Širdies žymenys kraujyje: kada tai skubi pagalba, o ne planinis tyrimas

Kodėl šie trys tyrimai — ne profilaktika

Dauguma kraujo tyrimų, apie kuriuos rašoma Proactiva puslapyje, turi prasmę atliekami periodiškai arba profilaktiškai — pavyzdžiui, cholesterolis ar gliukozė. Su širdies žymenimis kitaip. Pagal MedlinePlus, troponino tyrimas „paprastai atliekamas ligoninės skubios pagalbos skyriuje kartu su kitais širdies tyrimais, tokiais kaip EKG“ — tai reiškia, kad jis skiriamas jau esant simptomams, o ne kaip patikra sveikam žmogui be nusiskundimų. CK-MB taip pat tiriamas ūmiu atveju, dažniausiai kartu su troponinu. NT-proBNP — kiek kitaip: jis irgi skiriamas tik esant simptomams, o ne kaip patikra, tačiau kai simptomai lėtiniai (pavyzdžiui, dusulys ar kojų patinimas), jį gali skirti šeimos gydytojas planinio vizito metu — Valstybinė ligonių kasa (VLK) NT-proBNP nurodo tarp tyrimų, kuriuos šeimos gydytojas gali skirti. Visi trys atsako į klausimą, kas vyksta su širdimi dabar, o ne „kokia rizika ateityje“.

Tai svarbus skirtumas nuo, tarkime, lipidogramos, kurią galima planingai užsisakyti privačiai ar gauti per prevencijos programą. Širdies žymenų iš anksto „pasitikrinti dėl ramybės“ paprastai neverta — normalus rezultatas šiandien nieko nesako apie rytojų, o tyrimas turi prasmę tik tuo momentu, kai simptomai jau yra.

Troponinas — infarkto patvirtinimas

Troponinas yra baltymas, esantis širdies raumens ląstelėse. Pagal MedlinePlus, tyrimas daugiausia naudojamas patvirtinti, ar žmogus patiria arba neseniai patyrė miokardo infarktą (širdies priepuolį), taip pat diagnozuoti nestabilią krūtinės anginą ir stebėti širdies būklę po operacijos. Kai širdies raumens ląstelės pažeidžiamos, troponinas patenka į kraują, todėl padidėjęs rezultatas „paprastai reiškia, kad yra tam tikras širdies raumens pažeidimas“ — tačiau padidėjimo priežastis gali būti ne tik infarktas, bet ir širdies nepakankamumas, miokarditas ar plaučių embolija.

Svarbi laiko detalė: pagal MedlinePlus, padidėjęs troponino kiekis paprastai atsiranda ne iškart, o praėjus maždaug 2–3 valandoms nuo infarkto pradžios, todėl gydytojai dažnai kartoja tyrimą per 12 valandų — vienas normalus rezultatas iškart po simptomų pradžios dar nepaneigia infarkto. Būtent dėl šios dinamikos troponinas ir tiriamas ligoninėje, stebint keliais mėginiais, o ne vieną kartą laboratorijoje. Plačiau apie patį rodiklį, jo ribas ir ką reiškia skirtingi rezultatai — puslapyje troponinas.

NT-proBNP ir BNP — širdies nepakankamumas

NT-proBNP ir BNP yra baltymai, kuriuos gamina širdis ir kraujagyslės, kai širdis patiria papildomą apkrovą. Pagal MedlinePlus, natriuretinių peptidų tyrimai naudojami patvirtinti arba paneigti širdies nepakankamumą žmonėms, turintiems simptomų, įvertinti jau diagnozuoto širdies nepakankamumo sunkumą, stebėti, ar būklė progresuoja ar blogėja, bei sekti širdies būklę po infarkto ar nestabilios krūtinės anginos.

Normalus rezultatas dažniausiai reiškia, kad širdies nepakankamumas mažai tikėtinas, o padidėjęs — kad širdies nepakankamumas galimas, nors padidėjimą gali sukelti ir kitos būklės: inkstų nepakankamumas, plaučių ligos, širdies vožtuvų sutrikimai. Todėl, kaip ir su troponinu, rezultatą visada vertina gydytojas kartu su simptomais, apžiūra ir kitais tyrimais, o ne kaip atskirą skaičių.

Skirtingai nei troponinas, NT-proBNP dažnai naudojamas ir ne ligoninėje. Jungtinės Karalystės NICE gairėse NG106 jis skiriamas žmonėms, kuriems įtariamas lėtinis širdies nepakankamumas, o pagal rezultatą sprendžiama, per kiek laiko reikalinga širdies echoskopija — per 6 ar per 2 savaites. Lietuvoje šį tyrimą gali skirti šeimos gydytojas. Daugiau apie rodiklį ir gairių ribas — puslapyje NT-proBNP.

CK-MB — papildomas, rečiau naudojamas žymuo

Kreatinkinazė (CK) — fermentas, kurio daugiausia yra skeleto raumenyse, bet nemažai ir širdies raumenyje bei smegenyse. CK-MB yra ta CK dalis, kuri būdinga būtent širdies raumeniui. Pagal MedlinePlus, dideli CK-MB kiekiai „greičiausiai atsiranda dėl širdies raumens pažeidimo“ — dažniausiai infarkto ar miokardito, nors kiekį gali kelti ir plaučių embolija, širdies operacija ar širdies nepakankamumas.

Istoriškai CK-MB buvo pagrindinis širdies pažeidimo žymuo, tačiau šiandien jį didele dalimi pakeitė jautresnis ir specifiškesnis troponinas. CK-MB vis dar naudojamas papildomai — pavyzdžiui, vertinant, ar neseniai persirgtas infarktas pasikartojo, nes CK-MB kiekis kraujyje grįžta į normą greičiau nei troponino. Kadangi bendra kreatinkinazė yra ir raumenyse, padidėjęs rezultatas pats savaime nenurodo, ar priežastis širdyje, ar skeleto raumenyse — todėl tyrimas beveik visada vertinamas kartu su troponinu ir klinikiniu vaizdu. Plačiau — puslapyje CK-MB.

Kaip šie trys tyrimai skiriasi tarpusavyje

• Troponinas — jautriausias ir specifiškiausias širdies raumens pažeidimo žymuo, šiandien pagrindinis infarkto diagnostikos tyrimas.
• NT-proBNP (ir BNP) — atsako ne į „ar buvo pažeidimas“, o į „ar širdis dirba su padidėjusia apkrova“ — pagrindinis širdies nepakankamumo žymuo.
• CK-MB — papildomas, rečiau naudojamas savarankiškai; naudingas stebint, kaip greitai mažėja žymuo po ūminio įvykio.

Visi trys tiriami iš to paties veninio kraujo mėginio, o kraujo paėmimas trunka trumpiau nei penkias minutes ir specialaus pasiruošimo, priešingai nei, tarkime, lipidogramai ar gliukozei, nereikia.

Kada tai skubi pagalba, o ne laboratorija

Šie tyrimai visada susiję su simptomais, kurie patys savaime yra priežastis skubiai kreiptis į gydymo įstaigą, o ne planuoti vizitą į laboratoriją savarankiškai. Pagal MedlinePlus, į troponino ar susijusių tyrimų poreikį dažniausiai nurodo:

• krūtinės skausmas ar spaudimo jausmas;
• dusulys, sunku kvėpuoti;
• pykinimas kartu su krūtinės diskomfortu;
• neįprastas, sunkiai paaiškinamas nuovargis;
• nereguliarus širdies plakimas.

Skambinkite 112, o ne rinkitės į laboratoriją, kai krūtinės skausmas ar spaudimas trunka ilgiau nei kelias minutes, plinta į ranką, žandikaulį ar nugarą, kai jį lydi dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas ar sąmonės aptemimas. Tokiais atvejais laikas iki gydymo tiesiogiai lemia, kiek širdies raumens bus pažeista — o troponino ar NT-proBNP tyrimas bus atliktas jau ligoninėje, kaip dalis skubios diagnostikos, kartu su EKG. Bandymas pirmiau „nueiti pasitikrinti kraują“ savarankiškai tik atitolina pagalbą, nes ambulatorinėje laboratorijoje nėra nei EKG, nei galimybės nedelsiant pradėti gydymą.

Ramesniais atvejais — kai simptomai (pavyzdžiui, ilgai trunkantis nuovargis ar pėdų patinimas) yra lėtiniai, be ūmaus skausmo — sprendimą dėl širdies žymenų tyrimo priima šeimos gydytojas ar kardiologas planinio vizito metu. Kokie tyrimai apskritai atliekami vertinant širdies būklę, priklausomai nuo simptomų, apžvelgta puslapyje Kokius tyrimus atlikti: širdis.

Ką reiškia rezultatas, kai jis jau gautas

Nė vienas iš trijų žymenų neveikia kaip savarankiška diagnozė. MedlinePlus aiškiai nurodo, kad padidėjęs troponinas ar CK-MB gali reikšti ne tik infarktą, bet ir kitas būkles — miokarditą, plaučių emboliją, širdies nepakankamumą ar, CK-MB atveju, net skeleto raumenų pažeidimą. Todėl gydytojas rezultatą visada vertina kartu su simptomais, EKG duomenimis ir, dažniausiai, pakartotiniu tyrimu po kelių valandų — vienas skaičius be konteksto išvados nesuteikia. Jei norite suprasti, kaip apskritai skaityti kraujo tyrimo atsakymą, referencinius intervalus ir žymes prie rezultato, tai išsamiai paaiškinta straipsnyje Kaip skaityti kraujo tyrimų atsakymą.