Kaip skaityti bendro šlapimo tyrimo atsakymą: nuo spalvos iki nuosėdų

Iš ko sudarytas atsakymo lapas

Pagal MedlinePlus, bendras šlapimo tyrimas (angl. urinalysis) — tai fizinis, cheminis ir mikroskopinis šlapimo tyrimas. Atsakymo lape šie trys tyrimo etapai dažniausiai išsidėsto atskiromis eilutėmis:

• Fizinės savybės — išvaizda (skaidrus ar drumstas) ir spalva, nuo bespalvio iki tamsiai geltono.
• Cheminis (juostelinis) tyrimas — testinė juostelė, panardinta į mėginį, parodo pH, santykinį tankį ir tai, ar šlapime yra gliukozės, baltymo, ketonų, bilirubino, hemoglobino ir nitritų.
• Nuosėdų mikroskopija — atliekama ne visada, o tik kai juostelinis tyrimas parodo nukrypimą arba gydytojas jos prašo atskirai; joje skaičiuojami eritrocitai, leukocitai, epitelio ląstelės, cilindrai, kristalai ir bakterijos.

Kiekvienam iš šių rodiklių Proactiva turi atskirą paaiškinimą su normomis ir šaltiniais — žr. bendro šlapimo tyrimo ir šlapimo nuosėdų puslapius. Šis straipsnis paaiškina, kaip visą lapą skaityti kaip visumą ir kas gali rezultatą iškraipyti dar prieš jis pasiekiant gydytoją.

Spalva, skaidrumas ir tankis

Spalva ir skaidrumas — pirmas, ką laborantas įvertina vizualiai. MedlinePlus nurodo, kad normalus šlapimas svyruoja nuo beveik bespalvio iki tamsiai geltonos spalvos; tamsesnė spalva dažniausiai tiesiog rodo koncentruotesnį (mažiau skysčių gėrusio žmogaus) mėginį, o ne ligą. Spalvą gali pakeisti ir maistas (burokėliai, serbentai), ir vaistai — MedlinePlus atskirai mini chlorokviną, geležies preparatus, levodopą bei fenazopiridiną kaip medžiagas, keičiančias šlapimo spalvą.

Santykinis tankis (specific gravity) rodo, kiek stipriai inkstai koncentruoja šlapimą, o pH parodo jo rūgštingumą ar šarmingumą. Abu šie rodikliai jautrūs mėginio paėmimo aplinkybėms — kiek prieš tai gerta skysčių, kada paskutinį kartą valgyta — todėl vienas atskiras neįprastas skaičius dažnai reiškia tiesiog momentinę būseną, ne sutrikimą. Tikslias normų ribas ir jų šaltinius rasite bendro šlapimo tyrimo rodiklio puslapyje.

Gliukozė ir ketonai

Pagal MedlinePlus, gliukozė yra pagrindinis organizmo energijos šaltinis, o sveiko žmogaus šlapime jos turėtų būti labai mažai arba visai neturėtų būti. Tyrimas dažniausiai atliekamas kaip bendro patikrinimo dalis arba padeda stebėti diabetą, ypač kai kraujo tyrimas sunkiai prieinamas. Svarbu: normalus šlapimo gliukozės rezultatas savaime neatmeta diabeto, nes kraujo gliukozė gali būti padidėjusi, o šlapimo — dar likti normos ribose.

Padidėjusi gliukozė šlapime dažniausiai siejama su diabetu ar prastai kontroliuojamu cukriniu diabetu, nėštumo metu — su gestaciniu diabetu, o rečiau — su retomis inkstų būklėmis (pavyzdžiui, renalinė glikozurija ar Fanconi sindromas), kai inkstai gliukozę filtruoja netinkamai net esant normaliam kraujo cukraus kiekiui. MedlinePlus taip pat pažymi, kad rezultatą gali paveikti tam tikri vaistai, C vitaminas ir gausus valgymas prieš tyrimą — vien šlapimo tyrimo nepakanka diagnozei, reikia papildomų tyrimų.

Ketonai atsiranda, kai organizmas energijai naudoja riebalus, o ne gliukozę — dažniausiai badaujant, laikantis griežtos mažai angliavandenių dietos arba kai diabetas nepakankamai kontroliuojamas. Kaip ir gliukozė, jie sveiko žmogaus šlapime paprastai neaptinkami.

Baltymas ir kraujas (hemoglobinas)

Baltymo (dažniausiai albumino) sveikų inkstų filtrai į šlapimą praktiškai neleidžia — todėl juostelinis tyrimas jo neturėtų aptikti. Kai baltymo randama daugiau, tai vadinama proteinurija ir gali būti tiek laikina (po fizinio krūvio, dehidratacijos, karščiavimo), tiek nuolatinė, susijusi su inkstų pažeidimu. Kaip skaityti konkrečias baltymo šlapime ribas ir ką reiškia kiekybinis (per parą surinkto šlapimo) rezultatas, aprašyta baltymo šlapime puslapyje.

Hemoglobino aptikimas juostelėje rodo kraują šlapime, kurio sveikame mėginyje neturėtų būti. Priežastys svyruoja nuo šlapimo takų infekcijos ar inkstų akmenų iki traumos ar (rečiau) naviko — todėl teigiamas rezultatas beveik visada reikalauja tolesnio patikslinimo, dažnai nuosėdų mikroskopija ar vaizdiniais tyrimais.

Nitritai ir leukocitai — infekcijos žymenys

Nitritai — vienas svarbiausių šlapimo takų infekcijos (ŠTI) žymenų. Pagal MedlinePlus, kai kurios bakterijos šlapime esančius nitratus paverčia nitritais, todėl teigiamas rezultatas leidžia įtarti bakterinę infekciją. Tačiau ne visos bakterijos šią chemine reakcija atlieka — todėl neigiamas rezultatas infekcijos nepaneigia: „net jei nitritų nerandama, infekcija vis tiek gali būti“. Dėl to gydytojai kartu vertina ir leukocitus (baltuosius kraujo kūnelius) šlapime — jų padidėjęs kiekis gali rodyti infekciją, net kai nitritų testas neigiamas.

Praktiškai tai reiškia, kad nei vienas rodiklis atskirai nėra pakankamas: sprendimas dėl infekcijos priimamas vertinant nitritus, leukocitus ir simptomus kartu.

Nuosėdų mikroskopija: kas ten matoma

Kai juostelinis tyrimas parodo nukrypimą — pavyzdžiui, kraują, baltymą ar teigiamus nitritus — dažnai skiriama ir nuosėdų mikroskopija. Mėginys nucentrifuguojamas, o likutis tiriamas mikroskopu: skaičiuojami eritrocitai, leukocitai, epitelio ląstelės, cilindrai, kristalai ir bakterijos regėjimo lauke. Kiekvienas elementas krypčiai skirtingas — eritrocitai dažniau susiję su kraujavimu ar akmenimis, leukocitai su uždegimu ar infekcija, kristalai su akmenų rizika. Išsamiau apie tai, kaip skaityti šį atsakymą ir kokie skaičiai laikomi norma, rašoma šlapimo nuosėdų puslapyje. Jei nuosėdose ar juostelėje matomi infekcijos požymiai, gydytojas gali papildomai skirti šlapimo pasėlį — kaip jį skaityti, paaiškinta straipsnyje apie šlapimo pasėlį ir antibiotikogramą.

Kas dažniausiai iškraipo rezultatą

Prieš vertinant patį atsakymą, verta atsiminti, kad šlapimo tyrimo tikslumas labai priklauso nuo to, kaip mėginys paimtas ir laikytas. Dažniausios iškraipymo priežastys:

• Netinkamai paimtas mėginys — jei prieš renkant nenuprausta oda ar naudojamas ne vidurinės srovės (angl. midstream) mėginys, į šlapimą gali patekti odos bakterijų ar ląstelių, klaidingai imituojančių infekciją ar padidėjusį leukocitų kiekį.
• Dehidratacija arba, priešingai, gausus skysčių vartojimas prieš tyrimą — keičia santykinį tankį ir gali paveikti, kaip koncentruotos atrodo kitos medžiagos šlapime.
• Menstruacijos — kraujo patekimas į mėginį menstruacijų metu gali klaidingai parodyti hemoglobiną ar eritrocitus, nesusijusius su šlapimo takais; apie tai verta iš anksto pasakyti laborantui arba, jei įmanoma, tirtis kitu metu.
• Vaistai, papildai ir maistas — kaip minėta, geležies preparatai, C vitaminas, kai kurie kiti vaistai bei gausus maisto kiekis prieš tyrimą gali pakeisti spalvą ar cheminius rodiklius.
• Mėginio laikymo trukmė — per ilgai iki tyrimo laikytas mėginys gali pakeisti pH, sunaikinti ląsteles ar leisti bakterijoms daugintis, todėl rezultatas nebeatspindi realios būklės.

Kaip tinkamai paruošti mėginį ir ko vengti prieš tyrimą, žingsnis po žingsnio aprašyta pasiruošimo bendram šlapimo tyrimui puslapyje.

Kada tyrimą kartoti

Vienas nukrypęs rodiklis be simptomų dažnai tiesiog pakartojamas kitą dieną ar po kelių dienų — ypač jei įtariama, kad mėginys galėjo būti paveiktas mėginio ėmimo aplinkybių. Kartoti verta ir tada, kai rezultatas prieštarauja anksčiau žinomai būklei arba kai gydytojas nori patikrinti, ar nukrypimas laikinas, ar nuolatinis (pavyzdžiui, baltymo šlapime atveju — ar tai vienkartinis įvykis po fizinio krūvio, ar besitęsianti proteinurija). Sprendimą, kada ir kokį tyrimą kartoti, priima gydytojas, įvertinęs visą atsakymo lapą kartu su simptomais.

Kada tai skubu

Dauguma bendro šlapimo tyrimo nukrypimų aptariami planiniame vizite, tačiau NHS nurodo situacijas, kai dėl šlapimo takų infekcijos simptomų kreiptis reikia neatidėliojant — tai aktualu ir tada, jei tyrimo rezultatas (teigiami nitritai, leukocitai ar kraujas) sutampa su šiais požymiais:

• vyresniems nei 65 metų asmenims;
• vaikams iki 15 metų imtinai;
• vyrams ir trans ar nebinariams asmenims, kuriems gimimo metu priskirta vyriška lytis;
• kai yra labai aukšta ar labai žema kūno temperatūra;
• sergant cukriniu diabetu;
• kai simptomai nepraeina ar sustiprėja po 48 valandų;
• kai infekcijos kartojasi;
• kai naudojamas kateteris;
• nėščiosioms;
• kai skauda apatinę pilvo dalį arba nugarą tiesiai po šonkauliais;
• kai šlapime matomas kraujas;
• kai imuninė sistema susilpnėjusi.

Pagal NHS, skubios pagalbos reikia, jei žmogus tampa sumišęs, mieguistas ar jam sunku kalbėti — tai gali rodyti, kad infekcija išplito toliau nei šlapimo takai. NHS tokiu atveju nurodo skambinti 999 (Jungtinėje Karalystėje) arba nedelsiant vykti į ligoninės priėmimo skyrių; Lietuvoje skubios pagalbos numeris — 112. Daugiau apie šlapimo takų infekcijos požymius ir kada kreiptis skaitykite tiesiogiai NHS puslapyje apie ŠTI.