Atsiųsime naujus kraujo tyrimų paaiškinimus
Kai žinyne atsiras naujų rodiklių ar straipsnių, parašysime trumpai, kas naujo, ir pranešime, kai startuos Proactiva platforma.
Kas yra kraujo pH ir kokia jo norma
pH — rūgštingumo skalė: kuo mažesnis skaičius, tuo terpė rūgštesnė, kuo didesnis — tuo labiau šarminė, o pH 7 atitinka neutralią terpę. Pagal MSD vadovą (MSD Manual), kraujas paprastai yra šiek tiek šarminis, o normalus jo pH — maždaug nuo 7,35 iki 7,45. MedlinePlus (JAV nacionalinė medicinos biblioteka) kraujo dujų tyrimo aprašyme pateikia dar siauresnį normalų intervalą — nuo 7,38 iki 7,42 jūros lygyje. Todėl konkrečios laboratorijos ribos gali šiek tiek skirtis, o rezultatą visada reikia lyginti su atsakymo lape nurodytomis.
MSD vadovas apibrėžia du priešingus nukrypimus. Acidozė — būklė, kai kraujyje per daug rūgščių arba per mažai bazių ir dėl to pH sumažėja. Alkalozė — priešinga būklė, kai kraujyje per daug bazių arba per mažai rūgščių ir pH padidėja. Abi jos dažniausiai yra kitos ligos ar būklės pasekmė, todėl gydytojas ieško jų priežasties, o ne vertina vien skaičių.
Kaip organizmas palaiko pH
MSD vadove aprašyti trys pagrindiniai mechanizmai, kurie kartu saugo kraujo pH nuo svyravimų:
- Plaučiai. Keisdami kvėpavimo dažnį ir gylį, jie reguliuoja, kiek anglies dioksido iškvepiama, ir taip koreguoja pH per kelias minutes.
- Inkstai. Jie pašalina rūgščių ar bazių perteklių su šlapimu, tačiau šis procesas užtrunka kelias dienas.
- Buferinės sistemos. Tai silpnų rūgščių ir bazių poros, kurios sušvelnina pH svyravimus; svarbiausia iš jų — anglies rūgšties ir bikarbonatų sistema.
Kadangi šie mechanizmai veikia nuolat, sveiko žmogaus kraujo pH per dieną keičiasi labai nedaug, nepaisant to, ką jis valgo ar geria. Būtent todėl pH nukrypimas už normos ribų paprastai reiškia, kad sutrikusi kuri nors iš šių sistemų arba jos nespėja kompensuoti kitos ligos sukelto pokyčio.
Kaip tiriamas kraujo pH
Kraujo pH matuojamas kraujo dujų tyrimu. Pagal MedlinePlus, kraujas šiam tyrimui dažniausiai imamas iš arterijos — riešo, kirkšnies ar žasto srityje, o prieš imant mėginį iš riešo gali būti patikrinama plaštakos kraujotaka. Tyrimu kartu su pH nustatomas deguonies ir anglies dioksido kiekis bei bikarbonatai.
MedlinePlus nurodo tokias normalias kraujo dujų tyrimo reikšmes jūros lygyje: pH — nuo 7,38 iki 7,42, deguonies dalinis slėgis (PaO2) — nuo 75 iki 100 mm Hg, anglies dioksido dalinis slėgis (PaCO2) — nuo 38 iki 42 mm Hg, arterinio kraujo įsotinimas deguonimi (SaO2) — nuo 94 iki 100 %. Šie rodikliai vertinami kartu. Pagal MSD vadove pateiktus apibrėžimus, jei pH sumažėjimą lydi anglies dioksido kaupimasis, kalbama apie kvėpavimo kilmės sutrikimą, o jei pH pokytį lemia rūgščių perteklius ar bikarbonatų netekimas — apie medžiagų apykaitos (metabolinės) kilmės sutrikimą.
MedlinePlus nurodo, kad kraujo dujų tyrimas skiriamas kvėpavimo takų ir plaučių ligoms įvertinti, deguonies terapijos veiksmingumui patikrinti, taip pat rūgščių ir šarmų pusiausvyrai nustatyti — ji suteikia svarbių užuominų apie plaučių ir inkstų veiklą bei bendrą medžiagų apykaitos būklę. Nukrypę rezultatai, pasak MedlinePlus, gali būti susiję su plaučių, inkstų, medžiagų apykaitos ligomis ar vaistais.
Į bendrą kraujo tyrimą pH neįeina, o įprastame biocheminiame tyrime jis paprastai nematuojamas. Tačiau pagal MedlinePlus pagrindiniame medžiagų apykaitos tyrimų rinkinyje yra anglies dioksido (bikarbonatų) rodiklis, kuris taip pat atspindi rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Kas įeina į tokį rinkinį, aprašyta straipsnyje „Biocheminis kraujo tyrimas“.
Kas sukelia acidozę ir alkalozę
MSD vadove išskiriamos dvi acidozės rūšys. Metabolinė acidozė atsiranda, kai organizme susidaro per daug rūgščių arba prarandama per daug bikarbonatų — pavyzdžiui, esant blogai kontroliuojamam 1 tipo cukriniam diabetui ar pažengusiam šokui, sutrikus inkstų funkcijai, apsinuodijus metanoliu ar etilenglikoliu arba dėl viduriavimo. Kvėpavimo (respiracinė) acidozė atsiranda, kai plaučiai nepašalina pakankamai anglies dioksido, pavyzdžiui, sergant sunkiomis plaučių ligomis — lėtine obstrukcine plaučių liga, sunkiu plaučių uždegimu ar astma — arba širdies nepakankamumu. Metabolinės acidozės metu, pasak MSD, dažnai jaučiamas nuovargis, pykinimas, vėmimas, kvėpavimas tampa gilesnis ir dažnesnis; kvėpavimo acidozė sukelia mieguistumą ir galvos skausmą, o sunkiais atvejais — sumišimą. Kaip su tuo susijęs laktatas ir anijonų tarpas, aprašyta straipsnyje „Laktatas ir anijonų tarpas“.
Alkalozė, pagal MSD, taip pat būna metabolinė ir kvėpavimo. Metabolinė alkalozė gali atsirasti dėl ilgai trunkančio vėmimo ar skrandžio turinio išsiurbimo zondu, kalio netekimo vartojant šlapimą varančius vaistus arba pernelyg aktyvių antinksčių. Kvėpavimo alkalozę sukelia greitas ir gilus kvėpavimas; MSD nurodo, kad dažniausia hiperventiliacijos priežastis yra nerimas, o kitos — skausmas, deguonies trūkumas kraujyje ir karščiavimas. Alkalozei būdingas dirglumas, raumenų trūkčiojimas ir mėšlungis, pirštų ir aplink lūpas esančios odos dilgčiojimas.
Ar maistas ar šarminis vanduo keičia kraujo pH
Internete dažnai siūloma „šarminti“ organizmą maistu ar šarminiu vandeniu. Sisteminėje apžvalgoje, paskelbtoje žurnale BMJ Open (Fenton ir Huang, 2016), rašoma, kad tyrimų duomenimis mitybos pokyčiai keičia šlapimo pH, bet ne kraujo pH: inkstai veiksmingai šalina rūgštis ir taip palaiko organizmo pH pusiausvyrą. Autoriai pabrėžia, kad šlapimo pH neparodo, koks yra viso organizmo pH, ir kad reklamuoti šarminę mitybą ar šarminį vandenį vėžio prevencijai ar gydymui nėra pagrindo.
Todėl šlapimo tyrimo pH verta skaityti kaip šlapimo, o ne kraujo rodiklį — kaip tai daryti, paaiškinta straipsnyje „Kaip skaityti bendro šlapimo tyrimo atsakymą“.
Kada kreiptis į gydytoją
Kraujo dujų tyrimą skiria gydytojas, kai tam yra indikacijų, todėl pavienis pH skaičius be klinikinės situacijos mažai ką pasako. Jei nerimą kelia simptomai, kuriuos MSD sieja su rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimais — ilgai trunkantis vėmimas ar viduriavimas, raumenų mėšlungis ar dilgčiojimas, — verta kreiptis į šeimos gydytoją. Kaip skysčių netekimas atsispindi tyrimuose, aprašyta straipsnyje apie dehidrataciją, o kokie tyrimai aptariami esant dusuliui, surinkta skiltyje „Kokius tyrimus atlikti esant dusuliui“. MSD nurodo, kad sunkiais atvejais acidozė gali sukelti šoką ir komą, todėl jei kvėpavimas tampa neįprastai gilus ir dažnas, sunku kvėpuoti, didėja mieguistumas ar sumišimas, skambinkite 112.