Atsiųsime naujus kraujo tyrimų paaiškinimus
Kai žinyne atsiras naujų rodiklių ar straipsnių, parašysime trumpai, kas naujo, ir pranešime, kai startuos Proactiva platforma.
Kas yra laktatas ir kodėl jis kyla
Laktatas, kitaip vadinamas pieno rūgštimi, susidaro raumenyse ir eritrocituose, kai ląstelės skaido maistą energijai. Įprastai tam naudojamas deguonis, bet kai jo ląstelėms nepakanka, jos pereina prie kito energijos gamybos būdo, kuriam deguonies nereikia — ir kaip šalutinis produktas susidaro laktatas. Kepenys ir inkstai paverčia laktatą atgal į gliukozę, todėl sveiko žmogaus kraujyje jo lygis lieka žemas.
Pagal MedlinePlus, trumpalaikis laktato padidėjimas yra normalus reiškinys sportuojant ar dirbant sunkų fizinį darbą — organizmas tuo metu naudoja daugiau deguonies, o sustojus veiklai laktatas greitai grįžta į normą. Problema kyla, kai laktatas kaupiasi dėl ligos: tuomet kraujas tampa pernelyg rūgštus, o tai gali sukelti gyvybei pavojingą būklę — pieno rūgšties acidozę.
Priežastys, dėl kurių laktatas gali kauptis, MedlinePlus skirstomos į dvi grupes:
- Būklės, mažinančios deguonies patekimą į ląsteles — šokas, širdies nepakankamumas, plaučių ligos, mažakraujystė, sunki infekcija ir sepsis.
- Būklės, keičiančios deguonies panaudojimą ar energijos gamybą — kepenų ir inkstų ligos, nekontroliuojamas cukrinis diabetas, leukemija, paveldimi mitochondrijų sutrikimai, tam tikrų vaistų ar nuodų poveikis, taip pat labai intensyvus ilgalaikis krūvis, pavyzdžiui, bėgant maratoną.
Kada laktato tyrimas skiriamas
MedlinePlus nurodo, kad laktato tyrimas dažniausiai skiriamas diagnozuoti pieno rūgšties acidozei ir įvertinti jos sunkumą, taip pat stebėti minėtas būkles. Tyrimo gali prireikti, kai yra simptomų — dusulys, pykinimas ir vėmimas, raumenų silpnumas, prakaitavimas, pilvo skausmas — arba norint išsiaiškinti, ar ląstelės gauna pakankamai deguonies ir kodėl kraujyje per daug rūgšties.
Atskiras atvejis — įtariamas meningitas (smegenų ir nugaros smegenų dangalų uždegimas). Tokiu atveju laktatas gali būti tiriamas ne tik kraujyje, bet ir smegenų skysčiuose (likvore), nes jo lygis padeda spręsti, ar meningitą sukėlė bakterija, ar virusas. Aukštas laktato lygis likvore dažniausiai rodo bakterinį meningitą.
Svarbu tai, ko laktato tyrimas nepasako: pats rezultatas neatskleidžia priežasties. MedlinePlus pabrėžia, kad gydytojas priežastį nustato kartu vertindamas simptomus, ligos istoriją ir kitus tyrimus.
Kodėl mėginio paėmimo būdas keičia rezultatą
Laktato tyrimas — vienas iš nedaugelio, kuriame mėginio paėmimo technika tiesiogiai veikia skaičių, todėl jis atliekamas ligoninėje, kontroliuojamomis sąlygomis, o ne savarankiškai namuose. MedlinePlus nurodo kelis dalykus:
- Vena ar arterija. Kraujas iš arterijos gali duoti tikslesnį rezultatą nei kraujas iš venos, todėl gydytojas kartais renkasi arterinio kraujo dujų (ABG) tyrimą.
- Kumščio spaudimas. Imant mėginį iš venos, negalima spausti kumščio — tai laikinai padidina laktato lygį.
- Fizinis aktyvumas prieš tyrimą. Prieš tyrimą rekomenduojama kelias valandas vengti fizinio krūvio, nes jis laikinai padidina laktatą — dėl tos pačios priežasties, kodėl laktatas kyla sportuojant.
- Nevalgius. Kartais prašoma nevalgyti ir negerti 8–10 valandų prieš tyrimą.
- Imant kraują iš arterijos, prieš tai patikrinama kraujotaka rankoje — laikinai suspaudžiamos riešo arterijos ir stebima, kaip greitai kraujotaka atsistato. Po mėginio paėmimo vietą reikia spausti bent 5 minutes, kad sustotų kraujavimas.
Šios sąlygos — kodėl gydytojas ar slaugytoja mėginį ima konkrečiu būdu ir tam tikru metu, o ne kodėl žmogus gali pats nusprendę pasitikrinti laktatą kaip įprastą kraujo tyrimą.
Kas yra anijonų tarpas ir kaip jis skaičiuojamas
Anijonų tarpas nėra atskirai imamas mėginys — tai apskaičiuojamas rodiklis, gaunamas iš elektrolitų tyrimo rezultatų. Elektrolitai — mineralai, turintys elektros krūvį, ištirpę kraujyje ir kituose kūno skysčiuose; jie padeda palaikyti kraujo rūgščių-šarmų pusiausvyrą. Dažniausiai matuojami elektrolitai — natris, chloridai, kalis ir bikarbonatai.
Pagal MedlinePlus, anijonų tarpas parodo skirtumą tarp teigiamą ir neigiamą krūvį turinčių elektrolitų kraujyje. Jei anijonų tarpas per didelis, kraujas yra rūgštesnis nei įprasta; jei per mažas — nepakankamai rūgštus. Abu variantai gali rodyti rimtą, dėmesio reikalaujantį sutrikimą. Kaip tiksliai skaičiuojami kiekvieno rodiklio matavimo vienetai ir normos, aprašyta atskiruose rodiklių puslapiuose — pavyzdžiui, kaip natris ir chloridai kartu su kaliu ir kalciu palaiko organizmo pusiausvyrą, plačiau apžvelgta straipsnyje apie elektrolitus.
Kada anijonų tarpo tyrimas skiriamas
Gydytojas anijonų tarpo tyrimą skiria, kai yra acidozės ar alkalozės simptomų. Pagal MedlinePlus:
- Acidozės simptomai — dusulys, vėmimas, sumišimas, nuovargis, greitas širdies plakimas (tachikardija).
- Alkalozės simptomai — širdies ritmo sutrikimas, dirglumas, rankų drebėjimas, raumenų trūkčiojimas, pykinimas ir vėmimas, tirpimas ar dilgčiojimas veide, rankose ar pėdose.
Tyrimo atlikti specialiai ruoštis nereikia, nebent kartu skiriami kiti tyrimai, kuriems reikalinga tirtis nevalgius — tokiu atveju gydytojas nurodo, kiek valandų negalima valgyti ir gerti prieš mėginio paėmimą.
Ką reiškia rezultatas
MedlinePlus paaiškina, kad normalus intervalas priklauso nuo laboratorijos, o rezultatas dažniausiai skaičiuojamas remiantis elektrolitų panele, pagrindine ar išplėstine medžiagų apykaitos panele arba inkstų funkcijos panele.
- Didelis anijonų tarpas gali rodyti acidozę, kurią sukelia dehidratacija, viduriavimas, per didelis fizinis krūvis, inkstų liga, cukrinis diabetas ar diabetinė ketoacidozė, salicilatų (pavyzdžiui, per didelio aspirino kiekio) apsinuodijimas arba apsinuodijimas nuo šalčio saugančiais skysčiais (antifryzu).
- Mažas anijonų tarpas rodo alkalozę, bet toks rezultatas pasitaiko retai, todėl gydytojas dažniausiai prašo pakartoti tyrimą, kad įsitikintų jo tikslumu. Dažniausia mažo anijonų tarpo priežastis — sumažėjęs albumino, kraujo baltymo, kiekis, kuris gali rodyti nepakankamą baltymų vartojimą, inkstų ar kepenų problemas, širdies ligą arba kai kurių rūšių vėžį.
Abiem atvejais gydytojas rezultatą vertina kartu su paciento simptomais, ligos istorija ir kitais tyrimais — vienas skaičius diagnozės nepasako.
Kodėl tai ligoninės, o ne savarankiškos patikros tyrimai
Skirtingai nuo, pavyzdžiui, gliukozės ar cholesterolio, kuriuos galima pasitikrinti planiniu patikrinimu, laktatas ir anijonų tarpas dažniausiai tiriami esant ūmiai, sunkiai būklei: šokui, sunkiai infekcijai ar sepsiui, kvėpavimo nepakankamumui, sunkiai ketoacidozei, apsinuodijimui. Tokiose situacijose:
- rezultatą reikia gauti greitai ir jį iš karto vertinti kartu su kitais rodikliais (kraujo dujomis, elektrolitais, inkstų funkcija);
- mėginio paėmimo būdas (vena, arterija, kumščio nespaudimas) tiesiogiai veikia skaičių, todėl svarbu, kad jį atliktų apmokytas personalas;
- rezultatas dažnai lemia skubius gydymo sprendimus, kuriuos priima gydytojas ligoninėje, o ne pats pacientas.
Todėl šie du tyrimai nepriklauso prevencinių ar savarankiškai užsisakomų tyrimų grupei — jie skiriami tikslingai, kai gydytojas įtaria konkrečią būklę.
Kada kreiptis į gydytoją nelaukiant
Simptomai, dėl kurių MedlinePlus rekomenduoja kreiptis dėl galimos acidozės, alkalozės ar pieno rūgšties acidozės — stiprus dusulys, ilgalaikis vėmimas, sumišimas, greitas ar nereguliarus širdies plakimas, ryškus raumenų silpnumas ar tirpimas — reikalauja skubios medicininės pagalbos, o ne laukimo planinio vizito. Esant tokiems simptomams kreipkitės į gydytoją arba skambinkite 112.