Atsiųsime naujus kraujo tyrimų paaiškinimus
Kai žinyne atsiras naujų rodiklių ar straipsnių, parašysime trumpai, kas naujo, ir pranešime, kai startuos Proactiva platforma.
Kas yra chlamidijos ir gonorėja
Chlamidijos ir gonorėja — dvi skirtingos bakterinės infekcijos, plintančios per makšties, oralinį arba analinį lytinį kontaktą su užsikrėtusiu partneriu. Nors sukėlėjai skiriasi, klinikinis vaizdas, plitimo keliai ir tyrimo būdas labai panašūs, todėl laboratorijos ir gydytojai jas dažnai tiria vienu metu, iš to paties mėginio. Ką tiksliai rodo kiekvienas rezultatas ir kokios ribos taikomos, aprašyta atskiruose puslapiuose — chlamidijų tyrimas ir gonorėjos tyrimas. Šis straipsnis paaiškina kitą dalyką: kaip mėginys paimamas, kodėl abu tyrimus verta atlikti kartu ir kada tai daryti.
Iš ko imamas mėginys
Pagal MedlinePlus, chlamidijų tyrimui mėginys imamas dviem būdais:
- Šlapimas — reikalinga pirmoji šlapinimosi porcija (angl. first-catch urine), nes joje daugiausiai ląstelių iš šlaplės.
- Tepinėlis — paimamas specialiu tamponėliu iš šlaplės, tiesiosios žarnos, makšties ar gimdos kaklelio, priklausomai nuo to, kur buvo kontaktas ir kokie simptomai.
Gonorėjos tyrimui mėginio šaltinių ratas šiek tiek platesnis: pirmoji šlapinimosi porcija arba tepinėlis iš šlaplės, gimdos kaklelio, makšties, gerklės, tiesiosios žarnos ar akių. MedlinePlus taip pat pažymi, kad kai kuriais atvejais gydytojas gali leisti pačiam pacientui pagal instrukciją paimti tepinėlio mėginį.
Kadangi šlaplės, makšties, gimdos kaklelio ar tiesiosios žarnos tepinėlis tinka abiem tyrimams, laboratorijos dažniausiai naudoja kombinuotą tyrimą — iš vieno tokio mėginio (arba šlapimo) nustatomos abi bakterijos vienu metu. Tai patogiau pacientui ir sumažina papildomų vizitų poreikį.
Kodėl abi infekcijos tiriamos kartu
Chlamidijos ir gonorėja dažnai pasitaiko kartu — užsikrėtus viena infekcija, padidėja tikimybė turėti ir antrą, o simptomai (jei jų apskritai yra) beveik nesiskiria: skausmingas šlapinimasis, neįprastos išskyros, pilvo apačios skausmas. Kadangi mėginio paėmimo būdas identiškas, o klinikinis vaizdas dažnai neleidžia atskirti vienos infekcijos nuo kitos, atskirti tyrimai reikštų dvigubą laukimą ir dvigubą neapibrėžtumą. Todėl bendra praktika — tirtis abiem kartu, ypač po rizikingo kontakto ar atsiradus simptomams.
Kodėl dažnai nėra simptomų
Tai svarbiausia priežastis, kodėl abi infekcijos laikomos „tyliomis“. MedlinePlus tiesiai nurodo: chlamidijos dažnai neturi jokių simptomų, todėl žmogus gali platinti infekciją net apie tai nežinodamas. Gonorėja elgiasi panašiai — dažnai nesukelia jokių pastebimų požymių, ypač moterims ir infekcijoms gerklėje ar tiesiojoje žarnoje.
Tai reiškia, kad savijauta nėra patikimas rodiklis, ar infekcijos yra, ar jos nėra. Vienintelis būdas sužinoti — laboratorinis tyrimas. Neišgydyta gonorėja gali sukelti dubens uždegiminę ligą, nevaisingumą, negimdinį nėštumą, sėklidžių skausmą, naujagimių akių infekcijas ar sąnarių uždegimą, todėl tylus infekcijos plitimas nėra nekaltas dalykas — tik pasekmės atsiranda vėliau, kai priežastis jau pamiršta.
Kam ir kada rekomenduojama tirtis
MedlinePlus nurodo tyrimų dažnumą pagal rizikos grupes:
- Lytiškai aktyvioms moterims iki 25 metų — chlamidijų tyrimas kasmet.
- Vyresnėms nei 25 metų moterims su rizikos veiksniais (naujas partneris, keli partneriai) — taip pat kasmet.
- Nėščiosioms — pirmojo prenatalinio vizito metu, jei jaunesnės nei 25 metų arba turi rizikos veiksnių.
- Vyrams, turintiems lytinius santykius su vyrais — kasmet, o esant didesnei rizikai — kas 3–6 mėnesius.
- Žmonėms su ŽIV — reguliari patikra rekomenduojama tiek chlamidijoms, tiek gonorėjai.
- Turintiems naujus ar kelis partnerius, arba nereguliariai naudojantiems prezervatyvus — gonorėjos tyrimas rekomenduojamas nepriklausomai nuo simptomų.
Šios rekomendacijos taikomos reguliariai patikrai, o po konkretaus rizikingo kontakto situacija kitokia — tada svarbiausia ne kas kiek metų tirtis, o kiek laiko po kontakto praėjo.
Kada tirtis po rizikingo kontakto
Bakterijai reikia laiko, kad jos būtų aptinkamos tyrimu — MedlinePlus pažymi, kad gonorėjos infekcijai aptikti gali prireikti kelių savaičių po kontakto, o per anksti atliktas tyrimas gali duoti klaidingai neigiamą rezultatą, net jei infekcija tikrai yra. Tai reiškia, kad tyrimasis kitą dieną po rizikingo kontakto gali nusiraminti be pagrindo.
Kartu su chlamidijų ir gonorėjos tyrimais po rizikingo kontakto dažnai vertinami ir kiti žymenys — ŽIV, hepatitas, sifilis — kiekvienam iš jų taikomas skirtingas langas nuo kontakto iki patikimo rezultato. Kada ir kokius tyrimus atlikti po tokios situacijos, su langų trukmėmis ir šaltiniais, surinkta puslapyje „Kokius tyrimus atlikti po rizikingo kontakto“. Platesnis kontekstas apie ŽIV ir kitų lytiškai plintančių infekcijų tyrimų laiką pateiktas straipsnyje „ŽIV ir lytiškai plintančių infekcijų tyrimai: kada ir kaip“.
Jei po kontakto atsiranda ūmūs simptomai — karščiavimas, stiprus pilvo skausmas, gausios išskyros — tyrimo laiko laukti neverta, dėl to reikia kreiptis į gydytoją iš karto, o ne pagal bendrą tyrimo langą.
Kodėl svarbu ištirti ir partnerį
Abiejų tyrimų aprašuose MedlinePlus pabrėžia tą patį: gavus teigiamą rezultatą, lytinis partneris (ar partneriai) turi būti informuotas ir taip pat pasitikrinti bei prireikus gydytis. Priežastis paprasta — jei ištiriamas ir gydomas tik vienas partneris, o kitas lieka neištirtas, infekcija gali grįžti pakartotinio kontakto metu, net jei pirmasis rezultatas po gydymo buvo geras. Partnerio informavimas nėra formalumas — tai vienintelis būdas nutraukti perdavimo grandinę abiem kryptimis.
Tai ypač aktualu, nes, kaip minėta anksčiau, abi infekcijos dažnai neduoda simptomų — partneris gali jaustis visiškai sveikas ir nė nežinoti apie infekciją, kol nebus ištirtas.
Tyrimo rizikos ir rezultato patikimumas
Pagal MedlinePlus, chlamidijų tyrimas neturi žinomų rizikų. Gonorėjos tyrimui rizika taip pat minimali — trumpalaikis diskomfortas imant tepinėlį, o imant mėginį iš gimdos kaklelio galimas nedidelis kraujavimas iš makšties. Rezultatai paprastai gaunami per parą.
Svarbu turėti omenyje ir ribas: neigiamas rezultatas, gautas per anksti po kontakto, nebūtinai reiškia, kad infekcijos nėra — jis gali tiesiog reikšti, kad bakterijos koncentracija dar per maža aptikti. Todėl esant abejonių ar tęstinei rizikai, gydytojas gali rekomenduoti pakartoti tyrimą praėjus tam tikram laikui.