žmonės su labai skirtingu aterogeninių dalelių kiekiu kraujyje.
Būtent tokiais atvejais — kai šeimoje buvo ankstyvos širdies ligos, kai MTL lieka aukštas nepaisant gydymo, kai širdies liga jau diagnozuota, o įprasti lipidų rodikliai atrodo normalūs — gydytojas gali papildomai skirti vieną ar kelis papildomus tyrimus. Toliau aprašomi keturi tokie tyrimai. Kokius konkrečiai tyrimus atlikti esant tam tikrai situacijai, aprašyta skiltyje „Kokius tyrimus atlikti“; čia paaiškinama, kuo šie keturi rodikliai skiriasi vienas nuo kito ir kodėl jie nėra pakaitalas įprastai lipidogramai.
Lipoproteinas (a): tyrimas, kurio dažniausiai pakanka kartą
Lipoproteinas (a), arba Lp(a), yra MTL tipo dalelė, prie kurios papildomai prisijungęs baltymas apolipoproteinas(a). Pagal MedlinePlus, šios dalelės yra „lipnesnės“ už įprastą MTL, todėl labiau linkusios prisidėti prie kraujagyslių sienelių pažeidimų ir kraujo krešulių.
Svarbiausias Lp(a) ypatumas — jo kiekį beveik visiškai lemia genai. MedlinePlus nurodo, kad suaugusiojo Lp(a) lygį organizmas pasiekia jau apie penkerius metus, ir vėliau šis lygis visą likusį gyvenimą išlieka maždaug toks pat. Dieta ir fizinis aktyvumas jo, skirtingai nei MTL cholesterolio, iš esmės nekeičia. Būtent todėl gydytojai Lp(a) dažnai vadina tyrimu „kartą gyvenime“: kai vieną kartą išmatuotas, rezultatas ateityje neturėtų reikšmingai keistis, todėl pakartotinis tyrimas paprastai neduoda naujos informacijos, nebent gydytojas mato konkrečią klinikinę priežastį jį kartoti.
Tyrimas dažniausiai skiriamas, kai:
- šeimoje buvo ankstyvų širdies priepuolių ar insultų, ypač artimiems giminaičiams jauname amžiuje;
- MTL cholesterolis lieka aukštas nepaisant gydymo;
- jau yra diagnozuota širdies ir kraujagyslių liga, bet įprasti lipidų rodikliai normalūs arba buvo keli širdies priepuoliai ar kraujagyslių intervencijos;
- įtariama paveldima šeiminė hipercholesterolemija.
Prieš mėginio paėmimą pagal MedlinePlus paprastai reikia nevalgyti ir negerti (išskyrus vandenį) 9–12 valandų, o gydytojui verta paminėti vartojamą alkoholį, niaciną, aspiriną ar geriamuosius estrogenus — jie gali paveikti rezultatą.
Ko Lp(a) tyrimas neparodo: jis nenustato, kada tiksliai gali įvykti širdies priepuolis ar insultas. Be to, jis vienas pats nesuformuoja bendro rizikos vertinimo — tai tik vienas iš veiksnių, kurį gydytojas vertina kartu su šeimos istorija, likusia lipidograma ir kitais duomenimis.
Apolipoproteinas B: aterogeninių dalelių skaičius, o ne jose esančio cholesterolio kiekis
Įprasta lipidograma matuoja, kiek cholesterolio yra MTL ir DTL dalelėse, bet ne tai, kiek pačių dalelių kraujyje cirkuliuoja. Čia į pagalbą ateina apolipoproteinas B (ApoB) — baltymas, esantis kiekvienos aterogeninės, tai yra arterijų sienelėse galinčios kauptis, dalelės (MTL, VLDL, IDL) paviršiuje. Kadangi kiekviena tokia dalelė turi lygiai po vieną ApoB molekulę, jo koncentracija tiesiogiai atspindi bendrą aterogeninių dalelių skaičių — net jei šiose dalelėse esančio cholesterolio kiekis, matuojamas įprastu būdu, atrodo normalus.
Tai reikšminga, kai MTL cholesterolio skaičius ir realus dalelių skaičius nesutampa: pavyzdžiui, kai dalelės yra mažesnės ir tankesnės, jose telpa mažiau cholesterolio, bet pačių dalelių gali būti daugiau. Tokiu atveju MTL cholesterolio reikšmė gali atrodyti nekelianti nerimo, o ApoB — padidėjęs. Dėl šios priežasties ApoB dažnai vertinamas kartu su likusia lipidograma, o ne vietoj jos.
ApoB tyrimo neparodo: baltymo kiekis nepasako, kokio dydžio ar tankio yra dalelės, taip pat neatskiria, kiek iš padidėjimo lemia gyvensena, o kiek — paveldėti veiksniai; tai gydytojas vertina atskirai.
Homocisteinas: dažniau vitaminų, o ne širdies klausimas
Homocisteinas yra aminorūgštis, kuri susidaro organizmui skaidant baltymą metioniną ir kurią sveikas organizmas toliau perdirba naudodamas vitaminus B6, B12 ir folio rūgštį. Pagal MedlinePlus, padidėjęs homocisteino kiekis gali atspindėti šių vitaminų trūkumą, o kur kas rečiau — retą paveldimą būklę homocistinuriją.
MedlinePlus taip pat nurodo, kad didesnis homocisteino kiekis siejamas su didesne širdies ligų, insulto ir kitų kraujagyslių sutrikimų rizika. Todėl tyrimas kartais skiriamas ir širdies bei kraujagyslių rizikos kontekste — dažniausiai kartu su vitamino B12 ir folio rūgšties tyrimais, kad būtų aišku, ar padidėjimą lemia būtent vitaminų trūkumas.
Svarbi riba, ko šis tyrimas neparodo: pagal MedlinePlus, dauguma tyrimų rodo, kad homocisteino sumažinimas dažniausiai nesumažina širdies priepuolio ar insulto rizikos. Kitaip tariant, pats homocisteino skaičius yra rizikos žymuo, o ne rodiklis, kurio pakeitimas automatiškai pakeičia riziką — tai skiria jį nuo, pavyzdžiui, MTL cholesterolio, kurio mažinimas gydymo metu siejamas su rizikos mažėjimu.
Prieš tyrimą pagal MedlinePlus gali reikėti nevalgyti ir negerti 8–12 valandų, o gydytojui verta paminėti visus vartojamus vaistus ir papildus, ypač B grupės vitaminus.
hs-CRB: uždegimo žymuo be adreso
Hs-CRB (didelio jautrumo C reaktyvusis baltymas) yra tas pats CRB, kurį kepenys gamina reaguodamos į uždegimą, tik matuojamas jautresniu metodu — jis leidžia aptikti nedideles reikšmes, būdingas lėtiniam, silpnam uždegimui, o ne tik ūmiai infekcijai. Širdies ir kraujagyslių rizikos kontekste hs-CRB naudojamas kaip papildomas rodiklis, nes lėtinis mažo laipsnio uždegimas kraujagyslių sienelėse laikomas vienu iš aterosklerozės proceso dalyvių.
Kartu tai vienas ribotesnių rodiklių savo informatyvumu: CRB pats savaime nenurodo, kur organizme vyksta uždegimas ir kokia jo priežastis. Padidėjęs rezultatas vienodai gali atspindėti besitęsiančią infekciją, lėtinę uždegiminę ligą, neseniai persirgtą peršalimą ar net rūkymą, todėl jis visada vertinamas kartu su simptomais, anamneze ir kitais tyrimais, o ne atskirai kaip širdies rizikos matas.
Ką bendro turi šie keturi tyrimai — ir ką verta atsiminti
Šie keturi rodikliai — Lp(a), ApoB, homocisteinas ir hs-CRB — atspindi skirtingus širdies ir kraujagyslių rizikos aspektus: dalelių „lipnumą“ ir paveldimumą, dalelių skaičių, vitaminų apykaitą bei uždegimą. Nė vienas jų nėra universalus širdies rizikos matas ir nė vienas nepakeičia įprastos lipidogramos ar gydytojo apžiūros. Bendra taisyklė, tinkanti visiems keturiems:
- jie papildo, o ne pakeičia bendrą cholesterolį, MTL, DTL ir trigliceridus;
- jų skyrimas dažniausiai susijęs su konkrečia klinikine situacija — šeimos istorija, neaiškia lipidograma ar jau esančia širdies liga — o ne su rutininiu visų tikrinimu;
- rezultatą, ypač kai jis nukrypęs, visada aptaria ir kontekstualizuoja gydytojas kartu su kitais duomenimis, o ne pats skaičius.
Kaip tinkamai skaityti bet kurio kraujo tyrimo atsakymą — referencinius intervalus, vienetus ir žymes prie rezultato — paaiškinta straipsnyje „Kaip skaityti kraujo tyrimų atsakymą“.