Atsiųsime naujus kraujo tyrimų paaiškinimus
Kai žinyne atsiras naujų rodiklių ar straipsnių, parašysime trumpai, kas naujo, ir pranešime, kai startuos Proactiva platforma.
Kas yra osmoliališkumas
Pagal MedlinePlus, osmoliališkumas — tai dalelių, ištirpusių kūno skystyje, koncentracija: kiek dalelių tenka tam tikram skysčio kiekiui. Kraujyje ar šlapime matuojamos dalelės apima gliukozę, karbamidą (kepenyse susidarantį medžiagų apykaitos šalutinį produktą) ir elektrolitus — natrį, kalį bei chloridą. Elektrolitai yra mineralai, kurie tirpdami vandenyje ar kūno skysčiuose įgyja elektrinį krūvį ir padeda palaikyti skysčių bei rūgščių-šarmų (pH) pusiausvyrą organizme.
Kraujo osmoliališkumas padidėja, kai sumažėja vandens kiekis kraujyje arba padaugėja ištirpusių medžiagų — natrio, chlorido, gliukozės. Padidėjęs kraujo osmoliališkumas skatina inkstus sulaikyti vandenį, todėl šlapimas tampa koncentruotesnis. Ir atvirkščiai — kai kraujyje padaugėja vandens, osmoliališkumas mažėja, o šlapimas tampa skystesnis. Šis mechanizmas paprastai palaiko sveiką skysčių balansą, tačiau jį gali sutrikdyti per didelis druskos vartojimas, inkstų liga, širdies liga ar tam tikros apsinuodijimo formos.
Tyrimas gali būti atliekamas iš trijų mėginių: kraujo serumo ar plazmos (serumo/plazmos osmoliališkumas), šlapimo (šlapimo osmoliališkumas) arba išmatų (išmatų osmoliališkumas, naudojamas aiškinantis lėtinio viduriavimo priežastis).
Kam naudojamas kraujo ir šlapimo osmoliališkumo tyrimas
Pagal MedlinePlus, kraujo (serumo) osmoliališkumo tyrimas dažniausiai naudojamas:
- patikrinti vandens ir tam tikrų medžiagų pusiausvyrą kraujyje;
- nustatyti, ar nebuvo prarytas nuodas, pavyzdžiui, antifrizas ar denatūruotas spiritas;
- patikrinti, ar nėra vaistų, tokių kaip salicilatai (dažni aspirino sudėtyje), perdozavimo;
- padėti diagnozuoti dehidrataciją — būklę, kai organizmas praranda per daug skysčio;
- padėti diagnozuoti perteklinę hidrataciją — būklę, kai organizme sulaikoma per daug skysčio;
- padėti diagnozuoti necukrinį diabetą (diabetes insipidus) — inkstus veikiančią būklę, sukeliančią dažną šlapinimąsi, kuris gali sukelti dehidrataciją.
Kartais kraujo plazmos osmoliališkumas įvertinamas ir netiesiogiai — matuojant jame ištirpusio natrio kiekį. Apie tai, kaip natris atskirai tiriamas ir ką reiškia jo rezultatas, rašoma natrio rodiklio puslapyje.
Šlapimo osmoliališkumo tyrimas dažnai atliekamas kartu su kraujo (serumo) osmoliališkumo tyrimu, siekiant įvertinti organizmo skysčių balansą, arba atskirai — norint išsiaiškinti padidėjusio ar sumažėjusio šlapinimosi priežastį. Šis tyrimas dažnai skiriamas kartu su bendruoju šlapimo tyrimu, kuris papildomai įvertina šlapimo sudėtį ir kitus rodiklius.
Kada gydytojas skiria šį tyrimą
Serumo ar šlapimo osmoliališkumo tyrimo gali prireikti, kai yra skysčių disbalanso, necukrinio diabeto ar tam tikro apsinuodijimo simptomų. MedlinePlus nurodo, kad skysčių disbalanso ir necukrinio diabeto simptomai yra panašūs ir gali apimti:
- stiprų troškulį (jei organizmas dehidratuotas);
- pykinimą ir vėmimą;
- galvos skausmą;
- sumišimą;
- nuovargį;
- traukulius.
Apsinuodijimo simptomai priklauso nuo prarytos medžiagos, tačiau gali apimti pykinimą ir vėmimą, konvulsijas (nevaldomą raumenų drebėjimą), kvėpavimo sutrikimus ir neaiškią kalbą.
Šlapimo osmoliališkumo tyrimo taip pat gali prireikti, jei sunku šlapintis arba šlapinamasi per daug — šis tyrimas parodo, kaip veikia inkstai. Kada dažnas šlapinimasis ar troškulys yra pagrindas tirtis plačiau, aptariama skiltyje „Kokius tyrimus atlikti: troškulys, dažnas šlapinimasis“.
Panašiu pagrindu skiriamas ir atskiras natrio kraujo tyrimas: pagal MedlinePlus, jis dažnai atliekamas kaip įprastos sveikatos patikros dalis, žmonėms, vartojantiems skysčių balansą veikiančius vaistus, arba turintiems per didelio (hipernatremijos) ar per mažo (hiponatremijos) natrio kiekio simptomų. Hipernatremijos simptomai — troškulys, labai mažas šlapimo kiekis, vėmimas, viduriavimas, sumišimas, raumenų trūkčiojimas, traukuliai; negydant labai aukštas natrio kiekis gali sukelti komą ir kelti pavojų gyvybei. Hiponatremijos simptomai — silpnumas, nuovargis, sumišimas, raumenų trūkčiojimas, traukuliai; negydant labai žemas natrio kiekis taip pat gali sukelti komą.
Kaip atliekamas tyrimas
Kraujo mėginys imamas iš rankos venos plona adata — procedūra trunka mažiau nei penkias minutes, gali jaustis trumpas dilgtelėjimas.
Šlapimo mėginiui naudojamas „švaraus paėmimo“ (angl. clean catch) būdas: prieš renkant mėginį lyties organų sritis nuvaloma valymo servetėle, pradedama šlapintis į tualetą, tuomet keletą sekundžių šlapinamasi į indelį, o likusi šlapimo dalis vėl išleidžiama į tualetą. Jei turite kraujuojančių hemorojų arba yra mėnesinės, apie tai verta pasakyti prieš tyrimą, nes tai gali paveikti rezultatą.
Kraujo ar šlapimo tyrimams pasiruošimo dažniausiai nereikia daug: gydytojas gali paprašyti 6 valandas nevalgyti ir negerti arba 12–14 valandų prieš tyrimą riboti skysčių kiekį — tikslias instrukcijas nurodo tyrimą skiriantis gydytojas. Kraujo tyrimo rizika minimali — galimas trumpalaikis skausmas ar mėlynė adatos dūrio vietoje; šlapimo tyrimas rizikos nekelia.
Ką reiškia rezultatų derinys
Osmoliališkumo rezultatas vertinamas ne izoliuotai, o kartu su simptomais, ligos istorija ir kitų kraujo tyrimų rezultatais — tai atlieka gydytojas.
Pagal MedlinePlus, jei serumo osmoliališkumo rezultatas nukrypęs nuo normos, tai gali rodyti:
- dehidrataciją arba perteklinę hidrataciją;
- per didelį arba per mažą druskos kiekį kraujyje;
- apsinuodijimą antifrizu ar kitomis medžiagomis;
- necukrinį diabetą;
- insultą.
Jei nukrypęs šlapimo osmoliališkumo rezultatas, tai gali rodyti dehidrataciją ar perteklinę hidrataciją, širdies nepakankamumą, kepenų ligą arba inkstų ligą. Šlapimo osmoliališkumas kartu su kraujo rezultatu leidžia gydytojui įvertinti, ar inkstai tinkamai koncentruoja arba skiedžia šlapimą, reaguodami į kraujo osmoliališkumo pokyčius — tai ir yra pagrindinis priežastis šiuos du tyrimus derinti.
Natrio kraujo tyrimo rezultatai retai vertinami atskirai nuo kitų elektrolitų — dažniausiai jis atliekamas kaip elektrolitų panelės, bazinės arba išsamios metabolinės panelės dalis. Padidėjęs natrio kiekis gali rodyti dehidrataciją (dėl nepakankamo gėrimo, viduriavimo ar diuretikų vartojimo), antinksčių liaukų sutrikimą, inkstų ligą arba, rečiau, necukrinį diabetą. Sumažėjęs natrio kiekis gali rodyti natrio netekimą dėl viduriavimo ar vėmimo, būklę, dėl kurios organizmas sulaiko papildomą skystį (taip praskiesdamas natrį) — pavyzdžiui, inkstų ligas, kepenų cirozę, širdies nepakankamumą, tam tikras plaučių ligas ar vėžio formas —, taip pat tam tikrus vaistus, Adisono ligą ar netinkamą mitybą.
Svarbu: nukrypęs rezultatas ne visada reiškia gydymo reikalaujančią būklę. Amžius, lytis, vartojami vaistai ir kitos sveikatos būklės gali paveikti tiek natrio, tiek osmoliališkumo rodiklius. Apie tai, kaip apskritai skysčių netekimas atsispindi kraujo tyrimuose plačiau, rašoma straipsnyje „Dehidratacija: kaip atsispindi kraujo tyrimuose“.
Kokie papildomi tyrimai gali būti skiriami
Vertindamas osmoliališkumo ar natrio rezultatus, gydytojas gali skirti papildomus tyrimus kartu arba po jų — pavyzdžiui, bendrą kraujo tyrimą, karbamido azoto (BUN) tyrimą, gliukozės tyrimą, elektrolitų panelę, albumino kraujo tyrimą ar slapto kraujavimo išmatose tyrimą. Natrio atveju dažnai kartu vertinamas ir anijonų tarpo (angl. anion gap) tyrimas, kuris parodo skirtumą tarp neigiamai ir teigiamai įkrautų elektrolitų kraujyje ir padeda įvertinti rūgščių-šarmų pusiausvyros sutrikimus.
Kaip pasiruošti tyrimui
Prieš tyrimą verta pasakyti gydytojui apie visus vartojamus vaistus ir papildus — kai kuriuos gali tekti laikinai nutraukti prieš natrio tyrimą, tačiau savo nuožiūra to daryti nereikėtų, tik gydytojo nurodymu. Jei skirtas nevalgymo ar skysčių ribojimo laikotarpis, jo verta laikytis tiksliai — priešingu atveju rezultatas gali būti netikslus. Šlapimo mėginiui svarbu laikytis švaraus paėmimo instrukcijų, kad į indelį nepatektų odos mikroorganizmų.
Kada kreiptis į gydytoją
Stiprus troškulys, retas ar labai gausus šlapinimasis, sumišimas ar traukuliai — simptomai, dėl kurių verta kreiptis į gydytoją, o esant ūmiems, greitai stiprėjantiems simptomams (sunkiam sumišimui, traukuliams, sąmonės sutrikimui) — nedelsti ir kreiptis skubiai. Galutinį rezultatų aiškinimą, tolesnius tyrimus ir sprendimus dėl gydymo visada priima gydytojas, atsižvelgdamas į visą klinikinį vaizdą.