Atsiųsime naujus kraujo tyrimų paaiškinimus
Kai žinyne atsiras naujų rodiklių ar straipsnių, parašysime trumpai, kas naujo, ir pranešime, kai startuos Proactiva platforma.
Kas yra riebalinė kepenų liga
Riebalinė kepenų liga — būklė, kai kepenyse kaupiasi per daug riebalų. NHS ją vadina „non-alcoholic fatty liver disease“ (NAFLD), o naujesnis, tikslesnis pavadinimas — „metabolic dysfunction-associated steatotic liver disease“ (MASLD), nes liga siejama su medžiagų apykaitos sutrikimais, o ne su alkoholiu. MedlinePlus paaiškina, kad tam tikras kiekis riebalų kepenyse yra normalu — kepenys atsakingos už maisto virškinimą, energijos kaupimą ir toksinų šalinimą, todėl problema prasideda tada, kai riebalų susikaupia per daug.
Pagal NHS, liga turi keturias stadijas, priklausomai nuo kepenų pažeidimo laipsnio:
- Riebalų kaupimasis (steatozė) — riebalai susikaupę, bet kepenys nepažeistos.
- Uždegimas — riebalų kaupimasis sukėlė uždegimą kepenyse; jos dar nėra rimtai pažeistos, bet yra rizika, kad būklė gali blogėti.
- Fibrozė — kepenys jau pažeistos, tačiau paprastai vis dar veikia gerai.
- Cirozė — sunkus kepenų pažeidimas, kuris veikia jų funkciją ir gali sukelti rimtų komplikacijų, tarp jų vidinį kraujavimą, kepenų nepakankamumą, kepenų vėžį ar sepsį.
NHS pažymi, kad dauguma žmonių turi tik pirmąją stadiją, kuri paprastai jokių problemų nesukelia, o į vėlesnes stadijas pereina tik nedidelė dalis žmonių — ir gyvenimo būdo pokyčiai gali tai padėti sustabdyti.
Kodėl liga dažnai neatrandama pagal simptomus
Pagal NHS, riebalinė kepenų liga paprastai simptomų nesukelia, ir daugelis žmonių ją turi to net nežinodami — ji dažniausiai atrandama, kai kraujas tiriamas dėl visai kitos priežasties. Kai simptomai vis dėlto pasireiškia, tai būna nuovargis, bendras negalavimas arba skausmas ar diskomfortas dešinėje pilvo pusėje po šonkauliais. Kadangi aiškių požymių dažnai nėra, būtent kraujo tyrimai tampa pirmuoju signalu — bet ir jie ne visada pateikia vienareikšmį atsakymą, todėl vieno tyrimo rezultato nepakanka nei diagnozei patvirtinti, nei jai paneigti.
Kokie kraujo tyrimai susiję su kepenimis
Kepenų būklė kraujo tyrimuose vertinama keliais rodikliais kartu, o ne pagal vieną skaičių. Dažniausiai tikrinami:
- ALT (alaninaminotransferazė) — fermentas, kurio kiekis kraujyje gali padidėti, kai pažeidžiamos kepenų ląstelės;
- AST (aspartataminotransferazė) — kitas kepenų fermentas, dažnai vertinamas kartu su ALT;
- GGT (gamaglutamiltransferazė) — susijęs su tulžies latakais ir dažnai padidėja vartojant alkoholį ar esant kepenų sutrikimams.
Šie trys rodikliai kartu su bilirubinu sudaro tai, kas dažnai vadinama „kepenų fermentų“ ar „kepenų funkcijos“ tyrimais — apie tai, kaip juos skaityti kartu, plačiau rašoma straipsnyje „Kepenų fermentai: ALT, AST, GGT, bilirubinas kartu“. NHS nurodo, kad diagnozei šeimos gydytojas gali skirti papildomus kraujo tyrimus, siekdamas patvirtinti riebalų kaupimąsi, atmesti kitas kepenų problemų priežastis, įvertinti, ar yra pažeidimo, ir patikrinti su liga susijusias būkles, pavyzdžiui, inkstų problemas. Kokie konkretūs tyrimai tiriant kepenis atliekami, priklausomai nuo situacijos, surinkta skiltyje „Kokius tyrimus atlikti: kepenys“.
Kadangi liga glaudžiai siejama su medžiagų apykaita, dažnai kartu vertinamas ir platesnis kraujo tyrimų paveikslas — cholesterolis, trigliceridai bei gliukozė ar HbA1c. Tai nėra kepenų tyrimai patys savaime, tačiau jie padeda gydytojui suprasti bendrą riziką, nes rizikos veiksniai iš esmės sutampa (žr. kitą skyrių).
Kodėl kepenų tyrimai gali atrodyti normalūs
Kepenų fermentų atsakymas nebūtinai iškart atspindi tai, kas vyksta kepenyse. NHS pabrėžia, kad riebalinė kepenų liga dažnai neturi jokių simptomų ir gali egzistuoti nepastebimai, o galutiniam vaizdui patvirtinti reikalingi ne tik kraujo tyrimai, bet ir vaizdiniai tyrimai. Kitaip tariant, vien to, kad kepenų fermentų rezultatas atrodo įprastas, nepakanka atmesti riebalų kaupimosi galimybę — todėl NHS aprašo diagnostikos kelią, kuriame po pirminių tyrimų seka papildomi kraujo tyrimai ir, kai reikia, ultragarsas. Būtent šis dviejų žingsnių derinys — kraujo tyrimai kartu su vaizdiniu tyrimu — leidžia įvertinti tiek riebalų kiekį, tiek galimą pažeidimą, ko vienas kraujo tyrimas parodyti negali.
Kada reikia ultragarso
Pagal NHS, riebalinė kepenų liga diagnozuojama naudojant kraujo tyrimus, o kartais — pilvo ultragarso tyrimą. Kai šeimos gydytojas įtaria šią ligą arba kai tyrimai jau rodo kepenų problemų požymių, jis pasiteirauja apie simptomus, patikrina ūgį, svorį ir liemens apimtį, taip pat išsiaiškina alkoholio vartojimo įpročius, kad būtų atmesta su alkoholiu susijusi kepenų liga. Tada gali būti skiriami papildomi kraujo tyrimai ir, kai kada, ultragarso tyrimas, kuriuo siekiama:
- patvirtinti, ar kepenyse susikaupę riebalai;
- atmesti kitas kepenų problemų priežastis;
- įvertinti, ar yra kepenų pažeidimo;
- patikrinti kitas su šia liga susijusias būkles, pavyzdžiui, inkstų problemas.
MedlinePlus papildomai nurodo, kad diagnostikoje naudojama ir fizinė apžiūra (svorio, ūgio, kepenų dydžio, gelsvumo vertinimas), o kai kuriais atvejais diagnozei patvirtinti gali prireikti kepenų biopsijos.
Rizikos veiksniai pagal NHS
NHS nurodo, kad rizika susirgti riebaline kepenų liga didesnė, jei žmogus:
- turi antsvorio, ypač kai riebalų daugiausia kaupiasi pilvo ir liemens srityje;
- nesilaiko sveikos mitybos arba yra mažai fiziškai aktyvus;
- serga 2 tipo diabetu;
- turi policistinių kiaušidžių sindromą;
- turi aukštą kraujospūdį arba aukštą cholesterolio kiekį;
- yra vyresnis nei 50 metų.
Šie veiksniai iš esmės sutampa su bendrais medžiagų apykaitos rizikos veiksniais, todėl gydytojas juos dažnai vertina kartu, o ne atskirai. Apie tai, kokius tyrimus verta apsvarstyti esant antsvoriui, plačiau — skiltyje „Kokius tyrimus atlikti: antsvoris“. MedlinePlus prie panašių rizikos veiksnių priskiria ir 2 tipo diabetą bei prediabetą, nutukimą, aukštą cholesterolio ar trigliceridų kiekį, aukštą kraujospūdį, tam tikrus vaistus (pavyzdžiui, kortikosteroidus), staigų svorio kritimą bei hepatitą C.
Dalis šių veiksnių — juosmens apimtis, kraujospūdis, trigliceridai ir gliukozė nevalgius — kartu su HDL cholesteroliu yra ir penki metabolinio sindromo kriterijai. Kokios jų ribos ir kodėl vertinamas jų derinys, aprašyta straipsnyje „Metabolinis sindromas: penki kriterijai ir kaip juos matuoja tyrimai“.
Kada kreiptis į gydytoją
NHS pataria kreiptis į šeimos gydytoją, jei žmogus mano, kad gali turėti riebalinę kepenų ligą, arba jei mano, kad jam gali būti didesnė rizika ją išsivystyti dėl aukščiau išvardytų veiksnių. Kadangi ankstyvosios stadijos dažniausiai jokių problemų nesukelia, o pokytis į sunkesnes stadijas vyksta pamažu, ankstyvas kraujo tyrimų ir, jei reikia, ultragarso atlikimas leidžia gydytojui stebėti būklę anksčiau, o ne tada, kai jau atsiranda simptomų.