Pereiti prie turinio
Tyrimų žinynas
LT

Kokius tyrimus atlikti dėl žarnyno

Tyrimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju

Kodėl šie tyrimai

Žarnyno simptomai – pūtimas, dujos, nereguliarus tuštinimasis, viduriavimas ar mėšlungiškas pilvo skausmas – kyla dėl labai skirtingų priežasčių, todėl nėra nei vieno tyrimo, kuris atsakytų į visus klausimus, nei vieno visiems tinkančio rinkinio: apimtį gydytojas parenka pagal simptomus, jų trukmę, amžių ir apžiūrą. Pirmas laboratorinių tyrimų uždavinys paprastai būna ne pavadinti ligą, o atskirti funkcinius virškinimo sutrikimus (pvz., dirgliosios žarnos sindromą) nuo būklių, kurioms būdingas uždegimas ar audinių pažeidimas – uždegiminių žarnų ligų (Krono ligos, opinio kolito) ar celiakijos.

Bendras kraujo tyrimas parodo, ar nėra mažakraujystės požymių, kurie gali rodyti lėtinį kraujo netekimą ar sutrikusį maistinių medžiagų pasisavinimą, tačiau tokie pokyčiai būdingi ne vien žarnyno ligoms. C reaktyvusis baltymas rodo bendrą uždegimo lygį organizme, bet nenurodo, kurioje vietoje uždegimas vyksta. Eritrocitų nusėdimo greitis yra netiesioginis to paties uždegimo požymis: jis kinta lėčiau nei C reaktyviojo baltymo reikšmė ir priklauso nuo amžiaus, mažakraujystės, nėštumo bei baltymų kiekio kraujyje, todėl uždegimo trukmės ar vietos nenusako ir skiriamas ne kiekvienu atveju kartu su C reaktyviuoju baltymu.

Abiejų rodiklių reikšmės referencinėse ribose uždegiminės žarnų ligos nepaneigia. Kalprotektinas išmatose yra tikslingesnis: jis atspindi baltųjų kraujo kūnelių migraciją būtent į žarnyno gleivinę, ir Jungtinės Karalystės NICE gairėse nurodytas kaip galimybė padėti gydytojui atskirti uždegiminę žarnų ligą nuo dirgliosios žarnos sindromo suaugusiesiems, kuriems neseniai atsirado apatinio virškinimo trakto simptomų ir svarstomas specialisto įvertinimas, kai vėžys neįtariamas; įtarus vėžį šis tyrimas netinka ir reikiamo ištyrimo atidėti negali.

Celiakijos atveju svarbu, kad antikūnų tyrimas būtų atliktas tebevalgant glitimo (gliuteno) turintį maistą – kitaip rezultatas gali būti klaidingai neigiamas; todėl mitybos pokyčius prieš tyrimą visada verta aptarti su gydytoju. Skydliaukės, išmatų pasėlio, parazitų ir slapto kraujavimo tyrimai nesudaro bendro rinkinio – kiekvienas jų turi savo atvejį: skydliaukės rodiklis tinka, kai šalia žarnyno skundų yra ir kitų skydliaukės veiklos pokyčio požymių, pasėlis ir parazitų tyrimas – kai viduriavimas užsitęsė po kelionės ar apsinuodijimo maistu, slapto kraujavimo tyrimas – kai ieškoma plika akimi nematomo kraujavimo.

Reikia suprasti ir tai, ką šie tyrimai gali praleisti: kraujo bei išmatų rodikliai neparodo žarnyno gleivinės vaizdo, todėl esant nerimą keliantiems požymiams gydytojas gali skirti endoskopiją, kolonoskopiją ar vaizdinius tyrimus nepriklausomai nuo laboratorinių atsakymų. Ką rodo maisto netoleravimo (IgG) testas, rašome straipsnyje „Maisto netoleravimo testas: ką rodo IgG ir ką rekomenduoja alergologai“.

Kada nelaukti tyrimų

  • Viduriavimas tęsiasi ilgiau nei kelias savaites arba žadina naktį
  • Tuštinimosi įprotis pasikeitė ir kelias savaites nesugrįžta į įprastą
  • Kartu krenta svoris be aiškios priežasties arba karščiuojama
  • Simptomai kartojasi ir riboja kasdienę veiklą, nors mityba nesikeitė

Kada kreiptis nedelsiant

Šie požymiai nėra planinio vizito atvejis: nelaukite tyrimų ir kreipkitės nedelsdami, o staiga pablogėjus būklei skambinkite 112.

  • Išmatos juodos, degutinės arba jose matyti kraujo
  • Pilvo skausmas prasidėjo staiga, yra stiprus arba skauda palietus pilvą
  • Kraujavimas gausus arba kartu svaigsta galva, silpsta jėgos, alpstama
  • Vemiama krauju arba vėmalai primena kavos tirščius

Ši svetainė nėra skubios pagalbos tarnyba. Jei staiga atsirado stiprus krūtinės ar galvos skausmas, dusulys, sąmonės ar kalbos sutrikimas, gausus kraujavimas ar kitas ūmus sutrikimas — nelaukite tyrimų ir skambinkite 112.

Šaltiniai: NHS – Stomach ache (kada kreiptis nedelsiant) (žiūrėta 2026-09-20), NHS – Bleeding from the bottom (rectal bleeding) (žiūrėta 2026-09-20)

Dažni klausimai

›Kokius tyrimus atlikti dėl žarnyno?

Vieno visiems tinkančio rinkinio nėra: tyrimus gydytojas parenka pagal simptomus, jų trukmę ir apžiūrą. Dažniausiai svarstomi bendras kraujo tyrimas, C reaktyvusis baltymas ir kalprotektinas išmatose, o celiakijos antikūnai, skydliaukės, išmatų pasėlio, parazitų ar slapto kraujavimo tyrimai pridedami tik tada, kai juos pagrindžia simptomai.

›Ką rodo kalprotektinas išmatose?

Kalprotektinas atspindi uždegimą žarnyno gleivinėje. NICE gairėse jis nurodytas kaip galimybė padėti gydytojui atskirti uždegiminę žarnų ligą nuo dirgliosios žarnos sindromo suaugusiesiems su neseniai atsiradusiais apatinio virškinimo trakto simptomais, kai vėžys neįtariamas; pats tyrimas ligos nenustato.

›Ar prieš celiakijos tyrimus galima atsisakyti glitimo (gliuteno)?

Glitimo atsisakymas prieš celiakijos tyrimus gali paveikti jų tikslumą; mitybos savarankiškai nekeiskite ir pasiruošimą aptarkite su gydytoju. To paties laikosi ir NICE celiakijos gairės (NG20).

›Ką reiškia, jei kraujo ir išmatų tyrimų rodikliai lieka referencinėse ribose?

Tai rodo, kad tirtuose rodikliuose uždegimo ar mažakraujystės požymių nerasta, bet visų būklių tokie rezultatai nepaneigia: kraujo ir išmatų tyrimai neparodo žarnyno gleivinės vaizdo, kurį matyti leidžia endoskopiniai tyrimai. Jei simptomai lieka, juos verta aptarti su gydytoju.

›Pas kokį gydytoją kreiptis dėl žarnyno nusiskundimų?

Pirmiausia verta kreiptis į šeimos gydytoją – jis įvertins simptomus, jų trukmę, paskirs pirminius tyrimus ir prireikus nukreips pas gastroenterologą.

›Ar šiems tyrimams reikia ruoštis?

Pasiruošimas priklauso nuo konkretaus tyrimo: prieš bendrą kraujo tyrimą prašoma būti nevalgius kelias valandas, C reaktyviojo baltymo tyrimui nevalgius atvykti nebūtina, o išmatų mėginiui svarbus tinkamas indelis ir laikas iki pristatymo. Tikslias sąlygas nurodo laboratorija arba tyrimą skyręs gydytojas – atskirų tyrimų aprašai yra pasiruošimo žinyne, nuorodos į jį šio puslapio skiltyje „Kaip pasiruošti šiems tyrimams“.

›Ar dirgliosios žarnos sindromą galima nustatyti kraujo tyrimu?

Tiesioginio tyrimo šiai būklei nėra – laboratoriniai tyrimai naudojami tam, kad būtų įvertintos kitos galimos simptomų priežastys, o išvadą pagal visą vaizdą daro gydytojas.

Susijusios situacijos

Kaip pasiruošti šiems tyrimams

Ši svetainė nėra skubios pagalbos tarnyba. Jei staiga atsirado stiprus krūtinės ar galvos skausmas, dusulys, sąmonės ar kalbos sutrikimas, gausus kraujavimas ar kitas ūmus sutrikimas — nelaukite tyrimų ir skambinkite 112.

Informacija nėra diagnozė ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Rodiklių normos priklauso nuo laboratorijos, amžiaus, lyties ir kitų aplinkybių — galutinį vertinimą pateikia gydytojas.