Atsiųsime naujus kraujo tyrimų paaiškinimus
Kai žinyne atsiras naujų rodiklių ar straipsnių, parašysime trumpai, kas naujo, ir pranešime, kai startuos Proactiva platforma.
Kuo pasėlis skiriasi nuo juostelinio tyrimo
Bendras šlapimo tyrimas juostele per kelias minutes parodo netiesioginius uždegimo požymius — leukocitus, nitritus, baltymą. Jis greitas ir pigus, todėl dažniausiai atliekamas pirmas. Tačiau juostelė neatsako, kuri konkrečiai bakterija sukėlė infekciją ir koks antibiotikas jai tinka — tam reikalingas pasėlis (angl. urine culture): mėginys užsėjamas ant maistinės terpės, ir laboratorijoje stebima, ar ir kokios bakterijos ar mielės išauga. Pagal MedlinePlus, rezultatų dažniausiai tenka laukti 24–48 valandas, nes bakterijoms reikia laiko daugintis.
Kai auga bakterijų kolonija, laboratorija paprastai atlieka papildomą žingsnį — antibiotikogramą (jautrumo tyrimą): išaugintos bakterijos patikrinamos su keliais antibiotikais, kad būtų matoma, kurie jų bakterijos augimą slopina, o kurie — ne. Šis papildomas tyrimas ir paaiškina, kodėl pasėlio rezultatas ateina vėliau nei juostelinio tyrimo.
Kada gydytojas skiria pasėlį, o ne vien juostelę
NHS nurodo, kad ne kiekvienu atveju, įtariant šlapimo takų infekciją, reikalingas tyrimas apskritai — dalis moterų su tipiniais simptomais gali pradėti gydymą be jokio šlapimo tyrimo. Tačiau yra situacijų, kai vien juostelinio tyrimo nepakanka ir reikalingas mėginys, siunčiamas į laboratoriją pasėliui:
- kai simptomai neaiškūs arba tyrimas neapima šlapimo pūslės infekcijos aiškiai;
- vyrams, nėščiosioms, vaikams iki 15 metų imtinai bei asmenims, kuriems 65 metai ir daugiau;
- kai infekcija po 48 valandų gydymo negerėja arba blogėja;
- kai infekcija kartojasi;
- žmonėms su kateteriu, cukriniu diabetu ar susilpnėjusia imunine sistema;
- kai yra kraujo šlapime arba skausmas šone (juosmens srityje).
Tai situacijos, kai NHS rekomenduoja kreiptis į gydytoją be atidėliojimo, o ne pirmiausia bandyti savarankiškai. Pasikartojančių infekcijų atveju — kai cistitas grįžta 2 kartus per pusmetį ar 3 kartus per metus — klinikinės gairės rekomenduoja kiekvieno naujo epizodo metu, prieš pradedant gydymą, atlikti ir bendrą šlapimo tyrimą, ir šlapimo pasėlį su jautrumo tyrimu. Daugiau apie tokį tyrimų derinį — puslapyje „Pasikartojančios šlapimo takų infekcijos“.
Kaip surinkti mėginį, kad rezultatas būtų tikslus
Nuo mėginio surinkimo priklauso, ar rezultatas atspindės tikrąją padėtį, ar bus iškreiptas dėl atsitiktinės odos ar išorinių lyties organų floros. MedlinePlus išskiria kelis surinkimo būdus:
- Vidurinės srovės mėginys („švarus paėmimas“) — dažniausias būdas. Naudojamas specialus rinkinys: prieš renkant mėginį nuplaunama sritis aplink šlaplės angą, pirmoji šlapimo srovė praleidžiama, o į indelį surenkama vidurinė srovės dalis. Taip sumažinama tikimybė, kad į mėginį pateks odos bakterijos, kurios neturi nieko bendra su infekcija.
- Mėginys per kateterį — plonas guminis vamzdelis įvedamas per šlaplę į šlapimo pūslę; prieš tai sritis nuskausminama naudojant nuskausminamąjį gelį. Naudojamas, kai pacientas negali savarankiškai surinkti mėginio arba kai reikia išvengti bet kokio užteršimo.
- Mėginys adata (suprapubinė aspiracija) — retai naudojamas būdas, kai adata per pilvo odą įvedama tiesiai į šlapimo pūslę.
Netinkamai surinktas mėginys — dažniausia priežastis, kodėl pasėlyje išauga kelių rūšių bakterijos mažu kiekiu: tai dažniau reiškia užterštumą nei infekciją. Aiškinantis tyrimo kontekstą naudinga papildomai peržiūrėti ir šlapimo nuosėdų mikroskopijos rezultatą, kuris atsakyme dažnai pateikiamas kartu su bendru šlapimo tyrimu.
Ką reiškia atsakymas: augimas, kiekis, jautrumas
Pasėlio atsakyme paprastai būna trys dalys.
Augimas arba jo nebuvimas. MedlinePlus nurodo, kad „normalus rezultatas“ reiškia, jog bakterijų ar mielių augimo nėra — infekcijos požymių nerasta. Jei rezultatas nenormalus, atsakyme nurodoma, kad mėginyje rastos bakterijos ar mielės — tai rodo šlapimo takų ar šlapimo pūslės infekciją.
Kolonijų kiekis. Kai bakterijos auga, laboratorija įvertina, kiek jų yra mėginyje — tai padeda atskirti tikrą infekciją nuo atsitiktinio užteršimo surenkant mėginį. Konkretūs skaičiniai slenksčiai priklauso nuo mėginio surinkimo būdo ir laboratorijos metodikos, todėl juos verta aiškintis pagal konkretaus atsakymo lapo formuluotę su tyrimą skyrusiu gydytoju, o ne lyginti su bendromis internete rastomis ribomis.
Antibiotikograma (jautrumo tyrimas). Jei bakterijų išauga pakankamai, kad būtų galima kalbėti apie infekciją, laboratorija dažniausiai atlieka papildomą tyrimą — patikrina, kurie antibiotikai tą konkrečią bakteriją slopina, o kurie — ne. Pagal MedlinePlus, tai leidžia parinkti tikslingą gydymą vietoj antibiotiko skyrimo „aklai“. Atsakyme antibiotikai paprastai pažymimi kaip jautrūs, dalinai jautrūs arba atsparūs — kurį konkrečiai vaistą taikyti, sprendžia gydytojas, atsižvelgdamas ne tik į jautrumą, bet ir į paciento anamnezę, alergijas bei kitus vaistus.
Kodėl klaidingai teigiamas ar neigiamas rezultatas įmanomas
MedlinePlus atkreipia dėmesį, kad klaidingai neigiamas rezultatas gali pasitaikyti, jei prieš tyrimą jau buvo vartoti antibiotikai — jie gali nuslopinti bakterijų augimą tiek, kad pasėlyje nieko neišauga, nors infekcija buvo. Todėl prieš renkant mėginį svarbu pasakyti gydytojui, ar ir kokie antibiotikai ar kiti vaistai buvo vartojami paskutinėmis dienomis.
Taip pat atsakyme kartais nurodoma, kad išaugo kelių rūšių bakterijos arba nedidelis jų kiekis — tokį rezultatą gydytojas paprastai vertina kaip galimą mėginio užteršimą surenkant, o ne infekciją, ir gali paprašyti pakartoti tyrimą, tiksliau laikantis surinkimo tvarkos.
Kaip pasėlis dera su kitais tyrimais
Vienas pasėlio rezultatas retai vertinamas atskirai. Gydytojas dažniausiai jį sieja su:
- simptomais — skausmu ar deginimu šlapinantis, dažnu ar skubiu noru šlapintis, šlapimo drumstumu ar kvapu, karščiavimu, skausmu juosmenyje;
- bendro šlapimo tyrimo rezultatu, kuris parodo netiesioginius uždegimo požymius dar prieš gaunant pasėlio atsakymą;
- pasikartojimo dažniu — jei infekcijos grįžta, gydytojas gali svarstyti papildomus tyrimus ar specialisto konsultaciją.
Šis derinys — o ne vienas skaičius atsakyme — ir yra pagrindas, kuriuo remiantis gydytojas sprendžia dėl tolesnių žingsnių.
Kada kreiptis į gydytoją nelaukiant
NHS nurodo eilę situacijų, kai dėl įtariamos šlapimo takų infekcijos verta kreiptis skubiau, o ne laukti planinio vizito: kai simptomai pasireiškia vyrui, vaikui iki 15 metų imtinai arba asmeniui nuo 65 metų; kai yra aukšta ar neįprastai žema kūno temperatūra; kai simptomai nepraeina arba blogėja praėjus 48 valandoms; kai infekcija kartojasi; kai naudojamas kateteris; nėštumo metu; kai skauda šoną (juosmenį) arba yra kraujo šlapime; taip pat susilpnėjusio imuniteto ar cukrinio diabeto atveju. Esant tokiems požymiams kreipkitės į šeimos gydytoją, o esant ūmiems, stipriems simptomams — skambinkite 112.